8 balandžio, 2019
Andrius Navickas, TS-LKD frakcijos Seime narys

Skiepai ir politika

Šiemet politinis pavasaris prasidėjo netikėta tema – tymai. Liga, kurią europiečiai jau buvo visam laikui sunaikinę, smogė atgal. Gal ir teisus mano kolega Seime Darius Kepenis, kad tymai nėra baisiausia liga ir, tikėtina,  išvengsime mirčių. Daug baisiau būtų raupai ar kokia juodligė. Kita vertus, tymų komplikacijos gana sudėtingos. Tuo labiau – jei sugrįžo tymai, kas gali garantuoti, kad ateityje nesulauksime ir dar baisesnių epidemijų.

Kraupios infekcijos nėra vien šiuolaikinio pasaulio rykštė. Istorija perspėja apie daugybę žmonių pražudžiusius ligų protrūkius. Pavojus didėjo kartu su žmonių mobilumu ir tarpusavio bendravimo intensyvėjimu. Užkratą atnešdavo kariai, prekybininkai, keliautojai, piligrimai. Kuo pasaulis tapo globalesnis, tuo didėjo epidemijų grėsmė.

Pasitelkę mokslą, medikai atrado priešnuodį – skiepus. Jei norime žmogų apsaugoti nuo sunkios ligos, reikia jį susargdinti lengviausiu pavidalu ir taip suformuoti imunitetą. Nuo pat skiepų atsiradimo,  svarbiausias klausimas buvo – ar jie neturi šalutinių efektų? Baimintasi, kad, siekiant gero, nebūtų padaryta dar didesnė žala. Beje, pasakojama, kad pirmųjų skiepų išradėjai, norėdami parodyti, kad skiepai nekelia pavojaus, pirmiausia viešai skiepydavosi patys.

Nors, regis, pavyko atrasti epidemijų prevencijos būdą, tačiau teko labai daug dirbti, kol jis tapo veiksmingas. Pasak mokslininkų, skiepų veiksmingumas didėja, priklausomai nuo to, kiek nuošimčių visuomenės narių skiepijasi. Po ilgų, kruopščių skaičiavimų Pasaulio sveikatos organizacija nustatė, kad, jei pavyktų pasiekti, kad skiepytusi devyniasdešimt penki procentai visuomenės, epidemijoms nebeliktų vietos. Idant toks skaičius būtų pasiektas ir būtų pradėta nuosekli vakcinacija, rekomenduojama skiepus pradėti dar kūdikystėje, buvo sudarytas rekomendacinis skiepų sąrašas.

Dar visai neseniai apie skiepus išskirtinai kalbėjo vien gydytojai ir niekam nekilo nė minties, kad skiepai gali tapti politinių diskusijų tema. Tačiau nepamirškime, kad virus, kur  remiamasi mokslu ir naujomis technologijomis, atsiranda luditai. (Luditai – tai darbininkai Pramoninės revoliucijos pradžioje, kurie paskelbė, kad technika yra blogis, kuris atims darbo vietas. JIe sąmoningai gadindavo įrenginius fabrikuose ir agitavo atmesti mokslą ir techniką.) Tiesa, dera pripažinti, kad ir didžiųjų farmacijos įmaonių tarpusavio kova be taisyklių prisidėjo prie naujųjų luditų sustiprėjimo, nes akivaizdu, kad farmacijos gigantams labiau rūpi pelnas nei žmonių sveikata. Tačiau ar šis faktas paneigia tai, jog skiepai – tai mokslo dovana su virusais kovojančiai žmonijai?

Kai Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad pavojingiausios infekcijos jau įveiktos, deja, tai buvo norimo pateikimas kaip esamo. Buvo pakankamai perspėjimų, kad stiprėja  prieš skiepus nukreipta informacinė kampanija, kurios svarbiausias šaltinis – veganų, sveikuolių, netradicinės medicinos atstovų grupės. Nuostabia dirva prieš skiepus nukreiptoms idėjoms tapo socialiniai tinklai, kur plačiai paplito psudomokslinė in formacija ir iškraipyta statistika.

