Nepelnytai pamiršti: žydų gelbėtojai Šilutės rajone

2022 m. pabaigoje Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino ir į atmintinų dienų sąrašą įrašė Lietuvos žydų gelbėtojų dieną. Žydų gelbėtojų diena pasirinkta kovo 15-oji, prisimenant Vilniaus universiteto bibliotekininkę Oną Šimaitę, 1966 m. kovo 15 d. tapusia pirmąja lietuve, kuriai buvo suteiktas garbingas Pasaulio Tautų Teisuolės vardas.

Žydų gelbėtojai – asmenys, Antrojo pasaulinio karo metu gelbėję žydus nuo sunaikinimo. Gelbėtojų situacija buvo labai sudėtinga, dažniausiai išgelbėti žmogų vienam buvo neįmanoma: manoma, jog išgelbėti vienai gyvybei prireikdavo bent 5–10 žmonių. Gyvybių gelbėjimą lėmė įvairios priežastys: politinės arba konjunktūrinės, visuomeninės, asmeninės arba konspiracinės, diplomatinės arba teritorinės, taip pat ir kitos, sunkiai klasifikuojamos, bet daugiausia subjektyvios. Už žydų gelbėjimą grėsė įvairios bausmės. Jeigu išduotas žydus slėpęs asmuo valdžios atstovams aiškindavo, kad tai darė dėl pinigų, jam buvo skiriami trys mėnesiai kalėjimo. Tie gelbėtojai, kurie savo veiksmus motyvuodavo kaip kataliko gailestį žūstančiai gyvybei, buvo priskiriami partizanams ir jų šeimos sušaudomos kartu su mažamečiais vaikais, o ūkiai sudeginami arba perduodami įskundėjui.

1953 m. Izraelyje specialiu Kneseto nutarimu ant Atminimo kalno, šalia Jeruzalės miško, įkurtas Jad Vašem Holokausto ir didvyriškumo atminties institutas. Institute peržiūrimi išlikusių gyvų žydų pristatyti dokumentai ir žydų gelbėtojams suteikiamas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas, įteikiamas Atminimo medalis ir jų garbei Teisuolių alėjoje pasodinamas medis. Atminimo medalyje yra citata iš Talmudo: „KAS IŠGELBĖS VIENĄ GYVYBĘ, IŠGELBĖS VISĄ PASAULĮ“. Šis didžiulis memorialas išsidėstęs daugiau kaip 18 ha plote, o vadinamajame Bendruomenių slėnyje, tarp daugelio kitų, įamžintas ir sunaikintų Šilutės rajono skirtingų žydų bendruomenių atminimas.

Duomenis apie žydų gelbėjimą Lietuvoje yra susisteminę skirtingi autoriai, daug jų sutampa, kai kurie pateikia skirtingus ar naujus faktus, tačiau didžiausią darbą iki šiol fiksuojant duomenis apie žydų gelbėtojus Lietuvoje yra atlikę: Jad Vašem Holokausto aukų ir didvyrių atminties institutas, Antanas Gurevičius (A. Gurevičiaus sąrašai, Kanados žurnalistų sąjunga, Vilnius, 1999), Viktorija Sakaitė (Žydų gelbėjimas Lietuvoje II pasaulinio karo metais, Vilnius; Valstybinis Vilniaus žydų muziejus, 2001), Jonas Rimašauskas (Žydų gelbėtojai, Vilnius: Versus Aureus, 2008). Sofijos Binkienės (Ir be ginklo kariai, Vilnius, 1967) knyga išskirtinė – tai išsigelbėjusių per karą prisiminimų, liudijimų, dokumentų rinkinys. Jame išgyvenę žmonės pirmą kartą prabyla apie juos ištikusią Katastrofą, artimųjų žūtį, stebuklingą išsigelbėjimą ir savo gelbėtojus – tuos, kurie jų neatstūmė, ištiesė pagalbos ranką tada, kai grėsė visiška pražūtis.

