3 kovo, 2023
Rūta Averkienė

Varėnoje pristatyta knyga „Vilties testamentas“, pasakojanti apie rezistentų kovą, išbandymus ir viltį

R. Averkienės nuotr.

Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta partizano ir politinio kalinio Antano Švedo atsiminimų knyga „Vilties testamentas“. Joje labai vaizdingai ir įtaigiai įamžinti iš gražaus dzūkiško Lynežerio kaimelio kilusio šviesaus atminimo kovotojo už Lietuvos nepriklausomybę prisiminimai, pasakojantys ne tik apie jo patirtus išbandymus, bet ir Dzūkijos pokario istoriją. „Neturiu tikslo rašyti vien apie blogį ir nužmogėjimą. Man daug svarbiau paliudyti ir perduoti viltį“, – rašė autorius.

„Vilties testamentą“ pristačiusi knygos sudarytoja, Antano Švedo dukra Laima Švedaitė pasidžiaugė, kad šios ne tik jų šeimai ir giminei, bet ir Lietuvos istorijai vertingos knygos pirmosios sutiktuvės  įvyko būtent Varėnoje, nes netoliese esančiame Lynežerio kaime Antanas Švedas gimė, augo, čia kovojo, o kai buvo suimtas, pirmoji tardymų ir kankinimų vieta buvo KGB būstinė Varėnoje. Dukra papasakojo daug jautrių akimirkų iš labai dramatiško savo šeimos ir tėvelio gyvenimo bei tai,  kaip jo atsiminimai tapo knyga, kokie motyvai buvo ją išleisti. „Mano tėvelio priesakas visada buvo toks: „Išlaikykim vienybę. Tobulai niekada nebus, bet savo vidumi mes visi turim laisvės geną, kuris perduodamas iš kartos į kartą. Jo dėka mes esam stiprūs“.

Įdomus faktas yra ir tai, jog Lynežeryje, Antano Švedo tėvų namuose, jų šeimą ištrėmus į Sibirą, buvo mokykla, kurioje pokario metais mokytojavo vaikų poetas, taip pat ir MGB agentas Varnas Kostas Kubilinskas. Tame name buvo filmuoti ir Giedriaus Tamoševičiaus bei Vytauto V. Landsbergio filmo „Poetas“ kadrai.

 L. Švedaitė pažymėjo, jog labai simboliška, kad knyga „Vilties testamentas“ pirmą kartą pristatoma tarp dviejų svarbių datų – Vasario 16–osios ir Kovo 11–osios. „Niekaip negaliu atsikratyti keisto jausmo, kad prisiminimus tėvelis pradėjo rašyti daugiau kaip prieš 20 metų, 2001–aisiais, o knyga išleista prieš pat prasidedant karui Ukrainoje. Atrodo, kad tėvelis dar kartą norėjo mums visiems pasakyti, ką jis sakydavo: „kad niekada net nedrįskite manyti, kad mes neatgausime nepriklausomybės. O kai atgausim, budėkim“. Laima Švedaitė prisiminė, jog tėtis apie savo patirtis ir išgyvenimus pasakodavo jai ir sesei dar mažoms esant. „Mano tėtis visada sakydavo, kad jo gyvenime pagrindinė varomoji jėga buvo ir yra viltis. Kol nepasiduosim, tol išliksim, o mes stiprūs savo moraline jėga. Tai toks ginklas, kurio nenusipirksi“. Kodėl jis pasiryžo rašyti? Jis sakydavo: „Mano gyvenimas susideda iš mano pasirinkimo. Bet neužtenka vien pačiam žinoti, reikia perduoti tą viltį kitiems“. Prisiminimus užrašė jau sunkiai sirgdamas, todėl labai nuostabu, kaip tiek išbandymų patyręs ir sirgdamas žmogus sugebėjo visa tai parašyti ramiai, aiškiai ir dar su humoro doze, būti kitiems atrama ir viltimi“.

