19 gegužės, 2021
Raimundas Kaminskas

Sutvarkytas gen. Jono Galvydžio-Bykausko kapas Raudondvaryje

Kauno raj. Raudondvario senosiose kapinėse Lietuvos Nepriklausomybės (Kovo 11-osios) Akto signataras dr. Leonas Milčius kartu su šauliais Giedriumi Bikuličiumi ir Raimundu Kaminsku sutvarkė Lietuvos savanorio, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus, divizijos gen. Jono Galvydžio-Bykausko (1864-1943) kapą ir jo aplinką.

Jonas Galvydis-Bykauskas, Kosto gimė 1864 m. gruodžio 3 d. Utenos apskrities Užpalių valsčiaus Degėsių kaime. 1884 m. baigė girininkų mokyklą Peterburge.

1885 m. savanoriu įstojo į carinės Rusijos armiją. Buvo priimtas į 86-ąjį pėstininkų pulką ir po kelių savaičių pasiųstas Peterburgo junkerių mokyklą. Labai gerai mokėsi (gavo vardinę Miliutino premiją) ir 1886 m. mokyklą baigė.

1886-1909 m. tarnavo 87-ajame pėstininkų pulke jaunesniuoju karininku, kuopos vadu, dalyvavo rusų-japonų kare. 1909 m. baigęs karininkų kur­sus Oranienbaumo karo mokykloje, pakeltas į kapitonus, tarnavo 18-ajame Sibiro šaulių pulke bataliono vadu. Nuo 1914 m. kovo iki 1916 m. vasario kovojo Lenkijoje ir Kurliandijoje. 1916 m. mūšiuose prie Lodzės tris kartus su­žeistas. Nuo 1915 m. lapkričio – pulkininkas (pakeltas už narsą mūšiuose prie Varšuvos), pulko vadas. 1916 m. pradžioje prie Lodzės buvo patekęs į vokiečių nelaisvę.

Carinės Rusijos karinės vyresnybės apdovanotas Šv. Vladimiro 4-ojo laipsnio, Šv. Anos 3-ojo ir 2-ojo laipsnio, Šv. Stanislovo 3-ojo ir 2-ojo laipsnio ordi­nais, Bulgarijos ir Persijos ordinais.
1918 m. pradžioje kaip ir kitus belaisvius iš Rytų Europos šalių vokiečiai paleido.

1918 m. lapkričio 23 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, ruošė karo tarnybos pagrindus, paskirtas 1-ojo pulko vadu. Pats ieškojo savanorių, spausdino skelbimus „Lietuvos aido“ laikraštyje. Gruodžio 17 d. vadovavo pulko pervažiavimui į Alytų, įsikūrimui Saratovo kareivinėse.

1918 m. gruodžio 30 d. paskirtas visų Vilniaus gubernijoje veikiančių Lietuvos dalinių vadu, tačiau tuo metu Vilnius jau buvo mūsų karių paliktas. Kariuomenės ginkluotės reikalais nuo 1919 sausio 21 d. mėnesį lankėsi Berlyne.

1919 m. sausio 25-ąją paskirtas Karo mokyklos viršininku, išleido dvi pir­mąsias laidas. Būdamas vienintelis profesionalus kariškis, pats skaitė kariūnams paskaitas. 1919 m. spalio 18 d. suteiktas generolo leitenanto laipsnis. 1920 m. sausio 1 d. paskirtas eiti III divizijos vado parei­gas (divizijos štabas buvo netoli Eglaitės, Latvijos teritorijoje), 1920 m. balandžio 9 – liepos 7 dienomis laikinai ėjo ir Vyriausiojo kariuomenės vado pareigas.

1920 m. liepos 7 – 1921 m. gruodžio 18 dienomis buvo Steigiamojo Seimo narys (išrinktas nuo Krikščionių demokratų partijos Utenos apygardoje), 1920 m. spalio 23 – 1921 m. vasario 1 d. laikinai ėjo II pėstininkų divizijos vado pareigas ir buvo išvykęs į frontą. Darbą Steigiamajame Seime dėl atsinaujinusio karo su Lenkija teko nutraukti (nors jame buvo Ūkininkų sąjungos frakcijos vadovu, Krašto apsaugos komisijos pirmininku).

