10 liepos, 2020
Karolina Baltmiškė

„Santakos“ muziejus – Tauragės ir tauragiškių atspindys

„Mūsų muziejus vadinasi „Santaka“, bet tai reiškia ne upių, o kultūrų įvairovės susiliejimą. Tauragėje yra kelios religinės konfesijos. Čia yra evangelikų liuteronų centras, kuriame ilgą laiką rezidavo vyskupai Jonas Viktoras Kalvanas ir jo sūnus Jonas Kalvanas, iš Tauragės kilęs ir dabartinis evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis. Taip pat mūsų mieste gyvena stačiatikių, katalikų. Anksčiau mieste stovėjo trys sinagogos, deja, iki mūsų dienų nė viena jų neišliko. Tauragė daugeliui asocijuojasi su kontrabanda ir to verslo mes nesigėdijame, nes tai buvo vienintelė galimybė lietuviškoms knygoms patekti į Lietuvą. Tad ir savo ekspozicijoje vietos radome ir kontrabandai, ir knygnešystei. Dabar Tauragė – automobilių prekybos miestas. Taigi, muziejus yra miesto ir tauragiškių atspindys“, – paklaustas, kokį tauragiškio paveikslą mato muziejininkai, mintimis dalijasi Tauragės „Santakos“ muziejaus direktorius Romualdas Vaitkus. Šių metų rugsėjo 1-ąją muziejus švenčia 30-metį, Romualdas Vaitkus šiam muziejui jau yra atidavęs 28 metus.

Kiemo malonumai ir slėpiniai

Kaip teatras prasideda nuo rūbinės, taip muziejus – nuo kiemo. Tauragės muziejaus kieme stovinti estrada iškart leidžia suprasti, kad muziejininkai miestiečius pradžiugina įvairiais renginiais. „Kiemas būdavo dar gražesnis, tik šią vasarą karantinas veiklą kieme kiek apribojo, – sako muziejaus direktorius Romualdas Vaitkus. – Praėjusių metų vasarą jame buvome pastatę supamus krėslus. Žmonės galėjo čia ramiai pabendrauti, suvalgyti atsineštus pietus ar paprasčiausiai pabūti su savimi. Šiais metais krėslų kieme atsisakėme, bet renginiai jame vyksta. Vyksta renginių ciklas „Kultūros muitinė“, o rugsėjo 4 dieną vyks menų festivalis „Kvadratu“. Į šiuos renginius pasikviečiame garsių atlikėjų. Tapo tradicija įvairiose erdvėse rengti kraštiečio Liudo Mikalausko koncertus“. Tradicinis vasaros renginių ciklas – „Džiazo dienos Tauragėje“.

Renginius remia Lietuvos kultūros taryba.

Muziejaus kieme yra ir vienas seniausių Tauragės šulinių. Carinės Rusijos pastatytas didingas pastatas įvairiais laikotarpiais keitė savo paskirtį. Pirminė jo paskirtis – muitinė, nes Lauksargiuose, netoli Tauragės tuo metu Carinės Rusijos imperija ribojosi su Prūsija. „Muitinės reikmėms 1852 m. buvo iškastas šulinys, – pasakoja direktorius. – Dabar šulinį pritaikėme turizmui. Netoli šulinio yra užkoduotas objektas, kurių ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje ieško paslėptų lobių ieškotojai (Geochacing)“

Beje, pastato istorija pristatoma muziejaus kieme įrengtame stende „Tauragės miesto paralelės“.

Lankytojams atviri fondai

Skirtingai nuo daugelio muziejų, kuriuose fondai sandėliuojami lankytojams nematomose ir nepasiekiamose patalpose, tauragiškiai yra įrengę atviros prieigos fondus. Eksponatams sudėlioti naudojami mobilūs stelažai. Įspūdį stiprina apšvietimu išgaunami efektai.

Ši ekspozicijos dalis išnaudojama ir edukaciniams užsiėmimams.

„Kadangi mūsų muziejus pakankamai jaunas, mes neturime daug eksponatų – tik apie 17 tūkstančių“,  – pasakoja direktorius, atverdamas muziejaus fondų turtus.

Fondai nuolat pildomi. Vieni eksponatai surandami, kiti – dovanojami. Dalis eksponatų lieka po įvairių plenerų. Liepos pradžioje muziejuje vyko respublikinis karpinių pleneras, skirtas Vydūnui įamžinti. Jame dalyvavo garsiausios šalies karpytojos, o gražiausi darbai papildė muziejaus fondus.

