19 kovo, 2024
LGGRTC

Simne – apie tiesos ir žodžio pergalę

2024 m. Simne J. E. kardinolas S. Tamkevičius / LGGRTC darbuotojų nuotr.

Kovo 19 d. sukanka 52-eri metai, kai pasirodė pirmasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidinio numeris. Tai buvo svarbus pogrindinis leidinys, leistas Lietuvoje 1972–1989 m. ir informuojantis pasaulio visuomenę apie tikrąją bažnyčios ir tikinčiųjų padėtį Lietuvoje.

2024 m. kovo 17 d. Simne, Alytaus rajone, iškilmingai paminėtos pogrindinio leidinio Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika (LKBK) 52-osios leidimo metinės. Būtent šiame atokiame Dzūkijos miestelyje J.E .kardinolo Sigito Tamkevičiaus iniciatyva buvo išleistas pirmasis LKBK numeris. Vidurdienį Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje už Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidėjus ir platintojus buvo aukotos šv. Mišios. Jas aukojo JE kardinolas Sigitas Tamkevičius. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Mažeika, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Alytaus rajono savivaldybės vadovai, rajono gyventojai.  Po šv. Mišių LGGRTC vadovas dr. A. Bubnys buvo pakviestas apžvelgti svarbiausius Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos atsiradimo priežastis ir įvertinti jo svarbą Lietuvos istorijoje. „2022-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimas buvo paskelbęs Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metais.Ta proga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras atliko įvairių darbų šiai reikšmingai sukakčiai paminėti. Parengėme parodą apie LKBK kelią, kuri keliavo po mūsų šalies bažnyčias, muziejus ir kitas erdves, oragnizavome mokslines konferencijas. Taip pat nusprendėme, kad vienas iš tokių darbų galėtų būti ir atminimo lentos pagaminimas ant Simno klebonijos pastato sienos. Tai yra mūsų visų pagarbos ženklas šio pogrindinio leidinio, skelbusio tiesos žodį, bendradarbiams“, – sakė LGGRTC vadovas dr. A. Bubnys. 

,,Sovietų režimas, suvokdamas Katalikų bažnyčios-autoritetą Lietuvos visuomenėje, bandė ją paversti lojaliu režimui irankiu. Buvo kuriami mechanizmai, kurie turėjo užtikrinti Katalikų bažnyčios veiklos kontrolę ir jos suvaržymą. Šio tikslo siekta uždarant bažnyčias, vienuolynus, mažinant kunigų skaičių. Dvasininkai, besipriešinantys sovietinio režimo vykdomai totalitarinei politikai, patirdavo persekiojimus ir represijas. Stalinistiniu laikotarpiu Lietuvoje buvo represuoti 364 katalikų kunigai ir 4 vyskupai. 1946 m. vyskupas Vincentas Borisevičius nuteistas mirties bausme ir sušaudytas sovietų saugumo vidaus kalėjime Vilniuje. 1953 m. Vladimiro kalėjime mirė arkivyskupas Mečislovas Reinys“, – apie LKBK ištakas kalbėjo LGGRTC vadovas, istorikas dr. A. Bubnys.

Pasak pranešėjo, Kronikoje buvo viešinami faktai apie sovietų valdžios pastangas susidoroti su jos leidėjais ir platintojais. Spausdinti pranešimai apie kratas Kronikos leidėjų ir platintojų namuose, jų tardymus, teismus. Taip pat buvo viešinama informacija apie Lietuvos ir Sovietų Sąjungos disidentų persekiojimą, katalikų padėtį Sovietų Sąjungoje. Kronikos leidėjų pagalba Lietuvoje ir pasaulyje paviešinti faktai apie rezistento Mindaugo Tamonio, kunigų Broniaus Laurinavičiaus ir Juozo Zdebskio tragišką žūtį, sietiną su sovietų represinėmis struktūromis. Kronikoje buvo pateikiami tuo metu lageriuose kalinčių politinių kalinių – kunigų ir pasauliečių – pavardžių sąrašai ir raginama juos prisiminti. Kronikos turinys atspindėjo sovietų valdžios vykdytą nuožmų ideologinį persekiojimą, griovė kuriamą propagandos mitą apie komunistinės sistemos humaniškumą bei tariamą Bažnyčios laisvę Sovietų Sąjungoje.Vienas iš esminių Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos leidėjų tikslų buvo perduoti leidinį į laisvuosius Vakarus tam, kad žinia apie Sovietų Sąjungoje vykdomus tikinčiųjų teisių pažeidimus pasklistų pasaulyje. Slapta pasiekusi Vakarus Kronika buvo aktyviai spausdinama ir platinama, o laisvojo pasaulio radijo stočių pagalba transliuojama ir okupuotoje Lietuvoje.

