22 rugsėjo, 2022

Paveldas – nėra problema, kurią reikia spręsti, o dovana iš praeities ir išteklius ateičiai

Vaidutė Ščiglienė

Valstybinė kultūros paveldo komisija, vykdydama Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 8 str. 1 d. 6 p., šių metų rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatė pranešimą apie kultūros paveldo apsaugos raidą, būklę ir pažangą. Tai nauja Valstybinės kultūros paveldo komisijos funkcija ir toks pranešimas buvo pristatomas pirmą kartą.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. 12 nepriklausomų, deleguotų ir skiriamų įvairių sričių ekspertų gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.

Pranešimą skaitė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė, pristatyme ir diskusijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Mindaugas Bundza ir Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Lietuvos Respublikos Seimo nariai bei Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariai.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pranešimas – tai apibendrinta ilgalaikė ir nuolatinė institucijos kaupta, analizuota ir sisteminta informacija, kuri gauta svarstant įvairias strategines paveldosaugos problemas, visuomenėje kylančius klausimus bei susitinkant su ja ir institucijomis, vykdant išvažiuojamuosius posėdžius, kuriuose išgirstami vietos bendruomenės bei specialistų pastebėjimai dėl paveldo apsaugos. Tokiu būdu, išklausius įvairias nuomones, galime pareikšti savo, kaip eksperto nuomonę.

„Pranešimą dedikavome tvaraus paveldo idėjai pritardami „Europos paveldo dienų“ tematikai, o drauge siekdami atkreipti dėmesį, kad paveldas ir yra tvarumas, arba tvaru tuomet, kai paveldą suvokiame kaip iš praeities išlikusį išteklių, svarbų trimis klasikiniais tvarumo aspektais – ekonominiu, socialiniu ir aplinkos. Pranešimui sukūrėme ir vizualinį identitetą –  begalybės ženklą, nes paveldas yra praeitis, dabartis ir ateitis, o paveldo vertės daro poveikį aplinkai ir turėtų veikti kaip galinga šiuolaikinės paveldosaugos varomoji jėga“, – teigia Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė. Tvarumas aplinkos aspektu yra labiausiai akcentuojamas Lietuvoje ir dažnai susiaurinamas iki energetinio efektyvumo, tačiau tvarumo sampratos nederėtų susiaurinti, o reikėtų plėtoti tokią tvarumo sampratą, kokia pripažįstama tarptautinėje bendruomenėje.

Paveldas – nacionalinio saugumo objektas, kurio apsaugai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys (kalbant ne tik apie finansinę paramą, bet ir apie moralinės šio valstybės turto reikšmės puoselėjimą). Lietuvos tapatumo ir kultūros savitumo išsaugojimas vienas iš esminių prioritetų valstybės mastu. Ypač tai aktualu karo Ukrainoje kontekste, nes paveldui ir su juo susijusiai tautos tapatybei kyla grėsmė – paveldas ne tik ne saugomas, bet tampa ir ekonominiu bei politiniu taikiniu. Svarbu pažymėti, kad pasikeitė ir institucijų požiūris į karo grėsmę ir jei anksčiau paruošiamieji darbai buvo daromi tik formaliai, jau prasidėjus Rusijos agresijai ir jai besitęsiant supratome, kad paveldo naikinimas gali būti realus, tad svarbu kurti priemones kaip maksimaliai būtų galima apsaugoti paveldą ir kitais, UNESCO Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijoje, nenumatytais būdais. Šį teiginį pagrindžia ir tai, kad Kultūros ministerijos iniciatyva tobulinami teisės aktai, kurie aktualūs UNESCO Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos kontekste. Valstybinė kultūros paveldo komisija taip pat prisideda prie šių darbų.

Strateginis kultūros paveldo apsaugos pribrendęs darbas – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo keitimas. Dabartinė paveldosaugos sistema yra paini, kultūros paveldą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai neaiškūs ir įvairiai interpretuojami, dėl to paveldosaugos problemų įvardinimas bei minėto įstatymo keitimas, tikimės, bus išdiskutuotas su visuomene bei profesine bendruomene ir nesukels susipriešinimo tarp skirtingai manančių ir kultūros paveldą vertinančių asmenų. Esant aiškioms kultūros paveldo apsaugoje naudojamoms sąvokoms, vykdomoms procedūroms, tarptautinių teisės aktų nuostatų integravimo praktikoms (kaip pvz. UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija), atsiras mažesnės galimybės interpretacijoms ir į procesą bus įnešta daugiau aiškumo ir skaidrumo. Kultūros ministerija, kaip kultūros paveldo politiką formuojanti institucija, rodo išskirtinę kompetenciją ir lyderystę šio įstatymo kūrime, kaip priklauso. Valstybinė kultūros paveldo komisija aktyviai dalyvavo Kultūros ministerijoje vykusiose institucijų ir specialistų pasitarimuose bei diskusijose. „Iki jų pateikėme Kultūros ministerijai probleminių aspektų sąrašą su argumentacija. Pavyzdžiui, pasisakyta dėl galiojančiame Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme įvardintų sąvokų ir jų apibrėžčių, kurios neaiškios tiek specialistams, tiek visuomenei, todėl jos turi būti tobulinamos, identifikuotos problemos dėl kultūros paveldo atkūrimo ir autentiškumo, statuso „saugomas“, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų ir kitų subjektų kompetencijų, vertybių pradinės ir teisinės apsaugos, specialiųjų planų rengimo ir kt.“ – teigia Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