Kaip derėjo į tai reaguoti? PIrmoji vakariečio reakcija – kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti gyvenimo stilių ir tai, kaip elgtis su savo kūnu. Tiesa, iš karto pasigirdo ir kontrargumentas – jei žmogus nepasiskiepija ir suserga infekcija, kenčia ne tik jis pats, bet jis tampa pavojingu aplinkiniams, jo gydymas kaimuoja nemažus pinigus.

Tada sugrįžo tymai ir praxdėjo plisti jau seniai nematytais tempais. Natūraliai iškilo klausimas – ar valstybės institucijos turi kaip nors reaguoti? Pasirodė, jog reaguoti veiksmingai sunku ir todėl, kad skiepai yra tape politiniu, o ne medicininiu klausimu. Na, irk as, kad medikai vieningai sutaria, kad skiepytis būtina, tačiau atsirado nemažai politikų, kurie suabejojo, ar mes visada turime klausyti medikų? Šie politikai labai piktai sureagavo ir į raginimus įvesti prievartinę vakcinaciją, nes ji esą pažeistų žmogaus laisvo pasirinkimo teisę.

Esu šalininkas, kad valstybė, kuo mažiau visiems diktuotų, kas kaip turi gyventi. Todėl ir man priverstinio skiepijimo idėja iš pradžių sukėlė daug klaustukų. Tačiau paskui pagalvojau apie kelias analogijas: rūkymą ir vairavimą. Mes draudžiame rūkyti kavinėse ne todėl, kad norime kištis į rūkančio žmogaus pasirinkimus, bet todėl, kad norime nuo cigarečių dūmų apsaugoti aplinkinius. Taip pat ir kelių eismo taisyklės yra privalomos visiems ne todėl, kad mes nevertiname laisvės, bet todėl, kad, gyvenant visuomenėje, reikalingos taisyklės, kurios derintų visų jos narių poreikius. O kodėl, kalbant apie skiepus, negalėtume sakyti tą patį?

Visiškai sutinku su ministru Aurelijumi Veryga, kuris tvirtino, kad palikime skiepų klausimą medikams. Palikime,t ačiau tuomet ir ministerija privalo priimti sprendimus, kurie paremti medikų rekomendacijomis, o ne pseudomoksliniais išvedžiojimais apie tai, kad “nežinia, kas tuose skiepuose yra”. Perėmus tokių samprotavimų logiką, galima suabejoti viskuo – nežinia, kas yra prekybų centruose parduodamų dešrų viduje ar kaip buvo pagamintas maistas, kurį valgome valgykloje. Beje, kovojant su rūkymu ar besaikiu alkoholio vartojimu, juk vadovavomės mokslininkų rekomendacijomis.

Galima diskutuoti, ar skiepytis nuo pavojingiausių infekcijų privalo visi. Pirmas žingsnis būtų nustatyti, kad tų profesijų, kurių atstovai turi dažnus kontaktus su kitais žmonėmis, skiepytis privalo. Tai tikrai joks pasirinkimo laisvės pažeidimas, bet elementary visuomenės higiena.

Na, o mums belieka tikėtis išvengti raupų ir kitų kraupių epidemijų. Svarbi to sąlyga – visiems dirbti savo darbą, tiek medikams, tiek politikams. Na, o kartais tenka veikti kartu, kai visuomenei taisykles bando diktuoti šarlatanai.

Užsk. Nr. 009

 

Komentarai (1)

Komentavimas išjungtas.


4 kovo, 2021

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Centrinė tyrimų valdyba kartu su visomis teritorinėmis valdybomis atlieka didelės apimties ikiteisminį tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti, […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
4 kovo, 2021

Valdantieji pandemijos įkarštyje jau spėjo sukurti darbo grupę, sprendžiančią, kurie buvusios valdžios alkoholio prekybos ribojimai bus atšaukti. Į darbo grupę […]

4 kovo, 2021

Statistikos departamentas praneša, kad per praėjusią parą patvirtintų naujų atvejų konkretiems žmonėms skaičius – 517. Bendras patvirtintų atvejų konkretiems žmonėms […]

