10 lapkričio, 2022
Romas Bacevičius | XXI amžius

Pegasas primins kraštietį skulptorių

Prie Pegaso skulptūros kalba jos autorius Vilniaus dailės akademijos docentas prof. Arvydas Ališanka / Linos Poškevičiūtės nuotr.

Lukšiuose pristatyta skulptūra „Pegasas“ (autorius prof. Arvydas Ališanka), skirta kraštiečiui skulptoriui Vincui Grybui (1890 10 03–1941 07 03), kilusiam iš Pelenių kaimo, atminti. Dar pavasarį ji iškilo prie Vinco Grybo gimnazijos. Minint V. Grybo 132-ąsias gimimo metines gimnazijoje dešimtą kartą surengta pilietinio ir dvasinio ugdymo konferencija. Šiemetinė jos tema – „Vincas Grybas. Gyvenimas ir kūryba“.

Konferenciją pradėjusi gimnazijos direktorė Nijolė Šapolienė priminė, kad Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2020-ieji paskelbti V. Grybo metais, o viena iš priemonių skulptoriaus atminimo įamžinimui ir buvo pastatyti paminklą Lukšiuose. Sudaryta vertinimo komisija, tais metais 16 skulptorių konkursui pateikė 25 kūrybines idėjas, o rugsėjį paskelbta, jog konkursą laimėjo A. Ališankos „Pegasas“. Anot N. Šapolienės, vieta paminklui parinkta dar 2000-aisiais, minint skulptoriaus 110-ųjų gimimo metinių jubiliejų, būtent čia įkasta kapsulė su įsipareigojimu šioje vietoje pastatyti paminklą. Pasak direktorės, garbė jų ugdymo įstaigai, kad parkelyje šalia gimnazijos rado vietą toks įspūdingas meno kūrinys. Taip pagražėjo ne tik gimnazijos aplinka, ne tik Lukšiai, bet ir gimnazijos bendruomenė pati viduje. „Įsipareigojame juo rūpintis. Mums smagu matyti būrelius žmonių, grupeles ekskursantų, svečius, stabtelėjusius prie Pegaso, nuskaitančius šio lankomo objekto QR kodą ir susipažįstančius su skulptoriumi Vincu Grybu. Pegasas visus paskatins puoselėti tautinę dvasią“, – kalbėjo N. Šapolienė ir padėkojo įstaigoms, žmonėms, prisidėjusiems prie idėjos įgyvendinimo.

V. Grybo vaikaitė, vitražo dailininkė, Jurbarko Vinco Grybo memorialinio muziejaus vedėja Rasa Grybaitė pasidžiaugė gražia muziejaus ir gimnazijos bendruomenės draugyste. Lukšiečiai kasmet atvyksta į Jurbarką susipažinti su muziejumi, įsikūrusiu tuose pačiuose autentiškuose Vasilčikovo dvaro pastatuose, kuriuose skulptorius V. Grybas gyveno ir kūrė. Šiemet mokiniai irgi lankėsi muziejuje, jo žūties vietoje uždegė žvakeles.

R. Grybaitė kalbėjo apie senelio skulptoriaus vaikystę, jauną besiformuojantį menininką. Ji bandė atsakyti į klausimą, kas būtų, jeigu būtų? Ar būtų buvę geriau, kad V. Grybas būtų gimęs Italijoje ar Didžiojoje Britanijoje, kur mokslo galėjo siekti tik aristokratai? Gerai, kad jis gimė būtent Suvalkijos žemėse, kur lietuviai valstiečiai aktyviai priešinosi rusifikacijai. Suvalkiečiai tėvai patys mokė savo vaikus. Teigiama, kad tik 6% vaikų ėjo į valdiškas mokyklas, o skaityti ir rašyti mokėjo daugiau kaip pusė. Vincuką skaityti ir rašyti irgi mokė tėvas, kuris buvo mokytas žmogus, bendravęs su knygnešiais. Gimęs smėlynuose ar žvyrynuose, jis nebūtų turėjęs molio, kurio gimtinėje buvo pakankamai ir iš jo galėjo lipdyti įvairias skulptūrėles. Mama, norėjusi, kad sūnus taptų kunigu, dažnai jį vesdavosi į bažnyčią, o jis vis žiūrėdavo į ten esančias skulptūras. Teta, sužinojusi apie Vincuko norą drožinėti, padovanojo jam peiliuką. Laimė, jog per moterų apkalbas būtent Zyplių dvarininkas grafas Tomas Potockis sužinojo apie gabų jo apylinkėse gyvenantį berniuką ir sudarė sąlygas jam siekti savo svajonės – teturėjusį tik 14 metų išsiuntė studijuoti į Varšuvą, kur jis mokėsi 10 metų.