Antano Švedo dukra dėkojo knygą išleidusiam Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui bei Varėnos rajono savivaldybei. „Knyga turi ir krikštatėvius. Ją paragino leisti bičiulė Onutė Grigaitė. Kai ji perskaitė šitą tekstą, perdavė istorikui, merui Algiui Kašėtai, kuris taip pat pritarė šiai idėjai. Dėkoju jiems, kad šiandiena rankose galime laikyti „Vilties testamentą“.

Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta pažymėjo, jog labai svarbu, kad partizanas Antanas Švedas tuos prisiminimus užrašė. „Ne vieną partizaną ar laisvės kovų dalyvį esu paraginęs, kad užrašytų savo prisiminimus. Antanas Švedas juos parašė labai įspūdingai. Kiekvienas skaitydamas knygą pajaus jos autoriaus meilę savo Tėvynei, pareigos jausmą ir gebėjimą išgyventi bet kokiomis sąlygomis. Laisvės genas šiame žmoguje buvo nenugalimas. „Vilties testamentas“ – labai vertinga knyga, svarus liudijimas apie sovietų Lietuvoje vykdytą genocidą, taip pat ir apie viltį, kuri padėjo partizanams sunkiausiomis akimirkomis. Rekomenduoju šią knygą perskaityti, nes ji – tikrai sektinas ir įpareigojantis pavyzdys su nuoširdžiu autoriaus palinkėjimu, į kurį verta įsiklausyti: „Gindamas savo šalį, jis gina ne tik savo teritoriją, bet žymiai daugiau – gina pačią laisvę, be kurios žmogus negali jaustis orus, gina savo kaip žmogaus tapatybę“.

Onutė Grigaitė pastebėjo, kad knygoje labai gražiai ir aiškiai įvardinta, jog išlikti žmogumi, siekiančiu  aukščiausių idealų ir tikslų, įmanoma bet kokiomis aplinkybėmis. „Antanas Švedas tą įrodė savo gyvenimu. Buvau sukrėsta to pasakojimo. Iš jo pasakymo, kad „tiesa visais laikais ir visomis aplinkybėmis išlieka ta pati. Ne aplinkybės padaro ją tiesa. Aš esu laimingas, kad kai buvo sprendžiamas mano gyvybės ir mirties klausimas, ir vėliau, kai grįžau iš lagerio, niekada nesiekiau materialinės naudos“ mes ir šiame laikmetyje galime  pasisemti tos tiesos. Kaip ir Antanas Švedas gyveno su didele viltimi, taip ir ši knyga  yra jautri, bet ir labai viltinga. Esu palaiminta, kad atsidūriau šios knygos leidybos kely“.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro atstovė Aldona Jakavonienė sakė, kad centras, siekdamas kuo daugiau prisidėti prie rezistencijos atminimo išsaugojimo, per trisdešimt gyvavimo metų istorinės atminties temomis išleido daugiau kaip du šimtus penkiasdešimt  įvairių leidinių, kuriuos pristato knygų mugėse ir kituose renginiuose Lietuvoje bei užsienio šalyse. Ji atkreipė dėmesį, kad ir ši centro išleista knyga „Vilties testamentas“ bus dar vienas liudijimas „iš pirmų lūpų“ apie  Lietuvoje sovietų vykdytą genocidą. Aldona Jakavonienė padėkojo Varėnos rajono savivaldybei už ilgametį bendradarbiavimą bei prisidėjimą leidžiant knygas rezistencijos tema.

Knygos sutiktuvėse jautrias partizaniškas dainas dainavo Varėnos politinių kalinių ir tremtinių ansamblis „Viltis“ bei Eglė ir Rokas Kašėtos.