Prezidentūros nuotr.
3 kovo, 2021

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su į Lietuvą atvykusia Estijos vadove Kersti Kaljulaid. Vizitas vyko Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo de […]

3 kovo, 2021

Statistikos departamentas praneša, kad per praėjusią parą patvirtintų naujų atvejų konkretiems žmonėms skaičius – 501. Bendras patvirtintų atvejų konkretiems žmonėms […]

Vytautas Sinica
2 kovo, 2021

Gyvename keistais laikais ir kartais sunku patikėti, kokie dalykai yra rimtai svarstomi Seime. Naujosios koalicijos sutartyje įrašytas Stambulo konvencijos ratifikavimas. […]

2 kovo, 2021

Statistikos departamentas praneša, kad per praėjusią parą patvirtintų naujų atvejų konkretiems žmonėms skaičius – 426. Bendras patvirtintų atvejų konkretiems žmonėms […]

Virgilijus ir Loreta Noreikos su sūnumi Virgilijum
1 kovo, 2021

„Kiek laiko man dar liko gyventi?, – paklausė gydytojų Lietuvos operos legenda Virgilijus Noreika 2018 metais po kompleksinio jo sveikatos […]

LR Seimo narė Guoda Burokienė
1 kovo, 2021

Ar norėtumėte, kad Jūsų bendruomenėje būtų įrengta riedučių ir dviračių trasa, grilio zona, o gal pasodinta graikinių riešutų giraitė? Visa […]

28 vasario, 2021

Lietuva remia Lenkijos ir kitų Via Carpatia šalių siekį visą Via Carpatia maršrutą, kurio dalis yra ir Lietuvoje, prie rytinės […]

26 vasario, 2021

Savo nusivylimą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Lietuvai pateiktomis rekomendacijomis išreiškusi Finansų ministerija ne tik diskredituoja šios nepriklausomos tarptautinės […]

25 vasario, 2021

Šią savaitę nuo koronaviruso (COVID-19) infekcijos baigta vakcinuoti pirmoji prioritetinė grupė – Lietuvos sveikatos sistemos darbuotojai. Per beveik du mėnesius […]

Gydytoja Lolita Rapolienė
25 vasario, 2021

Su rūgštinio refliukso sukeliamu rėmeniu, pasireiškiančiu deginimo jausmu krūtinėje, ko gero, anksčiau ar vėliau susiduria kiekvienas. Mokslininkai atskleidė neįtikėtiną šios […]

Andrius Navickas
25 vasario, 2021

Religijos tyrinėtojas Pyteris Bergeris, kalbėdamas apie visuomenės susiskaldymą, papasakojo tokį anekdotą: „Kartą Airijoje į barą užeina vyras ir barmenas jo […]

Lauksargių globos namai
24 vasario, 2021

Vakarykštę parą Tauragės rajone įsikūrusiuose Lauksargių globos namuose užfiksavus naują koronavirusinės infekcijos protrūkį, taip pat dar šešis ligos atvejus patvirtinus […]

24 vasario, 2021

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamentas informuoja, kad Kaune (mieste ir rajone), vasario 21-23 dienomis […]

24 vasario, 2021

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad mūsų šalyje nustatyta 11 naujų britiškosios koronaviruso (COVID-19) atmainos atvejų. Tai patvirtinančius sekoskaitos tyrimų […]

24 vasario, 2021

Lietuvos merai kreipiasi į aukščiausius šalies vadovus ragindami imtis politinės lyderystės ir leisti savivaldybėms pasinaudoti unikaliomis Europos Sąjungos (ES) suteiktomis […]

24 vasario, 2021

Statistikos departamentas praneša, kad per praėjusią parą patvirtintų naujų atvejų konkretiems žmonėms skaičius – 631. Bendras patvirtintų atvejų konkretiems žmonėms […]

Vytautas Sinica
22 vasario, 2021

Valdančiosios koalicijos partijos laimėjo rinkimus žadėdamos kovoti už mažumas ir prieš prigimtinę vyro ir moters šeimą. Dabar žiniasklaidoje pristatomi konkretūs […]