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius – Lietuvos valstybės apdovanojimas, kuriuo Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanojami asmenys, kurie, nepaisydami gresiančio pavojaus savo gyvybei, pasižymėjo gelbėdami žūvančius žmones. Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu beveik 1600 Lietuvos piliečių, gelbėjusių žydus nacių okupuotoje Lietuvoje, yra apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, iš kurių 921 asmenys, 2021 metų duomenimis, Jad Vašem yra pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais.

Sunku nustatyti žydų gelbėtojus, ypač dabar, kai apie dalį jų niekur neužsiminta. Karo metais tai buvo kruopščiai slepiama, o po karo buvo nutylima. Ir okupuotoje Lietuvoje, ir į Vakarus pasitraukę žydų gelbėtojai nebuvo linkę pasakoti savo žygdarbių.

Šilutės rajone turime labai mažą identifikuotų žydų gelbėtojų skaičių. Reikėtų paminėti ir tai, kad Šilutės rajonas buvo suformuotas tik po 1950 m. (vėlesniais metais rajono ribos keitėsi). Nuo 1939 m. minima teritorija buvo nevienalytė – dalis teritorijos priklausė nacistinei Vokietijai, dalis Lietuvai. Mėginant surasti identifikuotų žydų gelbėtojų Šilutės rajone, reikėjo atlikti jau anksčiau minėtų šaltinių analizę.

Kunigas DOMINYKAS DUNDULIS (1885-1946) nuo 1925 m. iki mirties buvo Vainuto Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonu. 1931 m. jis pastatė Vainuto kleboniją, kuri stovi ir naudojama iki šiol. Klebonas buvo darbštus bei ūkiškas žmogus ir sutaręs su vyskupu, kad Vainuto parapijoje jis būtų paliktas iki gyvenimo pabaigos, už tai įsipareigojo sutvarkyti ir numelioruoti visas parapijai priklausiusias žemes. Savo įsipareigojimą įvykdęs, klebonas įsigijo parapijai vokišką javų kombainą, kuriuo pjaudavo javus ir kuldavo grūdus. Tai buvo vienas pirmųjų javų kombainų XX a. pirmosios pusės Vakarų Lietuvoje.

Nacių okupacijos metais Vainuto klebonas D. Dundulis krikštijo žydų vaikus, išrūpindavo jiems fiktyvius dokumentus. Jis padėjo savo seseriai Julijai Juozokienei, kuri savo namuose taip pat slėpė žydus. Kai jo pagalba žydų vaikams buvo atskleista ir dvi mergaitės jo akivaizdoje nušautos, dvasininkas patyrė didelį sukrėtimą ir susirgo, gydėsi, bet ir pasveikęs liko prastos sveikatos. Už žydų slėpimą ir pagalbą jiems dvasininkas buvo suimtas ir tardomas. Jis yra vienas iš 159 Lietuvos kunigų – žydų gelbėtojų.

Žydus gelbėjo ir tos pačios Vainuto parapijos vargonininkas STASYS GEČAS, kuris buvo sušaudytas nacių kartu su gelbėtais žydais. V. Sakaitė knygoje „Žydų gelbėjimas Lietuvoje II pasaulinio karo metais‟ mini VINCĄ VAITKŲ iš Vabalų kaimo, Šilutės r.

Kai kuriuose sąrašuose Pranas Toliušis, Ona Toliušytė-Girskienė priskiriami prie Šilutės rajono gyventojų, karo metais gelbėjusių žydus, tačiau paanalizavus šių asmenybių biografijas, aiškėja, kad jie gyveno Eržvilke, Tauragės apskrityje. Ta pati situacija ir su Brone Eugenija Liliene, kurios tėvas tėvas Janulaitis Vincas buvo iš Gelgaudiškio valsčiaus. Valaitis Valentinas galimai klaidingai priskirtas Šilutės r., Raugėlių k. – A. Gurevičius šio žydų gelbėtojo gyvenamąja vieta nurodo Raugalių k., Kruonio apyl.