Monografijos „Vincas Grybas. Gyvenimo ir kūrybos drama“ autorė menotyrininkė dr. Nijolė Tumėnienė sakė, kad V. Grybas yra vienas žymiausių paminklinių skulptūrų kūrėjas, sukūręs daug skulptūrų, palikęs daug neįgyvendintų idėjų, vienintelis skulptorius, sugebėjęs projektuoti paminklą ne vien kaip dailininkas, bet ir kaip architektas, puikiai išmanęs skulptūros medžiagos savybes bei jos įgyvendinimo niuansus. Išvykęs studijuoti skulptūrą ir keramiką į Paryžių, pateko pas gerus mokytojus, o tie jį vertino kaip vieną gabiausių skulptorių. Dr. N. Tumėnienė papasakojo apie kelis svarbiausius V. Grybo darbus. Tai Simono Daukanto paminklas Papilėje, suradęs vietą erdvėje, visumą su aplinka; Vytauto Didžiojo paminklas Kaune, Aukštojoje Panemunėje, kur kelias į jį kyla aukštyn, o Lietuvos Didysis kunigaikštis parodytas kaip karys, karžygys; Žemaičio paminklas Raseiniuose, padarytas iš labai patvarios medžiagos, apie kurią jis sužinojo studijuodamas Paryžiuje; Vinco Kudirkos paminklas Kudirkos Naumiestyje, kuriame V. Kudirka pavaizduotas kaip laisvės šauklys. Menotyrininkė rodė šiuos paminklus ir siūlė atkreipti dėmesį į S. Daukanto, Vytauto Didžiojo, Žemaičio, V. Kudirkos paminkluose pavaizduotų veidų detales, kurių iš toliau galbūt nesimato. Ji dar užsiminė ir apie V. Grybo sukurtą Jėzaus Kristaus skulptūrą Sintautų bažnyčios pagrindiniame altoriuje. Dr. N. Tumėnienė sakė, kad Pegasą V. Grybas nulipdė besimokydamas Kauno meno mokykloje. Jis nesuspėjo jo atlieti ir išvažiavo į Paryžių, paliko mokyklos patalpoje. Mokyklai prireikė garažo, skulptūrą išmetė, jos nebeliko. „Rodydama Grybo Pegaso skulptūros nuotrauką noriu pasakyti, kad jis galėjo daryti ir tokius ekspresyvius darbus ir labai įdomiai sukomponuotus, dinamiškus, – kalbėjo dr. N. Tumėnienė. – Šio paminklo idėja pasirinkta ir parenkant Ališankos skulptūros motyvą. Šiandien skulptūrą apžiūrėjau ir noriu pasidžiaugti, kad darbas labai gerai įsirašė į erdvę, gerai sukomponuotas tas takas, kuris eina taip vingiuotai. Ališankos skulptūros idėja labai aiški – jaunystės polėkis, džiaugsmas, nuoširdumas, atvirumas pasauliui“. Tai primena V. Grybo Pegaso idėją.

Gimnazistai visą mėnesį įvairiais renginiais, parodomis prisiminė žymųjį kraštietį. Gimnazijoje, Zyplių dvare vyko įvairios veiklos, mokinių kūrybinės dirbtuvės, interpretacijos V. Grybo kūrinių motyvais. Mokiniai lipdė įvairias figūras iš molio, plastilino, modelino, piešė, drožinėjo, rašė laiškus V. Grybui. Sukurtus darbus gimnazistai pristatė konferencijoje, demonstravo parodoje, o Miglė, Ieva ir Patricija perskaitė savo parašytus laiškus skulptoriui.

Lukšietis skulptorius Vidas Cikana sakė, kad V. Grybas jam – ir filosofas, svajotojas. Skulptorius prisiminė, kad minint V. Grybo 100-metį, jo tėviškėje Peleniuose buvo pastatytas atminties ženklas, apgailestavo, kad vėliau jis nugriautas. Gaila, kad nepavyko iš skulptoriaus gimtosios sodybos perkelti klėtelės. V. Cikana stebėjosi kažkokia demonų galia, kai dabar tapo įprasta naikinti, griauti, kas kitų skurta. Ar panašiai neatsitiko ir V. Grybo Pegasui Kauno meno mokykloje, o ir jam pačiam, kai buvo ignoruojamas, negavo darbo ir turėjo apsigyventi pas seserį Meškeliūnų kaime? O juk jo sukurtam V. Kudirkos paminklui Kudirkos Naumiestyje irgi grasinta… Vėliau konferencija tęsėsi prie naujosios skulptūros „Pegasas“.