LKBK Vakarų žiniasklaidoje ir politikoje

Jungtinėje Karalystėje veikusio Religijos ir komunizmo studijų centro, populiariai žinomu Kestono koledžo vardu, vedėjas kun. Michael Bourdeaux rašė apie Kronikos svarbą ir ragino savo ir kitų šalių masines informacijos priemones kuo plačiau paskleisti jos skelbiamas žinias, kurios atskleidžia tikslius, kruopščiai patikrintus ir dokumentuotus faktus. Lietuvių katalikų religinės šalpos vedėjas Niujorke, buvęs Baltimores arkivyskupijos radijo ir televizijos tarnybos direktorius, kun. K. Pugevičius vertė Kroniką j anglų kalbą ir platino atskirais numeriais tikslinei auditorijai, kurią sudarė politiniai, religiniai, akademiniai, visuomeniniai ir kiti lyderiai, rašantys, komentuojantys ar ginantys žmogaus teises tarptautiniu mastu. Kronikos vertimai atguldavo ir ant popiežiaus Jono Pauliaus 11-ojo stalo.

Remdamasis Kronikos ir kitų pogrindžio spaudos šaltinių žiniomis, G. Damušytės vadovaujamas Lietuvių informacijos centras (LIC) Niujorke rengė ir platino pranešimus spaudai anglų kalba įtakingiausioms masinių informacijos priemonių redakcijoms ir korespondentams. JAV katalikų žinių agentūra Catholic News Service nuosekliai spausdino LIC pranešimus, kurie per regioninius laikraščius pasiekdavo milijonus skaitytojų.

JAV leidžiamas lietuvių katalikų žurnalas „Aidai“ jau 1976 m. rašė: „Jei kas šiandien surinktų austrų, šveicarų, italų, prancūzų, vokiečių, anglų, brazilų spaudos iškarpas, kuriose atpasakojami „Kronikos“ skelbiami faktai, tai jau dabar susidarytų visa eilė storų tomų, prieš kuriuos pats šaltinis graudžiai kuklūs „LKB Kronikos“ pluošteliai – atrodytų kaip nykštukas prieš milžiną.“

Kronikos informacija pasikliaudavo ir užsienio valstybės, kurios Šaltojo karo laikotarpiu tarptautinėse organizacijose stojo prieš totalitarinių režimų varžomas prigimtines žmogaus teises ir pagrindines laisves. Europos Saugumo ir bendradarbiavimo konferencija, įkurta Helsinkyje 1973 metais kaip dialogo tarp Rytų ir Vakarų platforma, suteikė galimybę toliau informuoti tarptautinę bendruomenę apie Lietuvos tikinčiųjų teisių suvaržymus ir Lietuvos laisvės bylą. Konferencijoje tuomet dalyvavo 35valstybės – visos Vakarų Europos šalys, JAV, Kanada ir Sovietų Sąjunga su penkiais savo satelitais, taip pat komunistinė Jugoslavija. Dėl Helsinkio Baigiamajame akte iškeltų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių išeivijos lietuviai ėmėsi vis daugiau juo remtis siekiant žmogaus teisių įgyvendinimo ir Lietuvos išlaisvinimo. Lietuvoje po Helsinkio pasitarimo pasipriešinimas dėl Katalikų bažnyčios persekiojimo tapo labiau matomas ir žinomas.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius pasidalino prisiminimais apie pogrindinio leidinio rengimą, slaptą platinimą.


