Vos tik sovietinė armija 1944 m. nustūmė vokiečius už Nemuno, jau nuo pradžios rugsėjo mėn. „išvaduotame“ krašte, pradėjo šeimininkauti NKVD divizijos kariai. Jiems buvo užduotis – okupuotuose kraštuose įvesti stalininį – represinį rėžimą, tinkamus karinei tarnybai vyrus mobilizuoti ir pasiųsti juos į frontą. Vietinius kolaborantus, pažįstančius vietoves ir žmones, atrinkti į pagalbinius „stribų“ būrius, skubiai juos apmokyti, apginkluoti, kad toliau patys galėtų vykdyti represijas. Kaip ne keista- tokių liumpenų greitai ir nemažai atsirado visuose miesteliuose.
Komunistinės propagandos sistema veikė be priekaištų. Nepatikimais tapo buvę valstybės tarnautojai, savanoriai, šauliai savos tėvynės patriotai, jiems buvo reali grėsmė būti įvardintiems „liaudies priešais“, represuotiems ir ištremtiems į tolimuosius Rusijos gulagus katorgos darbams. 1944 metais, rudenėjant, susirinkę būsimi partizanai nutarė laisvai nepasiduoti, o įsirengti slėptuves ir ginkluotis.
Pirmas bunkeris buvo įrengtas Jiezno, Butrimonių, Stakliškių miestelių trikampyje, Gojaus miško masyve jau spalio mėnesį. Dirbo partizanai: Juozas Manarka, Jonas Nemeikštis, Aleksas Kamsiukas, Bronius Vrubliauskas ir kiti. KGB archyve, Prano Praškevičiaus byloje yra įrašymas ir liudytojo pasirašytas, kad bunkerio statybą organizavo ir būrį subūrė, būtent Pranas Praškevičius, jo sodyba yra netoli Gojaus miško, Gerulių kaime. Pirmosios kautynės tarp NKVD kareivių ir partizanų įvyko 1944 metais gruodžio 15 d.
Tikėtina, kad buvo pasidarbuota išdaviko, kareiviai puolė būtent tą miško kvartalą kur buvo žeminė. Žuvo daug kareivių nes užšoko ant poste budinčių, nuo fronto atsilikusių dviejų vokiečių kareivių – kulkosvaidininkų. Jėgos nebuvo lygios, apsuptyje buvo nukauti vokietukai, o bunkerio prieigose žuvo penki Lietuvos partizanai dar net nespėję gauti slapyvardžių tai: Aleksandras Kamsiukas (g. 1917) Juozas Karalevičius (g. 1918) Juozas Manarka (g. 1919) Jonas Nemeikštis (g. 1917) ir Bronius Vrubliauskas. Tik keli partizanai prasiveržė iš apsupties žiedo. Žuvusius kareiviai apkasė žūties vietoje. Yra liumpeno stakliškiečio parodymai, kad kautynėse dalyvavo ir Pranas Praškevičius iš Gerulių kaimo. NKVD-tai keršydami už savus, gruodžio 24-tą kūčių dieną, atvažiavo į sodybą, mus vaikus su motina išvarė į kiemą, gyvulius iššaudė ir susikrovė į savo mašiną, namą ir ūkinius pastatus padegė, o mums pasakė eiti „…į visas keturias puses…“ Po keleto dienų, Juozo Karalevičiaus seserys iš Griškonių kaimo, miške surado kapavietę, išsikasė brolį ir paslačiomis palaidojo artimiausiose Gonciūnų kaimo kapinėse.
Po daugelio metų, tik atgavus Lietuvos nepriklausomybę, partizanai A. Kamsiukas, J. Manarka, J. Nemeikštis ir B. Vrubliauskas perlaidoti į kapines Butrimonių miestelyje. Vokiečių kariai irgi atkasti, ant vieno palaikų aptikta grandinėlė su žetonu, antropologai išsivežė palaikus į Vilnių tyrimams. Po ilgų 70 metų, pilietiški Gojaus miškininkai Aurimas Bartuška, Mindaugas Miklušis, Pranas Žigas, Algimantas Sakalauskas parodė puikią, pilietišką iniciatyvą ir savo jėgomis atstatė seniausiai sugriuvusią partizanų žeminę įkasdami atramas tiksliai senųjų vietose. Vietovė tapo gausiai lankoma moksleivių, jaunųjų šaulių, žygeivių, visuomenės atstovų, svečių. Objektas įregistruotas į Lietuvos Kultūros vertybių registrą (u. k. 43804). Buvo maloniai bendraujama su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Generaline Direktore dr. Terese Birute Burauskaite su prašymu atlikti istorinį archyvinį tyrimą, dėl atminimo ženklo skyrimo bei partizanų žūties vietos įamžinimo.
2019 metais gruodžio 15 dieną, sukako 75 metai, kai vyko pirmos Gojaus miške kautynės su NKVD-istais, šia proga pastatytas granitinis obeliskas su Vyčio kryžiaus siluetais. Atstatytas šalia žeminės naujas kryžius ir stilinga rodyklė žyminti šią vietovę.
2020 metais kovo 11 dieną, Butrimonių, Jiezno, Stakliškių seniūnijos ir LŠS Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės štabo kuopos šauliai, bendrai organizavo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio minėjimą. Jiezno, Butrimonių ir Stakliškių bažnyčioje buvo aukojamos šv.Mišios. Po to visi važiavome į Gojaus mišką šventinti paminklą, atstatytą kryžių irpartizanų žeminę. Pašventino Stakliškių parapijos klebonas Gediminas Mieldažis,asistavo Kauno šv. Jurgio konvento gvardijonas dr. kunigas Paulius Saulius Bytautas. Nuo šio momento ši vietovė tapo sakralinė. Šventėje apsilankė Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, partizanų giminės, Alytaus apskrities jaunieji šauliai, žygeiviai, buvę politkaliniai kiti garbingi svečiai. Dalyvavo apie 400 žmonių. Labai apgailestaujame, kad ne visi geros valios tautiečiai galėjo apsilankyti. Šventiniai renginiai vyko labai prasmingai ir bus įsimintini ilgam.
