23 gruodžio, 2021
Birutė Nenėnienė | XXI amžius

Skulptorius Juozas Zikaras prisimenamas Kudirkos Naumiestyje

Išsaugotasis originalus Juozo Zikaro sukurtas bareljefas, 1952 metais nuimtas nuo tilto, kurį išsaugojo naumiestietis Juozas Šipaila, eksponuojamas V. Kudirkos muziejuje / Birutės Nenėnienės nuotr.

Šiemet įvairiais renginiais paminėtas vienas pirmųjų profesionaliųjų Lietuvos skulptorių – Juozas Zikaras (1881–1944). Į kūrėjo 140-ųjų gimimo metinių minėjimą lapkričio pabaigoje pakvietė ir Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos muziejus. Auditorijai (moksleiviams, krašto istoriniu bei kultūriniu palikimu besidomintiems) kūrėjo asmenybę ir kūrybą vaizdžiai ir įtaigiai pristatė viešnia iš Kauno, Juozo Zikaro namų-muziejaus muziejininkė Rasa Jonė Ruibienė.

„Laisvės“ statula, skulptūra „Knygnešys“, žymių Nepriklausomos Lietuvos valstybės veikėjų biustai ir bareljefai, šventųjų skulptūros bažnyčiose, lietuviškų litų ir centų nominalai ir kiti kūrėjo darbai… Per 2021 metus, juos Seimui paskelbus Juozo Zikaro metais, iš naujo prisiminta arba kažkas naujo sužinota apie šį skulptorių. Ir tai skatina gilintis į jo gyvenimo ir kūrybos istoriją, apsilankyti Kaune, Žaliakalnyje tebestovinčiame kukliame J. Zikaro namelyje-muziejuje.

J. Zikarui skirtu renginiu muziejininkai norėjo paryškinti skulptoriaus ryšį su Kudirkos Naumiesčiu. Kaip žinia, 1895 metais tuometiniame Vladislavove apsigyvenęs Vincas Kudirka dažnai eidavo pasivaikščioti į Meištų šilelį per Šešupę senuoju tiltu, kurio padėtis vaizdžiai aprašyta kūrinyje „Lietuvos tilto atsiminimai“. Tiltas nyko. Minint Lietuvos valstybės nepriklausomybės 20-metį, buvo statomas naujas tiltas, nusprendus jam suteikti Vinco Kudirkos vardą. Dėl įvairių kliūčių judėjimas naujuoju tiltu leistas tik 1939 m. birželio 21 d. Prie tilto turėklų buvo pritvirtintos dvi skulptoriaus J. Zikaro sukurtos paminklinės plokštės – bareljefai. 1944 metais besitraukdami vokiečiai buvo pasirengę susprogdinti tiltą. Tačiau vietiniai žmonės jį išsaugojo, vėliau buvo teigiama, kad tai padarė rusų armijos kariai. Sovietmečiu, 1952 metais, paminklinės plokštės buvo nuplėštos ir liepta jas išlydyti, tačiau jas išsaugojo patriotiški naumiestiečiai. (Smulkiau šią išsaugojimo istoriją yra ištyrinėjęs ir aprašęs naumiestietis, kraštotyrininkas Romas Treideris).

1988 metais tiltui grąžintas dr. Vinco Kudirkos vardas, jį vėl papuošė atkurtos paminklinės plokštės su Lietuvos himno autoriaus atvaizdu. Jos buvo pagamintos iš vario, todėl vandalai 1992 metais jas nuplėšė. 1995 metais plokštės vėl atkurtos (dailininkė Skaistė Žilienė).

Dr. Vinco Kudirkos tilto šventinimo iškilmės įvyko 1996 m. birželio 30 d., minint garsiosios V. Kudirkos satyros „Lietuvos tilto atsiminimai“ 100-metį. Šventino Kudirkos Naumiesčio parapijos klebonas kan. Donatas Jasulaitis.

Išsaugotasis J. Zikaro  sukurtas bareljefas dabar yra vienas iš svarbių V. Kudirkos muziejaus eksponatų.