Interaktyvus Amžių bokštas

„Neužtenka vieną kartą sukurti modernų muziejų ir ramiai sėdėti. Reikalingas nuolatinis atsinaujinimas. Po kelių savaičių pristatysime virtualų gidą lietuvių ir anglų kalbomis, parengtą kartu su Lietuvos nacionaliniu Dailės muziejumi. Naudojant tiek planšetę, tiek išmanųjį telefoną bus galima susipažinti su eksponatais. O prieš porą metų viename bokšte įrengėme interaktyvią ekspoziciją. Tai labai sudėtingo techninio sprendimo projektas,– pasakoja direktorius. – Tokio sudėtingumo projektas Lietuvoje buvo įgyvendintas pirmą kartą. Sistemą tenka perkalibruoti net po didesnių orų permainų ar net po didelių gabaritų transporto pravažiavimo. Net milimetro sienos pokytis atsiliepia ekspozicijai.“

Interaktyvaus Amžių bokšto ekspozicija prasideda rūsyje. Tai dalis, skirta dingusiai Tauragei. Nenustebkite, atėję į tą salę išgirsite bombų sprogimą, pabūklų šūvius, tankų vikšrų žlegėjimą. Mistiškumo ekspozicijai suteikia laikas nuo laiko pasirodantis ir akylai pažvelgiantis vienuolis, tarsi praeities jungtis su dabartimi.

Pirmame bokšto aukšte – 360 laipsnių panoraminis animacinis filmas, pristatantis Tauragės kraštą nuo ledynmečio iki mūsų dienų.

Ieškantiems dvasios atgaivos kosmoso erdvėse labiausiai tinkamas antrasis bokšto aukštas, kur sutartinės derinamos su dangaus kūnais. Tai tarsi išėjimas į visatą. „Ši bokšto vieta – puiki galimybė ieškantiems atsipalaidavimo. Yra  lankytojų, kurie pageidauja vien tik šioje bokšto erdvėje pabūti. Tai tarsi mūsų mažytė observatorija“, – ekspoziciją pristato Romualdas Vaitkus.

Kitame bokšte įrengta Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko profesoriaus Eugenijaus Jovaišos Tauragės rajone Dauglaukio kapinyne archeologinių kasinėjimų metu surasti eksponatai. Ekspoziciją paįvairina animacinis filmas apie skalvius. Filmas pasakoja, kaip kūrėsi ir gyveno skalvių gentis. Mažiesiems muziejaus lankytojams džiaugsmo suteikia interaktyvi smėlio dėžė. Joje lankytojai gali ieškoti paslėptų radinių, statyti piliakalnius. Šioje eksplozijoje rengiami edukaciniai užsiėmimai.

Dar viename bokšte įkurdinta fotografijos galerija. Muziejus yra parengęs edukacinę fotografijos programą „Atvirlaiškių dirbtuvės“. Beje, fotografijai neabejingas ir muziejaus direktorius. Nuo 1999 metų jis yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 metais jam suteiktas meno kūrėjo statusas.

Išmaniosios technologijos keliasi į ekspoziciją

„Po poros savaičių bus galima prisijungti tiek su planšete, tiek su mobiliuoju telefonu ir atsisiųsti informaciją apie ekspozicijas“, – dar vieną muziejaus naujieną pristato Romualdas Vaitkus.

Direktoriaus lydimi, leidžiamės į pasivaikščiojimą po ekspoziciją. „Paprastai muziejai, lankytojų centrai yra panašaus dizaino. Mes stengėmės sukurti unikalų dizainą. Mūsų muziejaus ekspozicijos dizainą kūrė dizaino studija „Interjero pasaka“, – lankantis pirmosiose salėse dėmesį į dizainą atkreipia direktorius.

Gamtos ekspozicijoje akys nukrypsta į didžiulius, kaip teigė direktorius, pusantros tonos talpos akvariumus. Viename jų – vietinės žuvytės, kitame – viešnios iš šiltųjų vandenų. „Žmonėms įdomu palyginti, kuo mūsų vandenų žuvys skiriasi nuo gyvenančių šiltuose vandenyse“, – sako direktorius.