1920 m. dalyvavo kovose su lenkais. 1921 m. gruodžio 18-ąją paskirtas eiti Karo mokyklos viršininko pareigas, o 1922 m. kovo 8 d. paskir­tas Karo mokyklos ir Kauno įgulos viršininku. 1926 m. rugpjūčio 21-ąją pakeltas į generolus. 1926 m. rugpjūčio 21 d. pačiam prašant paleistas į atsargą. Sulaukus nustatyto amžiaus 1936 m. gruodžio 31-ąją paleis­tas į dimisiją.

1926 m. birželio mėnesį, išleidžiant generolą į atsargą, už gerą ir nepriekaištingą kelerių metų tarnybą apdovanotas antrosios rūšies 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi.

Be to, dar apdovanotas DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu (1928), Sava­norių ir Nepriklausomybės meda­liais (1928), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929).

Iki 1928 m. priklausė Lietuvos ūkininkų kooperatyvų sąjungos valdybai. Vėliau nukreipė visas jėgas į Katalikų veikimo centrą. Atsargos generolą traukė politinė kova. Dažnai dalyvaudavo krikščionių demokratų renginiuose. Buvo giliai religingas. Nemažai rašė ir į „Mūsų žinyną“ karo istorijos klausimais.

1940 m. birželio įvykių metu gyveno Kaune, jau liepos 4 d. jam kaip buvusiam Krikščionių demokratų partijos veikėjui bei buvusiam generolui NKVD iškėlė bylą. Generolui priminė net 1939 m. jo išleistą knygelę „Komunizmas Ispanijoje“. 1940 m. rugsėjo 21-ąją sovietų valdžios suim­tas, kalintas Kaune. Tačiau rimtų kaltinimų neradus, generolas įtrauktas į nelojalių tarybinei valdžiai asmenų sąrašą.

Tačiau 1941 m. birželio 12 d. vėl suimtas. Dabar jam kėlė rimtesnius kaltinimus – generolo pavardė figūravo sukilėlių organizacijos „Laisvės gynimo gvardijos“ sąrašuose. Kilus SSRS-Vokietijos karui, 1941 birželio sukilėlių išlaisvintas.

Mirė 1943 m. liepos 16 d. Kauno Savitarpinės pagalbos ligoninėje, palaidotas Raudondvaryje. Laidotuvėse dalyvavo karo invalidai, kolegos karininkai. Nekrologą „Karyje“ parašė gen. Stasys Raštikis. Žmona – Paulina Kybartaitė (1873-1955).

Ačiū Viliui Kavaliauskui už informaciją ir leidimą naudotis enciklopedinio žinyno „Lietuvos karžygiai“ 2-oju tomu.

 

Komentarai (1)

Komentavimas išjungtas.

  1. …labai graži ir sveikintina iniciatyva. Malonu matyti patriotus-aktyvistus Lietuvos Nepriklausomybės (Kovo 11-osios) Akto signatarą dr. Leoną Milčių kartu su šauliais Giedriumi Bikuličiumi ir dr.Raimundu Kaminsku.


K. Stoškaus nuotr.
17 rugpjūčio, 2022

Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale, nuo rugpjūčio 17 dienos visuomenei pristatomi 9 originalūs kalavijai. Didžioji jų dalis eksponuojami pirmą kartą, […]

J. Ivaškevičiaus nuotr.
16 rugpjūčio, 2022

2022 m. rugpjūčio 13 d. Prienų rajono Stakliškių seniūnijos Alšininkų kaime buvo iškilmingai pašventintas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo […]

16 rugpjūčio, 2022

Ilgąjį šventinį savaitgalį ugniagesiai gelbėtojai 105 kartus vyko gesinti gaisrų ir atliko 92 gelbėjimo darbus. Gaisrų metu vienas žmogus žuvo, […]

Žydų antkapių paminklų plokštės; „primatuojamos“ bažnyčios statulos / KIC nuotr.
13 rugpjūčio, 2022

