Rasa Vasilevičiūtė „Ir vėl kartu“

Parodos autorė – juvelyrė, grafikė, tapytoja, projekto „Knygų šalis“ savanorė ir Zarasų viešosios bibliotekos bičiulė Rasa Vasilevičiūtė, gimė 1973 m. gruodžio 4 dieną turtingame unikalia gamta Zarasų krašte. Šiame krašte busimoji dailininkė žengė pirmuosius žingsnius į meno pasaulį.

Besimokydama Zarasų 2-osios vidurinės mokyklos (dabar Pauliaus Širvio progimnazija) vienuoliktoje klasėje, tėčiui Laimučiui Vasilevičiui tuo metu dėstytojavusiam Telšių taikomosios dailės technikume (dabar Vilniaus dailės akademijos filialas) pasiūlius pagalvoti apie studijas jame, Rasa pradėjo tam ruoštis. Jos piešimo ir tapybos mokytoju tapo Dusetų Kazimiero Būgos vidurinės mokyklos (dabar gimnazija) sustiprintos dailės mokytojas Romualdas Pučekas.

1991 m. baigusi 11-ąją klasę Rasa išvyko į Telšius pasirinkusi ją sudominusias meninio metalo apdirbimo ir juvelyrikos specialybės studijas. Atkakliai ir daug mokydamasi per keturis metus, 1995-aisiais baigė penkių mokslo metų studijas. Išmoko metalus – žalvarį, varį, sidabrą pajusti ir prakalbinti paversdama juos grožį ir džiaugsmą teikiančiais papuošalais.

Rasai baigtų studijų ir įgytų kompetencijų nepakako. Norėdama pažinti kitas meno šakas, jau gyvendama Vilniuje ir paskatinta vidinio poreikio nusprendė studijuoti grafiką. Ruošdamasi studijoms Vilniaus dailės akademijoje akvarelės, kompozicijos, akademinio piešimo pagrindų, šrifto mokėsi jaunimo studijoje „Jaunystė“, vadovaujamoje dailininko Viktoro Šociko.

1996 m. įstojo į Vilniaus dailės akademiją, 2000-aisiais vadovaujant grafikui Raimondui Miknevičiui apsigynė grafikos bakalauro diplominį darbą. Už žinias, nuostabų laiką studijuojant parodos autorė dėkinga šrifto dėstytojui Albertui Gurskiui, dalijusiems savo patirtį dėstytojams Leonui Lagauskui, Raimondui Miknevičiui.

Menininkė dirbo juvelyrinių dirbinių pagal individualius užsakymus įmonėje „Artogeia Bryoni“, „JP Manufactory“ – vykdančioje juvelyrinių dirbinių projektavimo ir gamybos veiklą.

Rytų meno – tapybos tušu sumi-e technika, 2009-2014 m. mokėsi menininkės Dalios Dokšaitės kaligrafijos ir tapybos tušu studijoje „Tušo kelias“, dalyvavo grupinėse parodose. Surengė keletą šia sudėtinga technika sukurtų darbų personalinių parodų. Viena iš jų – „Žolynai“ surengta Zarasų krašto muziejuje 2012 m.

Asmenines parodas Rasa Vasilevičiūtė rengia nuo 1998 m.

1993 m. Baltijos meno mokyklų studentų juvelyrikos parodoje Lubeke, Vokietijoje Rasa laimėjo parodos įsteigtą prizą.

2000 m. surengta grafikos kūrinių, estampų, piešinių ir eskizų paroda „Medžiai be lapų“ Vilniuje.

2010 m. pirmoji tapybos tušu paroda „Žolynai“ Vilniuje.

2017 m. pirmoji aliejinės tapybos paroda „Portretai“ Vilniuje, Kaune, Zarasų švietimo pagalbos tarnyboje (2017 m. lapkričio 22 d.).

2018 m. aliejinės tapybos paroda „Potėpiai“ Vilniuje,  Zarasuose (2018 m. gruodžio 12 d.).

