28 birželio, 2022

Vaida Pranarauskaitė: Kaip pakeisti valdžios sprendimus: reali demokratija (2)

Ir Europos Sąjungos dokumentuose, ir Lietuvoje veikiančių politinių partijų programose pažymimas siekis kurti demokratišką, socialiai teisingą valstybę, telkti pilietinę visuomenę.

Ar analizuoti, svarstyti ir paveikti Europos Komisijos, LRVyriausybės sprendimus – misija įmanoma?

Pažvelkime į faktus.

2021 m. lapkričio mėn. LRVyriausybė paprašė Europos Komisijos 678,78 mln. eurų Sanglaudos politikos fondų lėšų, skirtų Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui, perkelti Sostinės regionui. Prisiminkime, kad ES statistikos vertinimo kontekste Lietuva yra padalinta į 2 regionus, kurie reikšmingai skiriasi savo socialine-ekonomine raida: Sostinės, t. y. Vilniaus apskrities, bei Vidurio ir vakarų Lietuvos. Tad, kitaip tariant, LR Vyriausybė paprašė Europos Komisijos leidimo atimti iš vargingiau gyvenančios Lietuvos ES paramos pinigus ir juos atiduoti geriau gyvenančiai Sostinei.

Ar šis Vyriausybės sprendimas prisideda prie teisingos valstybės kūrimo? Ekonomikos lygio skirtumas tarp abiejų regionų milžiniškas: Sostinės regione BVP vienam gyventojui jau viršijo ES vidurkį (sudaro 117 proc.), o kitur BVP siekia tik 65 proc. ES vidurkio. Tad kam labiau reikia investicijų?

Europos Parlamente yra Peticijų komitetas, kuriam 2022 m. sausio 15 d. inicijavau ir pateikiau mano bei kitų Lietuvos piliečių pasirašytą peticiją. Peticijoje prašėme užkirsti kelią Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono gyventojus diskriminuojančiam lėšų perkėlimui bei įpareigoti atsakingas ES institucijas užtikrinti, kad ES teisės aktuose numatytos Sanglaudos politikos fondų lėšų naudojimo taisyklės būtų taikomos vadovaujantis protingumo, solidarumo, efektyvumo ir veiksmingumo kriterijais.“

Europos Komisijos komisarei Elisai Ferreirai (Elisa Ferreira), atsakingai už sanglaudą ir reformas, adresuotame laiške kartu su peticija pateikėme svarius argumentus ir duomenis. Pavyzdžiui: tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam Sostinės regiono gyventojui, siekia daugiau nei 16 tūkst. eurų, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – nesiekia net 5 tūkst. eurų. Šis rodiklis yra prasčiausias Tauragės apskrityje – čia gyventojui tenka vos 838 eurų investicijų. Taigi, BVP, investicijų ir kiti rodikliai (pavyzdžiui, skurdo rizikos lygis, gyventojų skaičiaus kitimas) rodo, kad lėšos, gautos iš ES fondų, yra gyvybiškai būtinos Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono (Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir kt.) ekonominei ir socialinei pažangai ir patrauklumui didinti.

Prie iniciatyvos aktyviai prisidėjo EP narys Bronis Ropė bei jo komanda Lietuvoje, vadovaujama Rūtos Bičiuvienės.

Prasidėjo intensyvios derybos tarp Europos Komisijos ir Lietuvos Vyriausybės. Tai atskleidžia vasario 17 d. gautas laiškas, kuriame rašoma: „… Komisija, atsakydama Lietuvos valdžios institucijoms, pabrėžė, kad reikia vengti tolesnio skirtumų tarp Lietuvos regionų didinimo ir reikia užtikrinti labiau subalansuotą ir poli-centrinį visos šalies vystymąsi. Tačiau, atsižvelgiant į konkrečius iššūkius, susijusius su vidaus regionų skirtumais ir migracijos krize, būtų galima apsvarstyti galimybę skirti ribotą papildomą finansavimą Sostinės regionui.“

Galiausiai, balandžio 26 d gavau Komisarės atsakymą, kad EK su Lietuvos Vyriausybe pasiekė kompromisą: į Sostinės regioną bus perkelta tik 363,88 mln. eurų, o 314,9 mln. eurų liks Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui. Ar galime šį pasiekimą laikyti laimėjimu? Manau, kad taip, nes mūsų bendromis pastangomis atkovoti beveik 315 mln. eurų liks ten, kur ir priklauso – vargingiau gyvenančių Lietuvos regionų žmonėms, jų gerbūviui gerinti.

Elisa Ferreira, paklausta apie Lietuvos piliečių ir europarlamentaro Bronio Ropės iniciatyvą, atsakė: „Mes labai rimtai priimame visas pastabas ir pasiūlymus, kuriuos gauname. Jie patvirtino, kad pirminis Vyriausybės pasiūlymas turi būti kažkaip sušvelnintas. Tai mes labai nuodugniai aptarėme ir tikiuosi, kad galutinis susitarimas tenkina abi puses – tai yra dialogo ir visų išklausymo esmė.“

Šios peticijos istorija – realus demokratiško sprendimo ir piliečių įsitraukimo į ES teisėkūros procesą pavyzdys, kai sprendimus lemia argumentai ir sutarimas, bet ne „buldozerinė“ galia, grindžiama balsų skaičiavimu. Negalime demokratija vadinti situacijos, kai 51 proc. balsuojančių nusprendžia savaip, paneigdami likusiųjų 49 proc. poreikius ir lūkesčius.