Čia pirmiausiai perskaitytas gimnazistės Patricijos laiškas. „Rašydama šį laišką Jums, gerbiamas skulptoriau, domėjausi, kuo gali būti susijęs kūrėjas ir šis sparnuotas žirgas. (…) Jūs, Pegasas, kūryba – tai tarsi nedaloma visuma, – skaitė laišką skulptoriui gimnazistė. –  Šiandien aš stoviu čia, šalia bronzinės skulptūros – Pegaso su raiteliu. Iškart į akis krenta didybė, kuri kiekvieną lankytoją tarsi kviečia kartu kilti, skristi ir netgi kurti. Atidžiai įsižiūriu į raitelį – kodėl jis toks? Kur jo veidas? Galbūt tas raitelis – tai jūs, gerbiamas skulptoriau? Juk jus meno sparnuotasis žirgas turėjo skraidinti metų metus, kai kūrėte savo nuostabias skulptūras. O gal tas raitelis gali būti kiekvienas iš mūsų? Juk trokštame būti nešami Pegaso į savo svajonių ir kūrybos šalį.“

Rajono meras Edgaras Pilypaitis pirmiausiai džiaugėsi gražiu konkurso atrankos keliu, kad visi jį ėjusieji šiame procese augo, daug ką suprato ir turime gerą rezultatą. Meras prisipažino, kad su direktore buvo nuvykęs į skulptoriaus A. Ališankos sodybą pažiūrėti, kaip vyksta kūrybos procesas. Pasak mero, tai padėjo daugiau suprasti skulptoriaus darbą. „Tegul prie šio Pegaso gimsta naujos gimnazistų tradicijos, apie kurias jie, jau būdami žilagalviai, atsivedę savo anūkams sakytų, kad jie čia buvo jauni“, – baigė kalbą meras, vėliau įteikęs padėkas prisidėjusiems, kad atsirastų šis paminklas.

Savo įžvalgomis pasidalinusi skulptorė, skulptūros meno tyrinėtoja, Lietuvos dailininkų sąjungos  Vilniaus skulptorių sekcijos pirmininkė Aušra Jasiukevičiūtė džiaugėsi, kad čia yra vienas rečiausių atvejų Lietuvoje, kai dėl paminklo konsultuotasi ir su profesionaliais skulptoriais. V. Grybo laikais niekas neklausdavo, sakydavo, kad nori to ar ano, greitai ir geriausiai nemokamai. Nesvarbu, kaip tas skulptorius dirbo, už kokias lėšas, kad rizikavo prarasti savo turtą. Tos blogos tradicijos tęsiasi ir po 100 metų… A. Jasiukevičiūtė dėkojo šakiečiams, sukūrusiems precedentą, kai buvo suvienyti finansai, organizavimas, mokykla, iniciatyva. Kai viskas vyko protingai, tai davė gerą rezultatą.
„Lietuvoje yra daug visokiausių skulptūrų – prastesnių, geresnių, vidutiniškų. Šiuo atveju mes turime kūrinį, dėl kurio ne gėda, kuris rodo tai, kas svarbiausia skulptūroje. Manau, šis Pegasas ir tie dideli sparnai yra kūrybingumo ženklas, tai, ko reikia šiuolaikinei visuomenei: būti savimi, svajoti, nelipti vieni kitiems per galvas, o eiti garbingai, racionaliai, protingu keliu, – kalbėjo A. Jasiukevičiūtė. – Geras gimnazistų pastebėjimas dėl veido nebuvimo. Vincas Grybas baigęs šią mokyklą iš čia iškeliavo paskui savo svajonę, veidą įgijo su patirtimi, kai, eidamas gyvenimo universitetais, žinojo, kokią misiją gyvenime turi įvykdyti. Pegaso rankos susilieja su sparnais, tai rodo, kad reikia lavinti savo talentus, kad jūsų sugebėjimai būtų nepaprasti ir veidą susikurti ateityje. To linkiu ir jums, vaikai.“

Stovėdamas prie savo darbo skulptūros autorius Vilniaus dailės akademijos docentas prof. A. Ališanka pripažino, kad ši diena bene džiugiausia jo gyvenime ir vargu ar ką nors tiek reikšmingo jis dar sukursiąs. Jis sakė paslėpęs įvairių skulptūros kodų, bet  jie vis dėlto buvo išlukštenti. Skulptorius stebėjosi pamatęs, kiek daug gimnazijoje kūrybingų mokinių ir tikisi, kad jie atkeliaus studijuoti į akademiją. „Mane šitame konkurse dalyvauti paskatino humaniškos, tinkamos skulptoriams sąlygos, kurios leido ramiai, be streso įgyvendinti tą kūrinį. Be to, per pandemiją vykęs procesas leido laisviau kurti. Smagu, kad ir šitoje puikioje vietoje nusėdo tas mano Pegasas, – kalbėjo paminklo autorius ir dėkojo visiems, prisidėjusiems prie idėjos įgyvendinimo.