2019 m. lapkričio 29 d. Zarasų krašto muziejuje atidaroma zarasiečių portretų aliejinės tapybos paroda „Ir vėl kartu“.

Apie aliejinės tapybos atsiradimą pasakoja parodos autorė Rasa Vasilevičiūtė.

Kaip šalia juvelyrikos, grafikos, tapybos tušu atsirado aliejinė tapyba?

Aliejinę tapybą įkvėpė Gruzija. Tapyti tušu ten tarsi nepakako, ieškojau tokios koncentruotos, stipresnės medžiagiškumui pabrėžti, saulės ir emocijų, charakterių ir skonių kažkokio sultingo išpildymo. Ir aliejinė tapyba natūraliai atėjo su gilesniu spalvų ir tonų matymu.

2014 m. nuėjau į studiją „Jaunystė“ pasitarti su dailininku V. Šociku ar verta pradėti. Jis rekomendavo neskubėti, jei noras neišblės pradėti nuo pradžių žengti po žingsnelį man jau žinomais mokymosi etapais. V. Šociko vedama susipažinau su drobės paruošimu, gruntavimo, darbo aliejiniais dažais specifika. Metus padirbėjusi su guašu perpratau medžiagą ir pritapiau natiurmortų.

2016 m. dar studijoje pradėjau dirbti su pozuotojais. Prasidėjus vasaros atostogoms gavau užduotį padaryti greitų portreto etiudų. Juos padariusi supratau, kad galiu tai tęsti. Su mokytoju analizuodavome kiekvieną darbą, aiškindamiesi klaidas ir progresą. Susikaupus pluoštui įdomesnių darbų Pilaitės bibliotekoje surengiau ekspoziciją. 2017 m. rugpjūčio 30 d. įvyko pirma aliejinė etiudų paroda „Portretai“.

Kodėl portretai?

Portretas, kaip ir peizažas, natiurmortas, aktas ar figūrinė kompozicija – viso labo tik sudedamoji programos dalis.  

Kaip renkatės pozuotojus?

Pozuotojų nesirenku, paprastai paprašau papozuoti iš artimųjų rato visus galinčius ir turinčius laisvą valandėlę.       

Kiek laiko reikia parodai surengti?     

Parodai surengti reikia laiko. Kad ir dailininko kelias būtų matomas, ir iš kūrinių pluošto galėtų išrinkti vertingiausius. Zarasiečiai tapomi fragmentiškai, kiek spėju kaip ir etiudų parodoje ir figūriniuose portretuose „Potėpiai“. Tai jau trečia portretų paroda, bet šįkart apie zarasiečius.

Ar visada pavyksta atskleisti tai ką norite ar norėtumėte?

Stengiuosi susidoroti su charakterio, šviesos ir spalvų perteikimo uždaviniais. Nors kartais galvoji, kad būtų gerai jei metus kitus galėtum dirbti su žmogumi. Gal taip būtų nuosekliau ir giliau pažintas ir atskleistas žmogus, nes tam reikia daug laiko. Tapant vaizduojama ne tik išorė, bet ir vidus.

Esate juvelyrė, grafikė, pažįstate piešimą tušu ir kaligrafiją, aliejinę tapybą. Kokius kelius ir takelius menų šalyje dar išminsite?

Na, manau, kad esu tiek mažai išminus, kad man dar mint ir mint, kol paeisiu.

Dailininkė Rasa Vasilevičiūtė nuo 2018 metų savo patirtimi dalijasi su vaikais ir suaugusiaisiais. Pilaitės ir „Viksva“ studijose norinčius piešti supažindina su tradicinės grafikos technika, tapyba ir akademiniu piešimu. Nuo 2019 m. kovo mėnesio „Antakalnio galerijoje“ piešimo ir tapybos pagrindų moko vaikus, suaugusiuosius – tradicinės grafikos technikos, tapybos tušu, akvarelės bei aliejinės tapybos. Studijoje „Jaunystė“ ji ir mokytoja, ir mokinė. Vaikus moko tapybos, o pati pas menininką Arūną Joniką mokosi akademinio piešimo.