O dabar prisiminkime, kaip vyksta biudžeto svarstymas ar įstatymų projektų priėmimas LR Seime, kai į opozicijos pasiūlymus įprasta reaguoti trumpai: „nepriimta“.

Tad ar pasimokysime demokratijos iš Briuselio?

Komentarai (2)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Klaipėdos LEZ
4 rugpjūčio, 2022

Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos savivaldybių infrastruktūros projektams skiria 10 mln. eurų. Pasinaudojusios šiomis lėšomis, jos galės įrengti ir tobulinti […]

Rail Baltica Keleivinės stoties koncepcija
2 rugpjūčio, 2022

Už „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą Lietuvoje atsakingos „LTG Infra“ atstovai susitiko su Lietuvos savivaldybių asociacija, aptarė svarbiausius kylančius klausimus ir […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
30 liepos, 2022

Dėl sutrikusio pašarų, trąšų ir kitų priemonių tiekimo, dėl išaugusių kainų, dėl brangstančio kuro ir energijos ne vienas ūkininkas mažina […]

Gintarė Skaistė
29 liepos, 2022

Finansų ministerija siūlo įstatymų paketą dėl savivaldos finansinio savarankiškumo didinimo, kurį sudaro lankstesnio savivaldybių skolinimosi galimybė ir naujas tvarus savivaldybių […]

28 liepos, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos Prezidentu Egilu Levitu ir Estijos Prezidentu Alaru Karisu diplomatinių santykių užmezgimo 100-mečio […]

23 liepos, 2022

Kijeve viešinti Diana Nausėdienė pirmųjų ponių konferencijoje „Ukraina ir pasaulis: Ateitis, kurią (at)kuriame. Kartu“ pristatė Lietuvos patirtį įtraukiant ukrainiečius vaikus […]

21 liepos, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė Seimo priimtus įstatymus, kuriais išreiškiamas pritarimas Švedijos ir Suomijos prisijungimui prie Šiaurės Atlanto […]

21 liepos, 2022

Liepos 21 d., pakrantėje prie Jonavos įkastas simbolinis ženklas, žymintis šio tilto statybų pradžią. Sudėtingas inžinerinis statinys, kuris, saugant „Natura […]

EP narys Bronis Ropė
15 liepos, 2022

Liepos 6 d. buvo padarytas žingsnis atgal – tamsi diena klimatui ir energijos perėjimui prie atsinaujinančių išteklių. Deja, liberalų ir […]

Prof. Tomas Janeliūnas
14 liepos, 2022

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje bei Vladimirui Putinui prakalbus apie neva NATO keliamą grėsmę jo šaliai, visuomenė pradėjo dar labiau domėtis […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
11 liepos, 2022

„Europos Komisija ir Lietuva <…> užtikrins socialinės, ekonominės ir teritorinės nelygybės mažėjimą bei nepaliks nė vieno regiono ar žmogaus paraštėse“. […]

11 liepos, 2022

Kauno miesto tarybos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), prašydami […]

6 liepos, 2022

Brangūs Lietuvos žmonės, sveiki sulaukę Liepos 6-osios! Prieš 769 metus Lietuva garsiai paskelbė apie save pasauliui ir pakilo užimti deramą […]

2 liepos, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pradėjo darbo vizitą Filadelfijoje, JAV. Šeštadienį Prezidentas susitiko su Amerikos energetikos įmonės „Holtec“ prezidentu Krisu […]

1 liepos, 2022

Birželio 29–30 d.  Briuselyje vyko  Europos regionų komiteto plenarinė sesija. Vienu iš svarbiausių šios sesijos klausimų tapo Europos miestų ir […]

30 birželio, 2022

Seimas priėmė naują Vietos savivaldos įstatymo redakciją ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais nuspręsta patvirtinti naują merų įgaliojimų modelį. Kaip […]

Vytautas Landsbergis
30 birželio, 2022

Seimas priimtu įstatymu suteikė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui Vytautui Landsbergiui valstybės vadovo statusą. Įstatymu nutarta įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios […]

29 birželio, 2022

Vyriausybė patvirtino 2022-2030 metų Regionų plėtros programą, kurioje nustatytos pagrindinės ateinančio dešimtmečio regioninės politikos gairės bei investicijos. Programos įgyvendinimui planuojama […]

29 birželio, 2022

Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė, vykstant NATO viršūnių susitikimui Madride, kartu su kitų NATO valstybių pirmosiomis poniomis ir ponais lanko […]

S. Žiūros nuotr.
28 birželio, 2022

Seimas pritarė iniciatyvoms 2023-iuosius skelbti Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų bei Šventojo Juozapato metais. Tokiu būdu siekiama pažymėti Lietuvos […]