„Žinome posakį, kad viltis miršta paskutinė. Tikiu, Tėvelis pritartų, kad viltis nemiršta niekada. Net tada, kai miršta žmogus“, – sakė Laima Švedaitė. O perskaičius knygą peršasi mintis, „kad gal iš tiesų ta viltis ar tikslas yra esminis gyvybę palaikantis dalykas, kurio atsisakyti tolygu atimti sau gyvybę (kad ir dvasine prasme)“.


LGGRTC darbuotojų nuotr.
28 kovo, 2024

 2024 m. kovo 27 d. Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacinės aukoms atminti, vyko vienos masiškiausios 1949 m. kovo 25-28 d.  […]

28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
27 kovo, 2024

2024 m. kovo 24 d. Utenos Šaulių namuose buvo minimos Lietuvos partizano Vinco Kaulinio Miškinio ir jo bendražygių 75-osios žūties […]

26 kovo, 2024

Pranciškonų vienuolyno kieme Vilniuje iškilęs paminklas „Sausio sukilimo įamžinimas Vilniuje“ pastatytas neteisėtai, sako sostinės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė […]

Rasa Budbergytė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
26 kovo, 2024

Seimo socialdemokratai nepritars antradienį parlamente planuojamam įstatymo pateikimui dėl Lietuvos komunistų partijos vertinimo, sako frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Pasak Lietuvos […]

25 kovo, 2024

Pirmadienį po sunkios ligos mirė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė, savo „Facebook“ paskyroje pranešė […]

Paulė Kuzmickienė, ELTA nuotr.
24 kovo, 2024

Siūlymas pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) sulaukė pasipriešinimo. Konservatorės Paulės Kuzmickienės Seimui pateiktam projektui nepritaria ne […]

24 kovo, 2024

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti ilgametei Seimo narei, buvusiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir demokratijos gynėjai, […]

Benjamino Pakenio nuotr.
21 kovo, 2024

2024 m. kovo 15 d. Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyko Zitos Mackevičienės knygos „Rytų Aukštaitijos […]

Kino teatras „Saulė“, 1968 m. V. Sparnaičio nuotr., iš asmeninės N. Švambarienės atvirukų kolekcijos
20 kovo, 2024

Šiuolaikinei visuomenei kinas yra eilinė pramoga, tačiau tarpukariu tai buvo to laiko sensacija ir išskirtinis naujienų šaltinis. Žmonės mažai kur […]

20 kovo, 2024

2024 m. kovo 18 d. Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ įteikimo ceremonija. LR Seimo […]

19 kovo, 2024

Akademinės bendruomenės kritikos dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo sulaukusios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas pripažįsta, kad komisijos […]

2024 m. Simne J. E. kardinolas S. Tamkevičius / LGGRTC darbuotojų nuotr.
19 kovo, 2024

Kovo 19 d. sukanka 52-eri metai, kai pasirodė pirmasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidinio numeris. Tai buvo svarbus pogrindinis leidinys, […]

Jurgita Šiugždinienė
19 kovo, 2024

Seimas buvusią švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę paskyrė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininke. Už siūlymą […]

19 kovo, 2024

Kovo 16-ąją, Knygnešio dieną, Biržų pilyje įvyko konferencija, skirta žymaus visuomenės veikėjo, publicisto, leidėjo Antano Macijausko 150-osioms gimimo (g. 1874 […]

14 kovo, 2024

Po šešiolika metų trukusios rekonstrukcijos šią savaitę duris atveria naujos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pastatų patalpos. Jose muziejinės […]

14 kovo, 2024

Seimas svarstys parlamentaro Domo Griškevičiaus pateiktas įstatymų pataisas, sudarančias galimybę iš miestų bei miestelių reprezentacinių vietų deramai perlaidoti Sovietų Sąjungos […]

14 kovo, 2024

Dvarai Lietuvoje atsirado dar XIV a. pabaigoje, o XIX-XX a. sandūroje jų jau buvo daugiau nei 3 tūkstančiai. Dvarininkystė Lietuvoje […]