Netikėti atradimai tvarkant Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčią – atliekant tvarkybos darbus kilo įtarimų, kad jos laiptų akmenys – tai žydų […]

J.Lukšos artimieji -K.Lukša ir D.Lukšaitė- Maciukevičienė
12 rugpjūčio, 2022

2022 m. rugpjūčio 11 d. Vilniuje, LR krašto apsaugos ministerijos Baltojoje salėje visuomenei buvo pristatyta paroda „Laisvės žvalgas“ apie legendinį […]

Remigijus Kuodis
10 rugpjūčio, 2022

Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) studentai spėja ne tik kokybiškai studijuoti, bet ir tarpusavyje suderinti […]

8 rugpjūčio, 2022

Vydūno vardo bibliotekoje Pagėgiuose kasmet tradiciškai buriasi šio šviesuolio idėjas vertinantys ir /ar propaguojantys entuziastai ne tik iš Lietuvos, bet […]

7 rugpjūčio, 2022

Ariogaloje, Dubysos slėnyje, 32-ą kartą į sąskrydį „Su Lietuva širdy“ šeštadienį rinkosi tremtiniai, politiniai kaliniai ir laisvės kovų dalyviai. Gyventojų […]

5 rugpjūčio, 2022

Paskelbus apie kultūrine bomba vadinamus restauratorių atradimus šv. Juozapo Palūšės bažnytėlėje, susidomėjimas šia unikalia, Lietuvoje viena seniausių ir  vertingiausių medinės […]

5 rugpjūčio, 2022

2022 m. rugpūčio 4 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Trakų rajono savivaldybės Trakų seniūnijos Varnikų kaimo masinėje […]

Klaipėdos LEZ
4 rugpjūčio, 2022

Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos savivaldybių infrastruktūros projektams skiria 10 mln. eurų. Pasinaudojusios šiomis lėšomis, jos galės įrengti ir tobulinti […]

3 rugpjūčio, 2022

Pavakarę, jau po darbų, visi skubėjo į Galminius (Zarasų raj.), kunigas moral. teol. lic. Gintaras Petronis pašventino išsaugotą ir atstatytą […]

Parodoje „kovotoJOS“ eksponuojama gailestingosios sesers uniforma, R. Šeškaičio nuotr.
3 rugpjūčio, 2022

Šiemet Lietuvą nustebino ne tik matematikos egzamino rezultatai, bet ir istorijos egzamino turinys – kur nenagrinėta nė viena istorinė asmenybė […]

31 liepos, 2022

2022 m. liepos 27 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko knygos „Tautos kuriama Lietuva“ pristatymas. Neseniai  Lietuvai pagražinti draugija […]

31 liepos, 2022

Vilniaus rajone, prie Medininkų memorialo, sekmadienį pagerbtas čia prieš 31-erius metus žuvusių pasieniečių  atminimas. Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, Medininkų tragedija […]

Palėvenės vienuolynas
27 liepos, 2022

Palėvenės vienuolynas (Kupiškio r.), XVII–XVIII amžiuje buvęs kultūros ir švietimo židiniu šiaurės rytų Lietuvoje, ilgus metus stovėjo apleistas. Dabar Kultūros […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
26 liepos, 2022

2022 m. liepos 23 d. Lietuvos partizano Juozo Jakavonio – Tigro sodyboje Kasčiūnų kaime, Varėnos rajone, vyko pilietinis renginys „Istorijos […]

Augustės Labenskytės nuotr.
26 liepos, 2022

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyriaus (Radviliškio r.) klojime teatras „Arbatvakariai“ vaidino spektaklį „Aitvarų lauktuvės“. Spektaklio idėjos autorė […]

I vieta
26 liepos, 2022

Laisvės kovų dalyvio Juozo Lukšos-Daumanto atminimą pernai atvertame jo vardo skvere Žirmūnuose įprasmins paminklinis objektas „Miškinis“. Geriausia meninė idėja atrinkta […]

25 liepos, 2022

Vietines buitinių nuotekų sistemas savo namų ūkiuose naudojantys kauniečiai per artimiausius kelerius metus galės prisijungti prie centralizuotų tinklų be jokių […]