Vargonų istorijos pažinimo vakaras Raseiniuose: Vilimas Norkūnas atkeliavo su organeto ir vargonų raidą pasakojančiu koncertu
Spalio 17 d., 19 val. Raseinių bažnyčioje suskambėjo išskirtinė senosios muzikos programa – „Vargonų atsiradimo istorija“, publiką įtraukusi į viduramžių, renesanso ir ankstyvo baroko epochų garsinį pasaulį. Koncerto programos sudarytojas ir atlikėjas – Vilimas Norkūnas, vienas iš nedaugelio Lietuvos vargonininkų, atsidavęs senajai muzikai ir istorinėms klavišinių instrumentų tradicijoms.
Ypatingą vietą šioje koncertinėje programoje užėmė organetas – mažieji, viena ranka dumpliuojami vargonai, dažniausiai vaizduojami Šv. Cecilijos, muzikos globėjos, paveiksluose. Kairė ranka reguliuoja oro spaudimą dumplėmis, dešinė – groja klavišais. Subtilus spaudimo balansas lemia, ar instrumentas dainuos, ar švilps. „Reikia tikros meistrystės, kad organetas skambėtų, tartų ir frazuotų muziką kaip žmogaus balsas“, pasakoja Vilimas. Atlikėjas stažavosi Italijoje, Bolonijoje, pas žymią organeto ir klavesino muzikos atlikėją Cataliną Vicens, kuri kuruoja įspūdingos Tagliavini istorinių muzikos instrumentų kolekcijos veiklą. Šiuo metu, Vilimas Norkūnas yra vienintelis atlikėjas Lietuvoje turintis savo nuosavą organetą, sukurtą pagal ikonografinius šaltinius.
„Mane žavi istoriniai klavišiniai instrumentai – jie reikalauja jautrumo, įsiklausymo, išmanymo kaip su jais kalbėtis, bet mainais dovanoja širdies stygas paliečiančią patirtį. Kai groju vargonais ar organetu, jaučiu, kaip tarp žmogaus ir instrumento užsimezga dialogas. Tuo pačiu tai tarsi pokalbis su kompozitoriumi. Langas atveriamas į praeitį, kviečiantis patirti negirdėtą ir daugumos ausiai visai neįprastą muziką“, – sako Vilimas Norkūnas. Jo atliekama muzika kalba ir alsuoja kaip gyva. Kiekvieni bažnyčios vargonai turi savitus veido bruožus, charakterį ir balsą. Vilimas kalbina juos – o jie kalbina jį. Po koncerto Raseiniuose jis teigia: „esu laimingas, kad su Raseinių kultūros centru koncertui pasirinkome Raseinių Šv. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią. Nors vargonai nedideli matuojant pagal bažnyčios dydį – atkeliavę iš Kauno Šv. Mikalojaus karmeličių bažnyčios – tačiau labai gražiai intonuoti ir užpildo visą erdvę. Įdomu, kad jie pagaminti Rygos Emil Martin & Co dirbtuvių. Manau, būtų nuostabu, jei Raseinių bažnyčios vargonai vėl taptų miesto kultūrinio gyvenimo dalimi – tiek per miesto šventes, tiek liturginėse šventėse kaip Kalėdos, Velykos, Sekminės ir pan. ar net šiuolaikinės muzikos koncertinėse programose“.
Nuo Gedimino laikų iki Sforzų dvaro ir Vilniuje saugomų rankraščių muzikos
Koncerto programa atvėrė muzikinių lobių skrynią, pasakodama vargonų raidos istoriją nuo ankstyvųjų Lietuvos klavišinių instrumentų ištakų. Prieš 600 metų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto žmonai Onai vokiečių ordino magistras Ulrichas fon Jungingenas padovanojo vargonų pozityvą ir klavikordą – tai seniausias rašytinis šaltinis apie klavišinius instrumentus mūsų šalyje.
Šis koncertinė programa – muzikinis pasakojimas apie vargonų atsiradimo ir muzikos raidą per epochas. Vilimas Norkūnas darniai apjungė pasakojimą su iliustracijomis, kurios padėjo suprasti kontekstą ir istorijos tėkmę, su geriausiai vargonų raidą atsipindinčia muzika. Programoje Vilimas organetu atliko kūrinius iš seniausių kodeksų (Rossi, Faenza, Huelgas ir kt.), kompozitorių Guilaume de Machaut, Hildegard von Bingen muzika. Bažnyčios vargonais jis atliko žymių kompozitorių: Heinrich Finck (dirbusio ir Lietuvos valdovams), Girolamo Cavazzoni, Luzzasco Luzzaschi, Andrea Gabrieli, Girolamo Frescobaldi, Johann Jacob Froberger kūrinius.
Vargonų istorijos pažintinė kelionė per Lietuvą
Ši vargonų programa jau apkeliavo tuziną Lietuvos bažnyčių: Merkinę, Troškūnus, Elektrėnus, Marijampolę, Rokiškį, Tauragę, Varnius, Leliūnus, o šią savaitę suskambėjo ir Raseiniuose. Kitais metais su šia programa Vilimas Norkūnas tikisi aplankyti taip pat Kėdainius, Žemalę, Plungę ir dar kelis miestus. Tiesa, ir pats atlikėjas savo koncertiniame gyvenime neapsiriboja vien senosios muzikos pasauliu. Romantinėje muzikoje jis geba atskleisti instrumentų lankstumą ir jausmingumą, rokoko ar klasicizmo epochoje – grakštumą ir šmaikštumą, šiuolaikinėje muzikoje – eksperimentavimo džiaugsmą.
Vilimas Norkūnas – dviejų Austrijos universitetų alumnas: jis baigė vargonų koncertines ir sakralinės muzikos bakalauro studijas Mozarteumo universitete Zalcburge (prof. Heriberto Metzgerio klasė), įgijo sakralinės muzikos ir vargonų magistro laipsnį Graco menų universitete (prof. Ulricho Waltherio klasė), o vėliau ten pat su pagyrimu baigė senosios muzikos–klavesino specialybės studijas prof. Michaelio Hellio klasėje.
Koncerto informacinis rėmėjas regionunaujienos.lt
