15 gegužės, 2025
Mykolo Romerio universitetas

Senelio atminimą branginantis M. Romerio anūkas Darius Vitkauskas: „Tokių asmenybių reikia kiekvienai valstybei“

Mykolas Romeris – vienas iškiliausių XX a. Lietuvos teisininkų, valstybės kūrėjų, teisėtyrininkas, konstitucionalizmo pradininkas Lietuvoje. Jo idėjos apie teisės viršenybę, demokratinę valstybę bei žmogaus teises padėjo pamatus šiuolaikinei Lietuvos teisinei sistemai. Tačiau Mykolo Romerio palikimas gyvas ne tik akademinėje erdvėje ar istorijos vadovėliuose – jis tebėra gyvas ir jo artimųjų atmintyje.

Gegužės 17-ąją minimos 145-osios M. Romerio gimimo metinės. Šia proga pamąstymais apie senelio atminimą pasidalijo Mykolo Romerio anūkas Darius Vitkauskas. 

D. Vitkauskas gimė 1963 m. Vilniuje. Jo mama – Jadvyga Romerytė, tėtis – Vytautas Vitkauskas. 1981 m. baigęs dabartinę Tuskulėnų gimnaziją, tuometinę 31-ą vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą. 1996 m. pradėjo savo verslą, kuriuo užsiima iki šiol.

Jau vaikystėje Darius pastebėjo, kad senelis šeimos rate buvo minimas ypatingai pagarbiu tonu – apie jį kalbėta dažnai, o girdėti pasakojimai leido suvokti, jog tai buvo neeilinė asmenybė ne tik šeimai, bet ir visai Lietuvai. Šį suvokimą dar labiau sustiprino teigiami atsiliepimai iš žmonių, kurie asmeniškai pažinojo M. Romerį.

Nors vaikystėje senelio veiklos reikšmė dar nebuvo iki galo įsisąmoninta, bėgant metams Darius vis labiau pradėjo vertinti, ką reiškė turėti tokį žmogų šeimoje. 

„Žinoma, vertybinis senelio palikimas formavo ir mano charakterį, bet tai sustiprėjo vėlesniame amžiuje, kai pradedi labiau vertinti, ką turi arba turėjai. Man tai pasireiškė jo nuveiktų darbų pažinimu ir supratimu, ką jie davė mūsų valstybei“, – sako D. Vitkauskas.

M. Romerio atminimas šeimoje gyvas ne tik prisiminimuose, bet ir išlikusiuose daiktuose. Namų apyvokos reikmenys, baldai, paveikslai, senos nuotraukos – visa tai primena apie tarpukario Lietuvą ir šeimos istoriją. „Tai brangu ne tik man, bet visai giminei“, – pažymi D. Vitkauskas. 

Darius neslepia, jog ne kartą gyvenime yra klausęs savęs: „Ką senelis būtų pasakęs ar kaip pasielgęs vienoje ar kitoje situacijoje?“. O paklaustas, apie ką norėtų pasikalbėti su seneliu, jei tai būtų įmanoma, žymaus teisininko anūkas sako, jog temų būtų daugybė – nuo valstybės atkūrimo 1918-aisiais iki tragiško jos likimo karo metais.

Tačiau svarbiausia, sako D. Vitkauskas, būtų galimybė padėkoti: „Tokių asmenybių reikia kiekvienai valstybei. Mes visi galime džiaugtis, kad Lietuva turėjo tokį patriotą“.

D. Vitkauskas mielai prisidėjo prie Mykolo Romerio universiteto (MRU) iniciatyvos M. Romerio asmenybę pristatyti ir šiuolaikiniam žmogui patogių priemonių pagalba. MRU pastato fasadą Vilniuje (Ateities g. 20) puošianti freska, vaizduojanti patį teisės tėvą, kviečia praeivius nuskenuoti QR kodą ir persikelti į audio pasakojimą apie šią iškilią asmenybę. Pasakojimą lietuvių kalba įgarsino ne kas kitas, o pats Darius. 

Projekto idėjos autorius – MRU Senato pirmininkas prof. dr. Romas Prakapas, o tekstą, paremtą autentiškais dienoraščiais ir istoriniais faktais, parengė prof. dr. Ieva Deviatnikovaitė. 