19 gegužės, 2024

Sostinės taryba imasi Vilniaus muziejų tinklo pertvarkos – nutarta likviduoti Vilniaus memorialinių muziejų direkciją bei Markučių dvaro muziejų. Tuo metu […]

17 gegužės, 2024

Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Klinikinės diagnostikos laboratorija tarp Lietuvos regionų – technologiškai viena stipriausių. Čia ne tik veikia pažangiausia įranga, bet ir […]

17 gegužės, 2024

Paskutinį gegužės savaitgalį Druskininkai visus, ištroškusius poilsio ir pramogų, kviečia linksmai ir siautulingai pasitikti vasaros pradžią – čia vyks tradicinė […]

17 gegužės, 2024

Prieš 125 metus mirė Lietuvos himno autorius, rašytojas, varpininkas Vincas Kudirka (1858–1899), o prieš 115 m. pradėtas spausdinti pirmasis jo […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
16 gegužės, 2024

Vilniuje prie buvusio Lukiškių kalėjimo vartų (Lukiškių skg. 6) buvo atidengta atminimo lenta, skirta  Lietuvos generolui Pranui Liatukui (1876-1945). Atminimo […]

16 gegužės, 2024

Seimo posėdyje ilgametei Seimo narei, buvusiai Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei ir demokratijos gynėjai, disidentei, vienuolei Felicijai Nijolei Sadūnaitei (po mirties) […]

15 gegužės, 2024

Vilniaus miesto taryba pritarė Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos vardo keitimui. Nuo šiol ji vadinsis Vyčio vardu. Buvo pateiktas ir alternatyvus […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
14 gegužės, 2024

Gegužės 14 d.  Kaune, Laisvės al. netoli Valstybinio muzikinio teatro prie Romo Kalantos paminklo visuomeninių organizacijų atstovai  paminėjo Pilietinio pasipriešinimo […]

14 gegužės, 2024

Balandžio 10 – ąją Telšių rajone, Biržuvėnuose, vėl duris atvėrė atsinaujinęs Biržuvėnų dvaras – itin vertinga XVIII–XIX a. stambios medinės […]

13 gegužės, 2024

Daliai Ukmergės gatvių bus suteikti nauji pavadinimai, kuriais siekiama įprasminti miesto burmistrų atminimą, praneša portalas „Ukmergės žinios“. Anot jo, Boleslovo […]

10 gegužės, 2024

Siekiant atkurti Radvilų pilį Dubingiuose, įsteigta viešoji įstaiga „Dubingių pilies fondas“. Pasak fondo iniciatorių, įkūrus fondą ketinama parengti pilies atkūrimo […]

Paroda „Moteris su kamera XIX a. pab. – XX a. pr.“ Jono Šliūpo muziejuje. Fot. Mindaugas Surblys
9 gegužės, 2024

Gegužės 8 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Jono Šliūpo muziejuje atidaryta nauja vieno eksponato paroda „Moteris su kamera XIX a. […]

9 gegužės, 2024

Vilniuje, Antakalnio kapinėse, ketvirtadienį dalis rusakalbių paminėjo Rusijos propagandos aukštinamą vadinamąją Pergalės prieš fašizmą dieną. Dalis gėles dėjo prie pernai […]

8 gegužės, 2024

Alytaus regiono savivaldybių merai šiandien pasirašė susitarimą dėl 2024-2029 m. Alytaus regiono funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo, kuriame numatyta regione įgyvendinti […]

4 gegužės, 2024

Minint Holokausto aukų atminimo dieną (Yom HaShoah) gegužės 5–6 d. Kauno IX forto muziejus kviečia stebėti išskirtinį vaizdo reginį – […]

Vidmantas Janulevičius. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
3 gegužės, 2024

Visiems, užsimiršusiems Vilniuje, siūlau kuo dažniau iš jo iš ištrūkti. Nes Vilnius – kaip vandens sūkurys. Jei nebūsi atsargus, galima […]

27 balandžio, 2024

Nevienareikšmiškai sutiktas totalitarinių režimų simbolius iš viešųjų erdvių šalinantis desovietizacijos įstatymas aistras visuomenėje kels dar ne vienerius metus, įsitikinęs Lietuvos […]

24 balandžio, 2024

Alytuje praūžė ilgai lauktas pirmasis tokio formato kultūrinių patirčių festivalis jaunimui „Nuo ART‘isto iki Me(n)talisto“! Tai taip pat pirmas tokio […]

Emilis Zingeris / M. Ambrazo nuotr.
24 balandžio, 2024

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus (VGŽIM) sienos nuo šiol saugos jo ilgamečio vadovo, rašytojo, vertėjo Marko Zingerio (1947–2023) atminimą: muziejaus […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
22 balandžio, 2024

Balandžio 19 d., Kaune, Vytauto Didžiojo universitete ( K. Donelaičio g. 52 – II a. fojė) buvo atidaryta tarptautinė paroda […]