19 kovo, 2020
Raimundas Kaminskas

Prienų rajono Gojaus miško didvyriai įamžinti

Vos tik sovietinė armija 1944 m. nustūmė vokiečius už Nemuno, jau nuo pradžios rugsėjo mėn. „išvaduotame“ krašte, pradėjo šeimininkauti NKVD divizijos kariai. Jiems buvo užduotis – okupuotuose kraštuose įvesti stalininį – represinį rėžimą, tinkamus karinei tarnybai vyrus mobilizuoti ir pasiųsti juos į frontą. Vietinius kolaborantus, pažįstančius vietoves ir žmones, atrinkti į pagalbinius „stribų“ būrius, skubiai juos apmokyti, apginkluoti, kad toliau patys galėtų vykdyti represijas. Kaip ne keista- tokių liumpenų greitai ir nemažai atsirado visuose miesteliuose.

Komunistinės propagandos sistema veikė be priekaištų. Nepatikimais tapo buvę valstybės tarnautojai, savanoriai, šauliai savos tėvynės patriotai, jiems buvo reali grėsmė būti įvardintiems „liaudies priešais“, represuotiems ir ištremtiems į tolimuosius Rusijos gulagus katorgos darbams. 1944 metais, rudenėjant, susirinkę būsimi partizanai nutarė laisvai nepasiduoti, o įsirengti slėptuves ir ginkluotis.

Pirmas bunkeris buvo įrengtas Jiezno, Butrimonių, Stakliškių miestelių trikampyje, Gojaus miško masyve jau spalio mėnesį. Dirbo partizanai: Juozas Manarka, Jonas Nemeikštis, Aleksas Kamsiukas, Bronius Vrubliauskas ir kiti. KGB archyve, Prano Praškevičiaus byloje yra įrašymas ir liudytojo pasirašytas, kad bunkerio statybą organizavo ir būrį subūrė, būtent Pranas Praškevičius, jo sodyba yra netoli Gojaus miško, Gerulių kaime. Pirmosios kautynės tarp NKVD kareivių ir partizanų įvyko 1944 metais gruodžio 15 d. 

Tikėtina, kad buvo pasidarbuota išdaviko, kareiviai puolė būtent tą miško kvartalą kur buvo žeminė. Žuvo daug kareivių nes užšoko ant poste budinčių, nuo fronto atsilikusių dviejų vokiečių kareivių – kulkosvaidininkų. Jėgos nebuvo lygios, apsuptyje buvo nukauti vokietukai, o bunkerio prieigose žuvo penki Lietuvos partizanai dar net nespėję gauti slapyvardžių tai: Aleksandras Kamsiukas (g. 1917) Juozas Karalevičius (g. 1918) Juozas Manarka (g. 1919) Jonas Nemeikštis (g. 1917) ir Bronius Vrubliauskas. Tik keli partizanai prasiveržė iš apsupties žiedo. Žuvusius kareiviai apkasė žūties vietoje. Yra liumpeno stakliškiečio parodymai, kad kautynėse dalyvavo ir Pranas Praškevičius iš Gerulių kaimo. NKVD-tai keršydami už savus, gruodžio 24-tą kūčių dieną, atvažiavo į sodybą, mus vaikus su motina išvarė į kiemą, gyvulius iššaudė ir susikrovė į savo mašiną, namą ir ūkinius pastatus padegė, o mums pasakė eiti „…į visas keturias puses…” Po keleto dienų, Juozo Karalevičiaus seserys iš Griškonių kaimo, miške surado kapavietę, išsikasė brolį ir paslačiomis palaidojo artimiausiose Gonciūnų kaimo kapinėse.

Po daugelio metų, tik atgavus Lietuvos nepriklausomybę, partizanai A. Kamsiukas, J. Manarka, J. Nemeikštis ir B. Vrubliauskas perlaidoti į kapines Butrimonių miestelyje. Vokiečių kariai irgi atkasti, ant vieno palaikų aptikta grandinėlė su žetonu, antropologai išsivežė palaikus į Vilnių tyrimams. Po ilgų 70 metų, pilietiški Gojaus miškininkai Aurimas Bartuška, Mindaugas Miklušis, Pranas Žigas, Algimantas Sakalauskas parodė puikią, pilietišką iniciatyvą ir savo jėgomis atstatė seniausiai sugriuvusią partizanų žeminę įkasdami atramas tiksliai senųjų vietose. Vietovė tapo gausiai lankoma moksleivių, jaunųjų šaulių, žygeivių, visuomenės atstovų, svečių. Objektas įregistruotas į Lietuvos Kultūros vertybių registrą (u. k. 43804). Buvo maloniai bendraujama su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Generaline Direktore dr. Terese Birute Burauskaite su prašymu atlikti istorinį archyvinį tyrimą, dėl atminimo ženklo skyrimo bei partizanų žūties vietos įamžinimo.

2019 metais gruodžio 15 dieną, sukako 75 metai, kai vyko pirmos Gojaus miške kautynės su NKVD-istais, šia proga pastatytas granitinis obeliskas su Vyčio kryžiaus siluetais. Atstatytas šalia žeminės naujas kryžius ir stilinga rodyklė žyminti šią vietovę. 