Nauju miestelio lankytinu objektu džiaugėsi ir Lukšių seniūnas Vytautas Andziulevičius.

 

 


Dr. H. Kobeckaitės knygos pristatymas
27 sausio, 2023

Sausio 19 d. Trakų viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta naujausia ambasadorės, diplomatės, vertėjos, žurnalistės, rašytojos, humanitarinių mokslų daktarės, kraštietės, Trakų rajono […]

27 sausio, 2023

Šiandien Panevėžyje minima tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Prie Žydų motinos paminklo padėti vainikai, buvo sakomos kalbos, skaitomi pranešimai. „Holokaustas […]

R. Dačkaus nuotr.
23 sausio, 2023

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Varšuvoje kartu su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda dalyvavo 1863–1864 m. sukilimo, dar vadinamo Sausio […]

23 sausio, 2023

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje praėjusią savaitę įvyko Atminimo vakaras, skirtas […]

22 sausio, 2023

Šiandien minimos 160-osios metinės, kai Varšuvoje prasidėjo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią, greitai išsiplėtęs ir visoje Lietuvoje. Atsiliepę į LR […]

R. Dačkaus nuotr.
22 sausio, 2023

Sekmadienį Vilniaus Rasų kapinių koplyčioje paminėtos 1863-1864 m. sukilimo 160-osios metinės, kurio metu buvo pagerbti sukilimo vadai ir dalyviai. Respublikos […]

22 sausio, 2023

Šiandien, sausio 22 d., sukanka 160 metų, kai Varšuvoje prasidėjo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią, greitai išsiplėtęs ir visoje Lietuvoje. […]

21 sausio, 2023

Sausio 20-osios pavakarę į Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešąją biblioteką gausiai susirinkę kazlųrūdiečiai pasitiko ilgai lauktą leidinį – monografiją „Kazlų […]

16 sausio, 2023

Jau greitai vilniečių ir miesto svečių laukia ypatinga dovana – Vilniui minint 700 metų gimtadienį Gedimino pilies bokšte bus galima […]

16 sausio, 2023

Jau visą eilę metų sausio mėnesį Šilutės Hugo Šojaus muziejininkai rengia parodą „Eksponatai laikmečio liudininkai“. Joje visuomenei pristatomi įdomiausi, vertingiausi […]

13 sausio, 2023

Penktadienio vakarą – Sausio 13-ąją – Šiauliuose buvo pagerbti Laisvės gynėjai. Visą dieną mieste vykusios iniciatyvos ir visuotinės akcijos šiauliečiams […]

13 sausio, 2023

Šiandien, sausio 13-ąją, Seime įvykusiame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įteikė Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui skirtą 2022 […]

13 sausio, 2023

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį dalyvauja Sausio 13-osios minėjimo renginiuose. Šalies vadovas sakė sveikinimo kalbą Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje, […]

13 sausio, 2023

2023 m. sausio 10 d. popietę Vilniuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų memorialo konferencijų salėje vyko Leonardo […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
12 sausio, 2023

2023 m. sausio 10 d. Taline Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys ir Estijos […]

12 sausio, 2023

Ketvirtadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas Kudirkos Naumiestyje ir Vištytyje susitiko su šių miestelių, Šakių, Vilkaviškio ir Kalvarijos ūkininkais, kurių sklypus […]

12 sausio, 2023

2022 m. Radviliškio viešosios bibliotekos darbuotojams buvo pakankamai aktyvūs projektinėmis veiklomis, leidiniais, inovatyviais ir darniais sprendimais. Siekiant, kad projektinė veikla […]

R. Kaminsko nuotr.
11 sausio, 2023

2023-01-10 Vilniuje, LGGRTC Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko Leonardo Surgailos fotografijų parodos „Niekieno žemė“ atidarymas. L. Surgaila   Karaliaučiaus kraštą  fotografavo ir filmavo penkerius […]

10 sausio, 2023

Juodkrantės bažnyčioje pirmąjį naujųjų metų šeštadienį susitiko dvi Kuršių nerijai ir Neringai be galo reikšmingos asmenybės – Thomas Mannas ir […]

7 sausio, 2023

Senųjų amatų tradicijas tęsiantys kūrėjai sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną, rinkosi Gelgaudiškio dvare – čia vyko respublikinės konkursinės liaudies meno […]