Miestų rūpesčiai dėl varninių paukščių
Kaip ir kiekvieną pavasarį, prasidėjus paukščių perėjimo metui, šalies miestai jau pajuto varnų ir kovų antplūdį. Viešosiose erdvėse įsikūrę varniniai paukščiai kelia nemažai galvos skausmo miesto valdžiai.
Patraukliausios vietos šiems paukščiams, ypač žiemą, – atliekų konteineriai, sąvartynai, prišiukšlintos vietos. Tada gausūs kovų, pilkųjų varnų ir kuosų būriai nakvoja parkų ir skverų medžiuose, o dienomis maisto ieško šiukšlynuose. Pavyzdžiui, šaltomis žiemomis Vilniuje apsistoja iki 100 tūkst. varninių paukščių.
Daugiausia rūpesčių kelia kovai, kurie kovo mėnesį sugrįžta į savo kolonijas parkuose, skverų ar kapinių medžiuose. Kadangi varniniai paukščiai kelia triukšmą, „tikrina“ sąvartynus, netvarkingas vietas, mėto šiukšles ir teršia aplinką, tai piktina miesto gyventojus.
Kovoti su pilkosiomis varnomis ir kovais galima ardant jų lizdus, garsiniais atbaidymo būdais ar medžiojant. Tačiau savivaldybė negali savavališkai imtis šių paukščių gausos reguliavimo priemonių. Ji turi pateikti motyvuotą prašymą regiono aplinkos apsaugos departamentui ir gauti leidimą.
Iš varninių šeimai priklausančių 105 rūšių Lietuvoje gyvena septynios. Tai kėkštas, šarka, riešutinė, kuosa, kovas, pilkoji varna ir kranklys. Iš jų leidžiama medžioti tik kovus ir pilkąsias varnas.
Pilkąsias varnas ir kovus Lietuvoje leidžiama medžioti tik nustatytu laiku – nuo liepos 1 d. iki kovo 1-osios. Tinkamiausias būdas po kovo 1 d. – baidyti paukščius iš kolonijų ir versti juos įsikurti miesto pakraščiuose. Pastaraisiais metais bene sėkmingiausiai kovoti su varniniais paukščiais sekėsi Panevėžio m. savivaldybei.