Daugiau informacijos galima rasti apie Švėkšnos valsčiuje veikusius žydų gelbėtojus. Plačiau ši tema analizuota M. Žąsytienės knygoje „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII-XX a.‟. Knygoje aptariama vienuolės ANTANINOS ŽEMGULYTĖS – sesers Bonitos, JULIJOS ŽEMGULYTĖS-MICKIENĖS veikla, užsimenama apie KAZIMIERO MOTUŠIO ir STASĖS VANAGAITĖS-PETERSONIENĖS veiklą.

Iš Razmų kaimo (7 km į pietryčius nuo Švėkšnos) kilusi MAGDALENA BARTKUTĖ (1905-1997) – sesuo Placida, benediktinė 2003 m. buvo apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, už žydų vaikų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metu: sesuo Placida Čiobiškio vaikų namuose kartu su Teofile Mikšyte ir Teofiliu Matulioniu išgelbėjo žydaitę Esterą Elinaitę.

Šiemet minime vienuolės Bonitos (Antaninos Žemgulytės) 120-ąsias gimimo ir 30-ąsias mirties metines. A. Žemgulytė (1903-1993) gimė Žalakiškių k., Endriejavo valsčiuje. Į Šv. Elžbietos kongregacijos vienuolyną Karaliaučiuje įstojo 1925 m., po 2 metų gavo šventimus, 1928 m. išsiunčiama į Kauną, o netrukus į Švėkšną. Sesuo Bonita Antrojo pasaulinio karo metais rūpinosi ne tik ligoninės statyba Švėkšnoje, bet ir gelbėjo tragiško likimo ištiktus žydus. 1992 m. laikraštyje „Atgimimas“, rubrikoje „Lietuvių kova dėl žydų laisvės“, išspausdinta trumpa žinutė: „ŠVĖKŠNA: Vienuolė Bonita Žemgulytė slėpė ir globojo tris žydus.“. Tokia informacija galėjo būti paviešinta, kažkam paliudijus apie gelbėjimo faktą. Kas buvo šis liudytojas ar liudytojai, nežinoma.

Švėkšnoje taip pat gyveno Bonitos sesuo seselė kandidatė Julija Žemgulytė. Pasak J. Žemgulytės-Mickienės sūnaus Antano Mickaus, jo mama Antrojo pasaulinio karo metu taip pat išgelbėjo vieną žydaitę: kad vokiečiai nesurastų, mergaitę slėpė savo namuose. Jai buvo duotas Onutės vardas. Vėliau Onutei pavyko išvykti, ji apsigyveno JAV ir ištekėjo. Su savo gelbėtoja mergaitė dar kurį laiką bendravo laiškais, 1947 m. J. Žemgulytei-Mickienei siuntė savo fotografiją. Vienuolės Bonitos ir Julijos sūnėnas Vytautas Mickus teigia, kad seserys išgelbėjo žydų berniuką: „Seserys Bonita ir Julija gelbėjo žydų berniuką, tėvai kalbėjo apie jo perkrikštijimą, kurį laiką kažko labai bijojo. Gal iki jo persiuntimo į Vakarus slėpė mūsų ūkyje. Mama, susirašinėdama su seserimi Julija Kanadoje, dažnai klausinėjo apie jį.“ J. Žemgulytė ištekėjo už Prano Mickaus ir po karo gyveno Kanadoje. Mirė 2006 m., sulaukusi 90 metų.

Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje nužudyta apie 195 tūkst. žydų. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų.

Dėl ilgo laiko tarpo, įvairių pokario aplinkybių, okupacijos, žmonių tylėjimo, įvairių traumų, taip pat dėl trūkumų bei netikslumų istoriniuose šaltiniuose daugelio gelbėjimo istorijų bei jų herojų jau niekada nepažinsime. Vis tik Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkai turi viltį rasti asmenis, kurie žino, girdėjo ir gali papasakoti ar suteikti informacijos apie tuos, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus.

Turintys tokios informacijos gali kreiptis elektroniniu paštu monika.zasytiene@gmail.com arba skambinti telefonu 865757152.