Ir tai ne vienintelis palyginimas. Galima įvertinti, kuo panašūs ir kuo skiriasi plačiai besišypsantis afrikinis karpuotis ir lietuviškas šernas ar gazelė nuo briedžio. Čia galima pasitikrinti, kaip pažįsti Lietuvoje gyvenančius paukščius.  Pamatyti, kaip atrodo barsukas, voveraitė ar šermuonėlis. „Nė vienas gyvūnas, kurių iškamšas čia matote, nebuvo nužudytas dėl ekspozicijos. Kiekvieno jų skirtingos žūties aplinkybės, o muziejaus darbuotojas Aleksandras Naryškin juos suradęs įkurdino muziejuje. Ekspozicijoje ir jo surasta gulbė. Kelerius metus ją viena močiutė laikė tvarte. Kai gulbė nugaišo, perdavė ją muziejui. Reikėjo nemažai padirbėti, kol pavyko gulbę atprausti, bet dabar ji – tikra gražuolė, – eksponatu pasidžiaugia direktorius. – Turime ir amžinai žaliuojantį medį. Jo lapai tikri, tik glicerinu prisotinti, dėl ko metų metais nevysta.“

Gamtos ekspozicijoje eksponuojamas ir Tauragės karjere surastas mamuto kaulas ir, kaip nustatė mokslininkai, 12 tūstančių metų senumo šiaurinio elnio ragai, rasti Tauragės rajone, Batakiuose. „Ant ragų matosi pjovimo žymės, o iš to galime daryti prielaidą, kad jau tada šiose vietose žmonių gyventa“, – sako Romualdas Vaitkus.

 Čia gana gausi drugių ir fosilijų kolekcija. Tai muziejaus darbuotojo Aleksandro Naryškin kelionių rezultatas.

Ekspozicijos kampe iš kamino, atidengto atnaujinant muziejų, lankytojus stebi Aleksandro susuktame lizde tupinti kuosa.

Eksponuojamas ir filmas, pasakojantis apie tauragiškio gydytojo Vaclovo Strauko draugystę su šernais.

Puikiai įrengtos ir kitos ekspozicijos. Tamsioji ir šviesioji etnografijos ekspozicijos salės, pristatančios tauragiškių apdarus, tarp jų ir retai kur bematomą, burką, tautodailininkų darbus, namų apyvokos eksponatus ir kitus rakandus.

Dalis ekspozicijos skirta žymioms Tauragės krašto datoms ir žmonėms. Per šešėlių teatrą čia galima susipažinti su knygnešyste, Tauragės turgumi, sužinoti, kas viešint Tauragėje supykdė ir kas paguodė prancūzų rašytoją Onorė de Balzaką, pažinti istoriją per dėliones, pamatyti valstybinę sieną po Melno sutarties ženklinusius stulpus ir Žygaičių liūtą, – kaip manoma, pirmąjį mobilų altorių, kurį į Lietuvą tikriausiai atsigabeno vokiečių riteriai. O prie negatyvų sienelės istorijos mylėtojams ir dienos gali neužtekti. Eksponuojamose mažytėse nuotraukose pateikiami krašto istorijos faktai, veikėjai, pastatai. Prie kiekvienos nuotraukos yra numeris, pagal kurį apraše galima susirasti informaciją.

Muziejus dar turi kelis filialus. Tai atskirame pastate įkurtas Tremtinių ir politinių kalinių kančių namų ir Skaudvilės krašto muziejai.

 „Kai įrenginėjome sovietmečio ekspoziciją, buvo svarstančių, ar to reikia. Tačiau tai mūsų istorijos dalis ir muziejus ją privalo parodyti. Taigi vieniems pionieriškas būgnas – vaikystės prisiminimas, kitiems visiškai nepažįstamas daiktas. „Planuojame įrengti ir Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio ekspoziciją“, – planais pasidalija direktorius.

Iškilmingiems renginiams, posėdžiams, susitikimams, sutarčių pasirašymui tauragiškiai turi prabangią empirinio stiliaus menę, kurią nesunkiai galima transformuoti į kelias viena nuo kitos atskirtas patalpas. Čia saugomi ir svarbiausi Tauragės rajono savivaldybės apdovanojimai.

„Menė, kaip ir muziejus, įrengta kartu su Tauragės rajono savivaldybe įgyvendinamu projektu, – rajono tarybos ir administracijos dėmesiu muziejui pasidžiaugia „Santakos“ muziejaus direktorius Romualdas Vaitkus. – Manęs neretai klausia, iš kur tiek idėjų. Džiaugiuosi, kad turiu labai puikų kolektyvą. Kiekvieną darbo dieną rengiame pasitarimus, per kuriuos apsikeičiame idėjomis ir jas tobuliname.“


Veliuonos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios tvarkybos darbai / KIC nuotr.
4 vasario, 2021

Tarp Veliuonos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios fundatorių minimi Lietuvos kunigaikščiai Vytautas Didysis, Zigmantas Vaza, LDK kancleris Albrechtas […]