Pastaraisiais metais didelis dėmesys buvo skiriamas Pasaulio paveldo sąraše esančioms Lietuvos vertybėms bei UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijai. Pranešime akcentuojamos šios konvencijos įgyvendinimo problemos ir galimi sprendimo būdai, taip pat skirtas dėmesys ir Lietuvoje atliekamų kultūros paveldo tyrimų archyvavimui, saugojimui, sisteminimui ir viešinimui. Atkreipiamas dėmesys į pradėtą nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo procesą ir jo apimtis – šiuo metu inventoriuje yra duomenys apie 460 objektų. Deja, inventorizavimo procese kol kas dalyvauja tik 4 fiziniai asmenys ir tik 4 savivaldybės, nors pareiškusios norą buvo 7 savivaldybės (rugsėjo 13 d. duomenimis). Didžiausią darbą atlieka Kultūros paveldo departamento teritoriniai skyriai ir Kultūros paveldo centro specialistai. Atsižvelgiant į tokias inventorizavimo apimtis ir suinteresuotumą, sutvarkyti inventorių užtruks dešimtmečius, todėl būtina skatinti savivaldybes prisidėti prie inventorizavimo darbų, nes kaip pastebėta, savivaldybių paveldosaugininkai profesionalūs ir suinteresuoti paveldo apsauga, todėl jų indėlis inventorizuojant paveldą būtų ženklus. 

Pagirtinas kai kurių Lietuvos savivaldybių finansinis indėlis į kultūros paveldo apsaugą ir teigiamo požiūrio skatinimas. Pastaraisiais metais pastebima akivaizdi savivaldybių skiriamų lėšų paveldui augimo tendencija, tai pat džiugu ir dėl to, kad Kultūros ministerijai kasmet pavyksta padidinti finansavimą paveldo tvarkybai. 

Tiek visuomenė, tiek Valstybinė kultūros paveldo komisija pastebėjo tendenciją, jog istorinių ansamblių teritorijų pritaikymas yra sprendžiamas paveldo išsaugojimui nenaudinga linkme, jas padalinus į atskirus skirtingo reikšmingumo lygmens sklypus. Apie šią išvadą ir kitas sistemines problemas yra pasisakoma Valstybinės kultūros paveldo komisijos atliktame Statybų Vilniaus baroko ansambliuose tyrime, kurio pristatymas bus spalio 3 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Pranešimo pristatymo metu dalyvavo institucijų, kurių ekspertu ir patarėja yra Valstybinė kultūros paveldo komisija, atstovai. Lietuvos Prezidento patarėjo Mindaugo Bundzos nuomone, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pranešimas – naujiena, kuri turėtų tapti gerąja praktika. Šios institucijos ekspertinę patirtį reikia pasitelkti dar pačioje proceso pradžioje, kad ji galėtų tinkamu laiku identifikuoti problemas ir pateikti savo nuomonę konkrečiu atveju. Pasak patarėjo, paveldas – ne problema ar iššūkis, o savasties dalis.

Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, dėkodamas Valstybinei kultūros paveldo komisijai už dėmesį kultūros paveldui pastebėjo, jog bendradarbiavimas su ja vyksta nuolatos ir džiugu, kad visos kultūros paveldo lauke dirbančios institucijos dirba kryptingai.

