14 spalio, 2021
Bronius Vertelka

Tėvo Stanislovo pėdsakais

Muziejaus įkūrėjas ir puoselėtojas Česlovas Vaupšas

Juodeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje stovi iš rąstų statyta trobelė. Pirmą kartą pamatęs lygini ją su kaimo klėtele ar pirtimi. O namelyje – 1957–1960 metais Juodeikiuose dirbusio kapucinų vienuolio, Sibiro lagerių kankinio tėvo Stanislovo – Algirdo Mykolo Dobrovolskio (1918 09 29–1944 03 25–2005 06 23) – atminimo muziejus.

Prieš 15 metų Juodeikiuose (Joniškio r.)  susikūrus bendruomenei, jos pirmasis rimtas darbas buvo kolūkių laikais namelio, nukelto į balą ir paversto pieno surinkimo punktu, sugrąžinimas į senąją vietą, prie bažnyčios. Tėvas Stanislovas, norėdamas turėti šiokį tokį savo būstą, statėsi nediduką, kad nepatrauktų valdžios dėmesio. Ko reikėjo, viską sugebėjo gauti. Rąstais pagelbėjo eigulys. Statė Domas Sora, labai stiprus vyras, ir jam talkinęs Kazys Ambrazas. Dviem traktoriais temptą namelį pastatė ant pamatų, nudažė sienas, uždengė stogą. Kad gražiau atrodytų, savo rankų darbo įdėjo Česlovas Vaupšas su sūnumi, irgi Česlovu. Šalia pastatė koplytstulpį, kurį papuošė vyresniojo Česlovo brolio Juliaus Vaupšo, gyvenusio Panevėžio rajone, Naujamiestyje, iš medžio drožtais dirbiniais. O kad namelis neatrodytų tuščias, mokytojui Č. Vaupšui kilo mintis jame įsteigti Tėvo Stanislovo atminimo muziejų. Pirmasis jo eksponatas buvo stendas iš nuotraukų, gautų iš Juodeikiuose dirbusio ir tėvą Stanislovą pažinojusio Seimo nario Antano Račo. Jose – kunigas su mama ir kitais šeimos nariais, kapucinų vienuolyne Plungėje ar Sibire su tokio pat likimo broliais. Viskas, kas yra muziejuje, surinkta, atrasta mokytojo Č. Vaupšo. Jis noriai bendrauja, mėgsta punktualumą, bet neapkenčia tuštybės.

Č. Vaupšo gimtinė – Juodeikiai. Saviems namams neišlikus, nusipirko netoliese stovėjusią sodybėlę, joje ir vasaroja su žmona. Nuolatos gyvena Tauragėje, o įveikti 145 km – jam ne problema.

Tėvą Stanislovą Č. Vaupšas pirmąkart susitiko lankydamas šeštąją klasę. Mokykloje buvo ateistiškai nusiteikusių mokytojų, tačiau patarnauti bažnyčioje kliūčių nebuvo. Mišių metu klapčiukai buvo išmokyti atsakyti tik lotynų kalba. Česlovui, kaip vyresniam, leido paskambinti skambučiais, patikėjo ruošti smilkalus. Zakristijoje jis padėdavo tėvui Stanislovui apsirengti kunigo rūbais. Vaiką traukė dvasininko paprastumas. Einantį iš mokyklos pasikviesdavo, leisdavo pavartyti meno albumus. Pas kunigą pirmą kartą susipažino su Leonardo da Vinči, Mikelandželo kūriniais. Pirmąsyk sužinojo, kas per daiktas yra termosas.

Tėvas Stanislovas gaudavo padėvėtų rūbų, avalynės, žaislų iš Vokietijos ir visa tai nukeliaudavo vargingoms šeimoms. Kiekvieną šeštadienį jis eidavo į kaimišką pirtį. Česlovas matydavo, kaip kunigas iš pašto nešasi laiškus, žurnalus, pasikištus po pažastimi ir gautus iš Lenkijos, Vokietijos, Sibiro draugų. Laukdamas maršrutinio autobuso į mokyklą Žagarėje, Česlovas regėdavo kunigą, darantį mankštą.