6 sausio, 2021

2021-ieji prasideda visam Jurbarko kraštui svarbia žinia – šiemet Veliuona paskelbta Lietuvos mažąja kultūros sostine. Ta proga miestelio bendruomenė, seniūnija, […]

4 sausio, 2021

Tauragės krašto muziejus „Santaka“ kviečia išbandyti virtualų turą po „Dingusią Tauragę“, kuris nukels į 1939-1945 m. laikotarpį ir padės geriau […]

31 gruodžio, 2020

Baigė darbą Savivaldybės mero Algirdo Meiženio vadovaujama Padėkos dienos apdovanojimų atrankos darbo grupė, išnagrinėjusi 23 gautus pasiūlymus „Padėkos lašo“ nominacijoms. […]

Vanda Šmitienė
28 gruodžio, 2020

Istorija yra neatsiejama kiekvienos tautos kultūros dalis. Mūsų krašto praeitis visais laikais buvo glaudžiai susijusi su tapatumo išsaugojimu. Tapatumas moksliniuose […]

28 gruodžio, 2020

Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka pristato visišką naują būdą pažinti Šilalės miestą bei aktyviai praleisti laiką su draugais ar šeima. […]

17 gruodžio, 2020

Šilalės rajone įgyvendinti dar 2016 m. pradėto projekto „Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ darbai, kuriuo siekiama išplėtoti komunalinių […]

Koplyčia / Petro Dargio nuotr.
16 gruodžio, 2020

Tokios scenos, kokia sumontuota Žadeikių kaimo laisvalaikio salėje, daugiau nerasi niekur kitur Šilalės rajone. Jos uždanga ir apšvietimas valdomi per […]

12 gruodžio, 2020

Po 2019 m. įvykusių savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų politikų pažadėti pokyčiai aplenkė Pagėgių savivaldybės gyventojus. Garsiai apie permainas […]

4 gruodžio, 2020

Gruodžio 4 dieną, penktadienį, Tauragės pilies aikštėje  įžiebta pagrindinė miesto eglė. Šiais metais ji išskirtinė – interaktyvi. Aplink žaliaskarę įrengtos […]

3 gruodžio, 2020

Gruodžio 1 d. ant Rambyno kalno Jurbarko, Pagėgių, Šilalės, Tauragės rajonų savivaldybių merai Skirmantas Mockevičius, Vaidas Bendaravičius, Algirdas Meiženis, Dovydas […]

1 gruodžio, 2020

Siekdama sumažinti rizikos grupės asmenų, sergančių koronavirusu (COVID-19) srautus į šalies gydymo įstaigų priėmimo skyrius ir Greitosios medicinos pagalbos stotis […]

30 lapkričio, 2020

Šiandien vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė apdovanojo keturiolika Lietuvos savivaldybių Europos Tarybos ženklu už nepriekaištingą valdymą. „Šiemet su jumis bendravome […]

30 lapkričio, 2020

1989 m. rugpjūčio 23 d. daugiau nei 600 km ilgio gyvoji žmonių grandinė – Baltijos kelias – sujungė Lietuvą, Latviją […]

23 lapkričio, 2020

Beveik 10 metų tarp Jurbarko rajono savivaldybės ir durpių gavėjų vyko teisminiai ginčai dėl durpių gavybos Dainių miške. Savivaldybei siekiant […]

19 lapkričio, 2020

Jurbarko rajono savivaldybės administracija įgyvendina projektą Nr. 05.4.1-APVA-V-016-01-0005 „Raudonės (rezidencinės) pilies parko tvarkymas ir pritaikymas lankymui“ pagal 05.4.1-APVA-V-016 priemonę „Saugomų […]

24 spalio, 2020

Nuo kitos savaitės, spalio 26 d. vietiniai karantinai yra paskelbti šiose savivaldybėse: Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos […]

23 spalio, 2020

„Regionų magnetai“ iškilmingas renginys – VRM finansuojamų regioninės plėtros projektų 2014-2020 apdovanojimai. Renginio metu apdovanoti geriausi infrastruktūros projektai šalies regionuose. Spalio […]

22 spalio, 2020

Artėjant pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Konstitucijos – dienai ir tradiciškai Europos Sąjungos valstybėse minimai Europos teisės dienai, šalies teismų […]

21 spalio, 2020

Atsižvelgdama į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, trečiadienio posėdyje Vyriausybė pritarė savivaldybių skirstymui į tris zonas pagal epidemiologinius rodiklius – geltoną, žalią […]