Marijampolėje įamžinta miesto įkūrėja: Teatro skvere atidengta grafienės Pranciškos Butlerienės skulptūra
Marijampolėje – svarbus istorinis įvykis. Lapkričio 21-ąją Teatro skvere iškilmingai atidengta miesto įkūrėjos grafienės Pranciškos Ščiukaitės-Butlerienės skulptūra. Praėjus beveik trims šimtams metų nuo jos sprendimų, padėjusių pamatus dabartinei Marijampolei, moters atminimas įamžintas pačioje miesto širdyje.
Nuo šiol skulptūra primins moterį, kurios iniciatyva į tuometę Starapolę buvo pakviesti vienuoliai marijonai, jiems suteikta žemės, o grafienės lėšomis pradėti statyti vienuolynas ir bažnyčia. Būtent su šiais darbais siejama dabartinės Marijampolės miesto istorijos pradžia.
Skulptūra pastatyta Teatro skvere, tarp Marijampolės dramos teatro ir Šv. arkangelo Mykolo bazilikos, greta istorinio Rožančkelio. Pasirinkta vieta nėra atsitiktinė – su ja susijęs pasakojimas apie grafienę, kuri vaikščiodama Šešupės pakrante kalbėdavo rožinį.
Skulptūroje Pranciška Butlerienė pavaizduota žengianti pirmyn. Vienoje rankoje ji laiko prie krūtinės priglaustą rožinį, kita prilaiko XVIII amžiaus suknelės klostes, o jos žvilgsnis nukreiptas į baziliką.
Iš šviesaus granito iškalta skulptūra yra 2,5 metro aukščio. Jos autorius – iš Marijampolės kilęs skulptorius Zigmas Buterlevičius. Aplinkos architektūrinį sprendimą parengė architektas Gintautas Vieversys.
Beveik metus prie Pranciškos Butlerienės skulptūros dirbęs jos autorius Z. Buterlevičius pasakojo, kad kurdamas skulptūrą daug dėmesio skyrė istorinėms detalėms – gilinosi į XVIII amžiaus aprangos ypatumus, siekė kuo autentiškiau perteikti grafienės išvaizdą. Skulptorius užsiminė, kad kūrinyje yra ir paslėptų detalių, tačiau jų atskleisti nepanoro.
Aplink skulptūrą įrengtas granito grindinys, numatytas apšvietimas ir želdiniai. Natūralūs akmenys kompozicijoje simboliškai primena pabirusius rožinio karoliukus, o dalis jų pritaikyti prisėsti.
Nuo Starapolės iki Marijampolės
Miesto įkūrėjos atminimo įamžinimo idėja pradėta svarstyti 2025 metų pradžioje. Tuomet istorikai, architektai, kultūros atstovai, gidai ir miesto istorijai neabejingi gyventojai diskutavo, kaip geriausiai pagerbti grafienę ir papasakoti jos istoriją.
Marijampolės atsiradimas glaudžiai susijęs su XVIII amžiaus vidurio įvykiais. Dabartinio miesto vietoje anksčiau buvo Pašešupio kaimas, o vėliau susiformavo Starapolės miestelis. Prienų seniūnas Morkus Antanas Butleris ir jo žmona Pranciška Ščiukaitė-Butlerienė buvo susiję su šios vietovės plėtra.
1750 metais grafienės iniciatyva į Starapolę buvo pakviesti vienuoliai marijonai. Jiems skirtas žemės sklypas tarp Šešupės ir Jevonio, o grafienės lėšomis pradėti statyti vienuolynas ir bažnyčia.
1758 metais Pranciška Butlerienė pasirašė oficialų vienuolyno fundacijos aktą. Jame buvo apibrėžta vienuolynui skirta teritorija, o anksčiau Pašešupiu ir Starapole vadinta vietovė jau įvardyta Marijampolės vardu.
Marijonų įsikūrimas tapo svarbiu postūmiu vietovės augimui. Palaipsniui jų kuriamas miestelis stiprėjo, o Marijampolė tapo reikšmingu Užnemunės religiniu, administraciniu ir kultūriniu centru.
1792 metų vasario 23 dieną Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Marijampolei Magdeburgo savivaldos teises.
Kas buvo Pranciška Ščiukaitė-Butlerienė?
Grafienė Pranciška Ščiukaitė-Butlerienė buvo ne tik miesto atsiradimo iniciatorė, bet ir įtakinga XVIII amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikė. Ji buvo Prienų seniūno Morkaus Antano Butlerio žmona, o po vyro mirties perėmė Prienų seniūnijos valdymą.
Istorikų teigimu, apie jos asmeninį gyvenimą išliko palyginti nedaug informacijos. Nėra tiksliai žinoma nei jos gimimo data, nei santuokos su grafu aplinkybės, nei palaidojimo vieta. Tačiau istoriniai dokumentai leidžia atkurti svarbiausius jos veiklos epizodus.
Pranciška Butlerienė pasižymėjo gebėjimu tvarkyti ūkinius ir teisinius reikalus, rūpinosi savo valdų gyventojų dvasiniu gyvenimu. Jos sprendimas pakviesti marijonus buvo svarbus ne tik religiniu, bet ir visuomeniniu bei ekonominiu požiūriu. Tuo metu bažnyčios ir vienuolyno įkūrimas galėjo tapti pagrindu naujos gyvenvietės plėtrai.





