2020 metais kovo 11 dieną, Butrimonių, Jiezno, Stakliškių seniūnijos ir LŠS Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės štabo kuopos šauliai, bendrai organizavo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio minėjimą. Jiezno, Butrimonių ir Stakliškių bažnyčioje buvo aukojamos šv.Mišios. Po to visi važiavome į Gojaus mišką šventinti paminklą, atstatytą kryžių irpartizanų žeminę. Pašventino Stakliškių parapijos klebonas Gediminas Mieldažis,asistavo Kauno šv. Jurgio konvento gvardijonas dr. kunigas Paulius Saulius Bytautas. Nuo šio momento ši vietovė tapo sakralinė. Šventėje apsilankė Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, partizanų giminės, Alytaus apskrities jaunieji šauliai, žygeiviai, buvę politkaliniai kiti garbingi svečiai. Dalyvavo apie 400 žmonių. Labai apgailestaujame, kad ne visi geros valios tautiečiai galėjo apsilankyti. Šventiniai renginiai vyko labai prasmingai ir bus įsimintini ilgam.


27 birželio, 2025

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – išskirtinės architektūros ir istorinės atminties objektas – šiandien išgyvena tylų irimo procesą. Neeksploatuojamo pastato […]

25 birželio, 2025

Socialdemokratams registravus siūlymą naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją, pastarosios nariai nusprendė savo noru atsistatydinti iš pareigų. Pasak komisijai vadovaujančio Vito Karčiausko, […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
25 birželio, 2025

2025 m. Birželio 23 d. Kaune, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos atstovai su Lietuvos sąjūdžio, Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungos, LLKS, […]

24 birželio, 2025

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis teigiamai vertina socialdemokratų iniciatyvą naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją, perduodant sprendimo galią dėl įvairių totalitarinius […]

14 birželio, 2025

Lietuva šeštadienį mini Gedulo ir vilties dieną, skirtą prisiminti ir pagerbti sovietų vykdytų masinių trėmimų aukas. Renginiai Gedulo ir vilties […]

Kastyčio Mačiūno nuotr.
6 birželio, 2025

Žirmūnuose skvere tarp Minties, Apkasų ir Tuskulėnų gatvių iškilmingai atidengtas paminklas vienam žymiausių Lietuvos laisvės kovotojų – partizanui, rezistentui, ryšininkui […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
4 birželio, 2025

birželio 3 d. Kauno sąjūdiečiai ir jų rėmėjai prie buv. Kauno radijo gamyklos ,,Šilelis” pastato Savanorių pr., kur vykdavo Kauno […]

29 gegužės, 2025

Gegužės 29 d. Vilniuje, Užupio ir Krivių gatvių sankryžoje, buvo atidengta skulptūra, skirta 2008 m. mirusiam poetui Sigitui Gedai. Nepaisant […]

Aušra Česnulevičienė su savo knyga „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“ / Alinos Leminskaitės nuotr.
23 gegužės, 2025

Į greta Druskininkų, Ratnyčioje, ant Ratnyčėlės upės įsikūrusią Tauro ir Aušros Česnulevičių sodybą kone kasdien užsuka į kurortą pasižvalgyti atvykusių […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
23 gegužės, 2025

Gegužės 23 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę” ir Nežinomo kareivio kapo vyko […]

21 gegužės, 2025

Prokurorui atsisakius taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimo pašalinti poetės Salomėjos […]

19 gegužės, 2025

Lietuvos ūkininkių draugijos pirmininkė Algimanta Pabedinskienė, turinti ilgametę socialinės politikos patirtį, pabrėžia – kalbant apie žemės ūkį ir kaimo plėtrą, […]

15 gegužės, 2025

Mykolas Romeris – vienas iškiliausių XX a. Lietuvos teisininkų, valstybės kūrėjų, teisėtyrininkas, konstitucionalizmo pradininkas Lietuvoje. Jo idėjos apie teisės viršenybę, […]

9 gegužės, 2025

Šią savaitę Kernavės archeologinėje vietovėje Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto archeologai kartu su kitų institucijų ir partnerių mokslininkais aiškinosi, kaip […]

9 gegužės, 2025

„Tai buvo Rokiškio grafienės Marijos Tyzenhauzaitės-Pšezdzeckienės dovana popiežiui Leonui XIII“, – apie ambicingą idėją Rokiškio krašto muziejuje kartu su Vatikano […]

8 gegužės, 2025

Gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – Krekenavos seniūnijoje, Linkaučių kaime, atidengtas paminklinis akmuo aktyviai lietuvių tautinio […]

4 gegužės, 2025

Seimas paskelbė 2026-uosius metus ne tik Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus, Lietuvos radijo, Lietuvos Helsinkio grupės, bet ir Lietuvos nepriklausomybės […]

Giedrės Mičiūnienės nuotr.
2 gegužės, 2025

Visi žinome, kad kunigas ir rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas buvo ne tik to laikmečio autoritetas, bet ir „deimančiukų ieškotojas“.  „Laimės ieškojau […]

1 gegužės, 2025

Jau greitai visuomenei bus pristatytas ilgo ir sudėtingo kūrybinio ir techninio darbo rezultatas.  Ignalinoje įamžinti šviesios atminties kraštiečio Vytauto Šerėno […]

29 balandžio, 2025

Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras kviečia į įspūdingą bendruomeniškumo šventę – gegužės 24 dieną miestelio parke vyks didžiulį būrį atlikėjų […]

Regionų naujienos