Šis projektas – 145-ųjų M. Romerio gimimo metinių minėjimo dalis. Kaip ir gegužės 15 d. 11 val. MRU vyksianti tradicinė Mokslinės minties šventė, šiemet dedikuota būtent M. Romerio atminimui. Renginio metu prof. dr. I. Deviatnikovaitė skaitys paskaitą apie M. Romerio indėlį į aukštąjį mokslą Lietuvoje, bus apdovanoti moksleivių konkurso „Prof. Mykolo Romerio dienoraščiai“ laureatai ir pasodintas ąžuolas, skirtas MRU 35-mečiui.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


9 gegužės, 2025

Šią savaitę Kernavės archeologinėje vietovėje Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto archeologai kartu su kitų institucijų ir partnerių mokslininkais aiškinosi, kaip […]

9 gegužės, 2025

„Tai buvo Rokiškio grafienės Marijos Tyzenhauzaitės-Pšezdzeckienės dovana popiežiui Leonui XIII“, – apie ambicingą idėją Rokiškio krašto muziejuje kartu su Vatikano […]

8 gegužės, 2025

Gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – Krekenavos seniūnijoje, Linkaučių kaime, atidengtas paminklinis akmuo aktyviai lietuvių tautinio […]

4 gegužės, 2025

Seimas paskelbė 2026-uosius metus ne tik Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus, Lietuvos radijo, Lietuvos Helsinkio grupės, bet ir Lietuvos nepriklausomybės […]

Giedrės Mičiūnienės nuotr.
2 gegužės, 2025

Visi žinome, kad kunigas ir rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas buvo ne tik to laikmečio autoritetas, bet ir „deimančiukų ieškotojas“.  „Laimės ieškojau […]

1 gegužės, 2025

Jau greitai visuomenei bus pristatytas ilgo ir sudėtingo kūrybinio ir techninio darbo rezultatas.  Ignalinoje įamžinti šviesios atminties kraštiečio Vytauto Šerėno […]

29 balandžio, 2025

Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras kviečia į įspūdingą bendruomeniškumo šventę – gegužės 24 dieną miestelio parke vyks didžiulį būrį atlikėjų […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
23 balandžio, 2025

Balandžio 13 d. Kauno Švč. Trejybės evangelikų liuteronų bažnyčioje po Verbų (Palmių) pamaldų vyko Prūsijos kunigaikštystės įkūrimo 500-ųjų metinių ir […]

16 balandžio, 2025

Balandžio 12 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškio r.) subūrė talkininkus į tradicinę talką, skirtą Tarptautinei paminklų ir paminklinių vietovių […]

Organizatorių nuotr.
16 balandžio, 2025

Šiemet sukanka 500 metų, kai susikūrė Prūsijos kunigaikštystė ir Paprūsės regionas, apimantis teritoriją maždaug nuo Vištyčio su Kudirkos Naumiesčio, Virbalio, […]

11 balandžio, 2025

Pradžia – kaimas Žvelgti į Šiluvos istoriją – tai pažvelgti į miestelio ir šventovės simbolinį dialogą, turėjusį įtakos vietovės tapatybės […]

Ąžuolyno bibliotekoje atrastas unikalus leidinys
11 balandžio, 2025

Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus, Baroko epochos poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) vardu pavadintas asteroidas „Sarbievius“. Asteroidą atrado VU Fizikos fakulteto […]

Liudas Glemža
11 balandžio, 2025

„Per 35 m. nepriklausomybės metus Lietuvoje užaugo profesionalių istorikų karta, kuri ne tik užsiima moksliniais tyrimais, bet ir stengiasi apie […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
8 balandžio, 2025

Balandžio 4 d. Panevėžio r. Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčioje vyko Ažagų – Eimuliškio kautynių 80- mečio minėjimas.  Minėjimas prasidėjo Šv. […]

5 balandžio, 2025

Prieš 50 metų, 1975 m. balandžio 4 d. Žaslių geležinkelio stotyje įvyko viena didžiausių Lietuvoje geležinkelio katastrofų.   Iš Vilniaus į Kauną […]

2 balandžio, 2025

Regionų administraciniam teismui panaikinus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimą Ukmergėje pašalinti paminklą partizanui Juozui Krištaponiui, vadinamosios […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
29 kovo, 2025

Kovo 27 d. Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinės vyko antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, politinio kalinio, Lietuvos kariuomenės savanorio, visuomenininko, šaulio, Vyčio […]

A. Pakėno parengta atsiminimų knyga apie Paulių Širvį „Palik tik dainą man…“ ir jo paties pomirtinė publicistikos knyga „Ataudai“ / Albino Kuliešio nuotr.
29 kovo, 2025

Ukmergės kultūros centro Mėlynojoje salėje prisimintas šiame krašte, Deltuvos žemės Trainių kaime, gimęs poetas, muziejininkas Alfonsas (Alfas) Pakėnas (1953 04 […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
25 kovo, 2025

Pirmoji lietuviška mokykla Kauno Vilijampolėje buvo pradėta statyti  prieš 115 metų (1910 m.) lietuvių bendruomenės lėšomis ir pavadinta  kun. Aleksandro […]

24 kovo, 2025

Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje yra vienas svarbiausių įvykių, kuris iki šiandien daro įtaką vietai, o taip pat ir katalikybės Lietuvoje […]

Regionų naujienos