Č. Vaupšo tėvas arklių traukiamu vežimu vežiodavo pieną į Žagarę. Jis buvo tarsi tėvo Stanislovo ryšininkas. Kun. Liudvikas Čechavičius (1928 04 02–1959 03 25–1998 04 06) įduodavo siuntinėlį tėvui Stanislovui. Jis pats pėsčiomis eidavo 14 kilometrų į Žagarę jo pasiimti. Č. Vaupšo mama namuose kepdavo duoną ir jos kepalą skirdavo kunigui. Jis mėgo paprastumą, nesistengė išsiskirti iš juodeikiečių. Prasidėjus šienapjūtei, ateidavo vyrams padėti. Paraginęs juos pailsėti, pats griebdavo šakes.

Č. Vaupšas yra surinkęs daugybę nuotraukų, tekstų apie tėvą Stanislovą, atspausdintų įvairiuose leidiniuose. Turi visas knygas apie jį. Išsaugojo jo laiškus jau Česlovui gyvenant Plungėje ir Tauragėje.

Ar iškeltas iš Juodeikių vėliau tėvas Stanislovas juose lankėsi, tiksliai nežinoma. Lietuvai laisvėjant ir Č. Vaupšui gyvenant Plungėje atėjo žinutė, jog tėvas Stanislovas atvažiuos į Joniškį. Neteko su juo, kadangi buvo labai užsiėmęs, pasikalbėti. Gali būti, kad tėvui Stanislovui organizavo atskirą išvyką į Juodeikius.

Č. Vaupšas nenutraukė ryšio su tėvu Stanislovu ir jam klebonaujant Paberžėje bei Dotnuvoje. Į Paberžę atvykdavo per vasaros, rudens ar žiemos atostogas. Svečią tėvas Stanislovas tuoj pristatydavo prie darbo: liepdavo lipti į medį ir praretinti jo šakas ar perdažyti koplytstulpį. Įsimintiniausias momentas būdavo, kai pakviesdavo gerti arbatos. Dotnuvoje Č. Vaupšui irgi teko dirbti įvairius darbus.

Kartą bevalgant tėvas Stanislovas išsitarė, jog yra priėmęs skaistumo, paklusnumo ir neturto įžadus. Sakė, kad, jeigu šią naktį mirtų ir jei jo kišenėje rastų nors vieną kapeiką, būtų išdavęs visą gyvenimą. Jis gyveno šia diena. Toks stoiškas buvo šių principų laikymasis.

Paties įkurtą muziejų Č. Vaupšas vadina Tėvo Stanislovo memorialiniu nameliu. Norėtų jo vidų padaryti tokį, koks buvo pačioje pradžioje: su kaminu, su prausykle ir po ja kibiru bei su asketišku gultu. Tuomet virtų arbatą ir ja vaišintų atėjusius į muziejų. Tai, ką daro Juodeikiuose, jam suteikia didelį džiaugsmą. Č. Vaupšo nuomone, tokių žmonių, koks buvo tėvas Stanislovas, pasitaiko per kelis šimtmečius.

Kada būna Juodeikiuose, muziejaus duris rakina Č. Vaupšas, bet raktus nuo jo turi ir bažnyčios prižiūrėtoja Dominyka Stravinskienė.

Autoriaus nuotraukos

 

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Elena Aleknaitė-Samulienė 2019 metais / asmeninio archyvo nuotr.
3 gruodžio, 2021

Pokalbiui Elena (aplinkinių vadinama Alyte) pakvietė į tvarkingą, šiltai pakūrentą savo pirkią Maksiūnų kaime (Ignalinos r.). Akį patraukė ant stalo […]

Ralfas Selindžeris šiemet rugsėjo 23 dienos renginyje Holokausto atminimo vietoje bendrauja su moksleiviais / Birutės Nenėnienės nuotr.
3 gruodžio, 2021

„Dievas sukūrė ne lietuvius, vokiečius ar žydus, o žmogų. Bet nenurodė vietos, kur žmogus be jokio ženklo ant krūtinės galėtų […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
2 gruodžio, 2021

lapkričio 30 d. sukako 45 metai kai Kaune žuvo  antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys, tremtinys, inžinierius Klemensas Brunius (1906-1976). […]

Keturiasdešimt Totorių kaime gimusi ir visą gyvenimą gyvenanti Fatima Šantrukova (Ščuckaja) prie netoli mečetės 1997 metais pastatyto paminklinio akmens, minint 600-ąsias totorių apsigyvenimo Lietuvoje metines. Mokytoja gimtajame kaime ji dirbo 31 metus
29 lapkričio, 2021

Vos už 16 kilometrų nuo Vilniaus yra kaimas neįprastu pavadinimu – Keturiasdešimt Totorių. Teigiama, kad tai – viena pirmųjų Lietuvos […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
22 lapkričio, 2021