 


25 liepos, 2024

Ketvirtadienio popietę keliolika sostinės žydų bendruomenės narių ir juos palaikantys piliečiai greta Vilniaus koncertų ir sporto rūmų susirinko į mitingą, […]

25 liepos, 2024

Kaune liepą atidengtas dar vienas monumentas – bronzinis skulptoriaus Juozo Zikaro paminklas greta jo vardo namų-muziejaus. Kaip skelbia savivaldybė, tai […]

24 liepos, 2024

Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo (pradžia 1941 m. birželio 22 d.) išvakarėse Šiaulių mieste gyveno maždaug apie 8000 žydų, kurių […]

Prezidentūros nuotr.
22 liepos, 2024

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė pirmadienį Kalvarijoje lankėsi VšĮ „Aš ypatingas“ vaikų dienos centre. Pirmoji ponia apžiūrėjo vaikų dienos centro patalpas, […]

22 liepos, 2024

Kelmės rajone, Virtukų miške, sudaužyta atminimo lenta „Žuvusiems Virtukų kautynių didvyriams“. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą  dėl kapo ar kitos viešosios […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
19 liepos, 2024

Liepos 17–18 d. Kauno IX forto muziejus organizavo tarptautinę mokslinę konferenciją „80-čiai metų nuo Kauno geto sunaikinimo praėjus – ką […]

Instaliacija pasakoja totorių Lietuvoje istoriją
18 liepos, 2024

Alytaus rajono totorių bendruomenė, minėdama Žalgirio mūšio metines, Raižiuose atidarė instaliaciją „Totorių vartai“, kuri kviečia pažinti drąsios ir draugiškos tautos […]

Protestas prie Seimo dėl ketinamos patvirtinti LGGRTC reformos. ELTA Julius Kalinskas
18 liepos, 2024

Seimui ketinant apsisręsti dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) reformos, ketvirtadienį prie parlamento susirinko mažiausiai keturios dešimtys […]

18 liepos, 2024

Vasarai įpusėjus, atsiradus daugiau galimybių keliauti, Kultūros paveldo departamentas (KPD) vėl primena ir kviečia prisidėti prie nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo. […]

Apdovanojama LGGRTC darbuotoja I.E.Lewandowska / Mikołaj Bujak nuotr.
18 liepos, 2024

Lenkijos Tautos atminties instituto (IPN) prezidentas dr. Karolis Nawrocki apdovanojo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotoją Iloną Ewą […]

16 liepos, 2024

Liepos 13-ąją minima Durbės mūšio pergalės sukaktis ir Žemaičių tautos vienybės diena. Šia proga Telšių kultūros centras paruošė pilną šios […]

15 liepos, 2024

Minint Žalgirio mūšio dieną, Kauno Ramybės parke buvo atidengtas monumentas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Aleksandrui Jogailaičiui. Šventės metu […]

Prie Kauno geto vartų grįžusios iš darbų kalinių brigados / Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo
12 liepos, 2024

Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių […]

12 liepos, 2024

Kiekvienas Lietuvos kampelis savaip įdomus, gražus ir unikalus. Štai Suvalkijos kraštas, garsėjantis savo turtinga istorija ir dvarų gausa, taip pat […]

Mažosios kultūros sostinės vėliava Tauragnų krašto bendruomenės pirmininkės Danguolės Trimonienės ir Tauragnų seniūno Alvydo Danausko rankose / Valdo Mintaučkio nuotr.
12 liepos, 2024

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektų atrankos posėdyje išrinktos 2025 metų mažosios kultūros sostinės, atstovaujančios kiekvienam etnografiniam regionui. Paraiškas vertinusi komisija […]

Algimanto apygardos partizanai / Iš kairės: Algimanto apygardos Ryšių skyriaus viršininkas Albinas Kubilius-Rūgštymas, Žaliosios rinktinės vadas J. V. Česnakavičius-Daujotas, apygardos vadas A. Starkus-Montė, kiti neatpažinti. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
11 liepos, 2024

Jonas Vitautas (taip dokumente) Česnakavičius gimė 1924 m. liepos 12 d. Panevėžio aps. Smilgių vls. Dambavos parapijos Valdeikių k. ūkininkų […]

9 liepos, 2024

Ir vėl Dubingiai. Ir vėl atradimai. Šiuokart miestelio šv. Jurgio bažnyčioje „susituokė“ du neįtikėtinai tolimi žanrai ir kalbėjimo būdai. Tokie […]

7 liepos, 2024

2024 m. liepos 5 d. Kaune, Lietuvos karininkų ramovėje vyko iškilminga ceremonija, kurios metu buvo pagerbti ir įvertinti laisvės gynėjai. […]

3 liepos, 2024

Vieną birželio šeštadienį Plokščiuose vyko didelė šventė – Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyriuje surengta konferencija „Suomijos kultūrinio gyvenimo atspindžiai Plokščiuose“, […]

Bibliotekos nuotr.
1 liepos, 2024

Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka šiuo metu įgyvendina projektą „Generolas P. Plechavičius Čiutelių palivarke“, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros […]