Nuo Camino Lituano iki scenos užkulisių: gyvas pokalbis su Jūrate Liepone ir Sauliumi Sipariu
Spalio 2 d. Panevėžio Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje vyko ypatingas susitikimas su žurnaliste Jurgita Liepone ir kino bei teatro aktoriumi Sauliumi Sipariu.
Į renginį susirinkę panevėžiečiai turėjo progą ne tik išgirsti įdomias svečių istorijas, bet ir susipažinti su jų knygomis – Jurgitos Lieponės „Kelias, pingvinai ir aš. Camino Lituano dienoraštis“ bei Sauliaus Sipario ir Jurgitos Lieponės bendru kūriniu „Fortūna, kekše!“.
Knygoje „Kelias, pingvinai ir aš. Camino Lituano dienoraštis“ J. Lieponė dalijasi savo patirtimi einant 500 kilometrų piligrimų keliu per Lietuvą. Tai atviras pasakojimas apie nueitus kilometrus, sutiktus žmones, gamtos grožį, mažus kasdienius stebuklus. Pasak J. Lieponės, kelias išbando žmogų ne tik fiziškai, bet ir emociškai – skauda kojas, esi nepaprastai išvargęs, tačiau būtent tada atsiveria vidiniai atradimai. Autorė akcentavo, kad tokios kelionės moko geriau pažinti ir priimti save, nebijoti būti be grimo, suartina su kitais žmonėmis.
Antroji pristatyta knyga – „Fortūna, kekše!“ – tai gyva, atvira ir provokuojanti knyga, gimusi iš pokalbių su vienu ryškiausių Lietuvos teatro ir kino aktoriumi Sauliumi Sipariu. Čia aktorius atskleidžia savo spalvingą biografiją: nuo pirmųjų žingsnių scenoje iki šiandieninių patirčių, kūrybos džiaugsmų ir išbandymų, verslo. Parodoma ne tik viešai žinoma, bet ir jautresnė, asmeniškesnė menininko pusė. Knygoje atsispindi ir visa teatro epocha – laikmečio dvasia, prisiminimai apie kolegas, teatro ir kino užkulisiai.
Vakaro metu S. Siparis pasidalino ne vienu spalvingu savo gyvenimo nutikimu: kaip teko filmuotis JAV, Japonijos ir Indijos kompanijų kuriamuose filmuose, kartais net be scenarijaus, vien tik improvizuojant, darbą su žinomu Holivudo aktoriumi Eriku Robertsu, atliktus kaskadinius triukus, traumas ir kt.
Aktorius pasakojo ir apie verslo pradžią. Po Nepriklausomybės atgavimo pradėjus kurtis pirmiesiems kooperatiniams kioskams, jis atidarė kepyklą. „Pirmos bandelės nepavyko – subliuško. Gelbėdamas padėtį sugalvojau, kad pavadinsime jas prancūziškomis bandelėmis“, – šypsojosi jis. Kepyklos asortimentas išsiplėtė, vienu metu jų iškepdavo net 4000–5000 per naktį, tiekdavo į 150 krautuvių. Verslas klestėjo, tačiau atsidarius pirmiems supermarketams, kepykla buvo parduota.
Bibliotekoje susirinkę panevėžiečiai po renginio turėjo galimybę įsigyti knygų su autorių autografais. Gyvas pokalbis, itin atviras bendravimas, humoro nestokojantys pasakojimai ir skaudūs išgyvenimai – toks buvo šis susitikimas, surengtas įgyvendinant projektą „Literatūros ir meno kaleidoskopas“, kurį finansuoja Panevėžio miesto savivaldybė.