 

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


S. Kairys
30 rugsėjo, 2022

Kultūros ministras Simonas Kairys, dalyvaujantis šiuo metu Meksikoje vykstančioje UNESCO pasaulinėje konferencijoje MONDIACULT 2022, paragino tarptautinę bendruomenę solidarizuotis su savo […]

Kalnaberžės dvaras
22 rugsėjo, 2022

Turto banko organizuotame Kalnaberžės dvaro (Kėdainių r.) aukcione varžėsi du dalyviai, statymus pradėję likus vos porai minučių iki aukcionui skirto […]

Jašiūnų dvaras / LPDA nuotr.
16 rugsėjo, 2022

Prasidėjus šių metų, jau 29-ąjį kartą Lietuvoje vyksiančioms Europos paveldo dienoms, Lietuvos pilių ir dvarų asociacija organizuoja žaidimą-akciją „Laiškas iš […]

14 rugsėjo, 2022

Palūšės šv. Juozapo bažnyčia yra viena seniausių išlikusių medinių bažnyčioje Lietuvoje. Joje restauratorių rasta sienų ir lubų tapyba – vertingas […]

Lauros Prascevičiūtės nuotr.
22 rugpjūčio, 2022

Sekmadienį Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyriuje (Radviliškio r.) patyrę amatininkai ir edukatoriai jau priešpaskutinį kartą šiemet kvietė […]

K. Stoškaus nuotr.
17 rugpjūčio, 2022

Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale, nuo rugpjūčio 17 dienos visuomenei pristatomi 9 originalūs kalavijai. Didžioji jų dalis eksponuojami pirmą kartą, […]

Žydų antkapių paminklų plokštės; „primatuojamos“ bažnyčios statulos / KIC nuotr.
13 rugpjūčio, 2022

Netikėti atradimai tvarkant Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčią – atliekant tvarkybos darbus kilo įtarimų, kad jos laiptų akmenys – tai žydų […]

9 rugpjūčio, 2022

Sovietmečiu Šiluvos miestelis buvo paverstas į kolūkio gyvenvietę. Jame buvo draudžiami atlaidai ir kovojama su jų organizatoriais. Tačiau šiandien mažą, […]

5 rugpjūčio, 2022

Paskelbus apie kultūrine bomba vadinamus restauratorių atradimus šv. Juozapo Palūšės bažnytėlėje, susidomėjimas šia unikalia, Lietuvoje viena seniausių ir  vertingiausių medinės […]

Viktorijos Gelžinienės nuotr.
21 liepos, 2022

Nuo 2022 m. liepos 21 d. Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) pradeda veikti paroda „Molyje įamžinta istorija“. Parodoje […]

29 birželio, 2022

Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė, vykstant NATO viršūnių susitikimui Madride, kartu su kitų NATO valstybių pirmosiomis poniomis ir ponais lanko […]

Inos Kaškonienės naminė duona
11 balandžio, 2022

Duona – tarsi tradicijų puoselėjimas, energijos ir geros savijautos šaltinis. Apie dzūkų kulinarinio paveldo – tradicinės naminės duonos kelią nuo tešlos […]

4 balandžio, 2022

Iš JAV atgabentas žymaus išeivio architekto inžinieriaus Jono Muloko archyvas perduotas Lietuvos literatūros ir meno archyvui. Jonas Mulokas – žymus […]

22 kovo, 2022

Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčia ir šalia esantis vienuolynas pernai paminėjo jubiliejų – sukako trisdešimt metų, kai […]

Muzikavimo cimbolais tradicija Ignalinos ir Švenčionių kraštuose / Rengėjų nuotr
23 vasario, 2022

Kaip įprasta, artėjant pavasariui – džiugų metą mūsų sukauptų žinių, iš kartos į kartą perduodamų įgūdžių ir tradicijų puoselėtojų bendruomenėms […]

Nacionalinis operos ir baleto teatras jau įrašytas į Kultūros vertybių registrą / KPD nuotr
15 vasario, 2022

Kultūros vertybių registre 2021 m. atsirado nemažai naujų kultūros paveldo objektų. Šešios KPD sudarytos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos iš […]

Frydlando vartų muziejuje atlikti patalpų tvarkybos darbai, restauravimas (Kaliningradas) / Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.
26 sausio, 2022

Lietuvos jūrų muziejus drauge su parteriais iš Kaliningrado – Kaliningrado zoologijos sodu ir Frydlando vartų muziejumi baigė įgyvendinti 30 mėnesių trukusį projektą […]

Kupiškio restauruota sinagoga
22 sausio, 2022

Savivaldybės paveldo apsaugoje yra itin svarbūs žaidėjai. Ataskaitiniais metais (iki 2020 m.) savivaldybių skiriamų lėšų paveldui bendro augimo rodikliai gerokai viršijo […]

KIC direktorius / Š. Šoblinskas
11 sausio, 2022

Metų pradžia – tinkamas laikas įvertinti praėjusių metų darbus. Apžvelgdamas juos, Kultūros infrastruktūros centro direktorius Šarūnas Šoblinskas teigė, kad 2021 […]

8 sausio, 2022

Fotografijos muziejus metus užbaigė papildydamas eksponatų fondus itin retu ir vertingu fotografijų rinkiniu – žymaus Vengrijos fotografo Antalio Rohrbacho (1825–1899) […]