Lapkričio 18 d. Kaune, Sugiharos namuose vyko Pasaulinės filosofijos dienos minėjimas.  Minėjimo metu buvo aptarti Levo Karsavino (1882-1952) gyvenimo, kūrybinės […]

20 lapkričio, 2021

2021-11-19 Vilniaus centre buvo  nukeltas sovietmečio politinio veikėjo ir rašytojo Petro Cvirkos paminklas. Galimybė nukelti paminklą atsirado tik šių metų  vasarą, […]

J. Petronio nuotr.
13 lapkričio, 2021

Lapkričio 11 d. Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje Auloje vyko prof. Egidijaus Aleksandravičiaus biografinės knygos „Adamkus“, skirtos Prezidento, VDU Garbės daktaro […]

7 lapkričio, 2021

2021 m. lapkričio 5 d. Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje vyko knygų „Kauno geto policininko Šabselio Zilberkveito dienoraštis“,  „Slaptoji Kauno geto […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
31 spalio, 2021

Spalio 28 d. Vilniuje, Antakalnio kapinėse Atsargos karininkų sąjunga  organizavo  Lietuvos kariuomenės karių-savanorių, žuvusių už Lietuvos laisvę 1919-1921 m. kapų […]

Skulptoriaus Juozo Zikaro gimtinė
29 spalio, 2021

Paliukų kaime gimė ir augo žymus skulptorius Juozas Zikaras, labiausiai žinomas už „Laisvės“ skulptūros, kuri dabar stovi Kaune, sukūrimą. Ji […]

Vilkaviškio viešosios bibliotekos direktorės Vilijos Gilienės (kairėje) padėka poezijos ir muzikos šventę padovanojusiems svečiams aktorei Jūratei Vilūnaitei, fleitininkui Andriui Raziukynui, rašytojai Aldonai Ruseckaitei, skaitovui Pauliui Šironui / Birutės Nenėnienės nuotr.
29 spalio, 2021

Per Lietuvą nuo vasaros pradžios persirito poeto Vytauto Mačernio 100-ojo jubiliejaus metams skirtų renginių banga. Anot literatūrologės Viktorijos Daujotytės (straipsnis […]

26 spalio, 2021

Telšiuose, Muziejaus gatvėje esantis Žemaičių muziejaus „Alka“ pagrindinis pastatas prieš kurį laiką užvėrė duris lankytojams ir jau keletą mėnesių čia […]

19 spalio, 2021

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos vadovas Andrzejus Duda antradienį atidarė Gegužės 3-iosios Konstitucijai ir Abiejų Tautų tarpusavio įžado […]

17 spalio, 2021

Į Valdovų rūmų muziejų atvyko neįkainojamas krovinys – dažnai kaip pirmoji įvardijama Europos Konstitucija, kurią prieš 230 metų, 1791 m. […]

Zapyškis Sūduvos heraldikos pašventinimas
16 spalio, 2021

Zanavykus ir kapsus jungianti Sūduva – pirmasis Lietuvos etnografinis regionas, įteisinęs savo heraldinius ženklus. Penktadienį Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje […]

15 spalio, 2021

Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka sukūrė virtualų turą po Raižių mečetę. Virtualus turas – tai naujas būdas reprezentuoti kultūros ir […]

Kultūros istorikė Sandra Dastikienė vasaroja Vyžuonose / Broniaus Vertelkos nuotr.
15 spalio, 2021

Dar XIX amžiuje Vyžuonėlių dvare (Utenos r.) lankydavosi Mariana Veriovkina (1860–1938), vėliau tapusi garsia dailininke. 1879 metais tėvų įsigytas dvaras […]

Tremtinys ir politkalinys Juozas Meškuotis / Broniaus Vertelkos nuotr.
15 spalio, 2021

Aštuoneri lageryje ir trylika Sibiro tremtyje – tiek nelaisvės metų likimas atseikėjo Juozui MEŠKUOČIUI. Tiek laiko be gimtosios Lietuvos ištvėrė […]

12 spalio, 2021

2021 rugsėjo 28 d. Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialiniame muziejuje, Vilniuje įvyko kauniečio dailininko Tautvilo Rinkevičiaus tautinių–patriotinių plakatų parodos Lietuvos laiko estafetė aptarimas. […]

Augustes Labenskytes nuotr.
5 spalio, 2021

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Šeduvos kraštotyros skyriuje (Radviliškio r.) šeštadienį vyko archeologinė diena – renginio dalyviai sužinojo ir išvydo, kaip […]