Vietiniai gyventojai neabejoja – atgijus Pumpėnų malūnui, atgis ir miestelis
Vietos gyventojų iniciatyva – rimta jėga, galinti paskatinti rimtus pokyčius. Vienu iš tokių pavyzdžių galėtų būti Pumpėnų vėjo malūnas (Pasvalio r.), kuriame Kultūros infrastruktūros centro užsakymu pradėti tvarkybos darbai. Naujieji malūno valdytojai, aktyviai remiami ir padedami vietinės bendruomenės, ėmėsi atgaivinti apleistą malūną: objektas įrašytas į Paveldotvarkos programą, 2022-2024 metais skirtas finansavimas jam tvarkyti.
Kaip informavo Kultūros infrastruktūros centro (KIC) direktorius Šarūnas Šoblinskas, malūno tvarkybos darbai jau pradėti. Dar šiemet planuojama išmontuoti labiausiai puvinio pažeistas perdangų konstrukcijas, keliančias didžiausią pavojų, o nuo kitų metų tęsti pradėtus tvarkybos darbus.
Pumpėniečių iniciatyva pradėti malūno tvarkybos darbai
„Pumpėnų malūnas – pagrindinis miestelio simbolis, todėl esame tikri, kad atgijus Pumpėnų malūnui atgis ir Pumpėnai. Tai yra objektas, kuris rūpi kiekvienam pumpėniečiui. Dažnas vietinis gyventojas prisimena, kaip jo tėvai ar seneliai maldavo jame miltus. Nebelikus poreikio malti miltus, objekto paskirtis buvo pakeista, o netrukus jis visai užvėrė duris. Jau atrodė, kad toks unikalus statinys sulauks blogiausio scenarijaus – griūties“, – prisiminė malūną valdančios VšĮ „Būk geresnis“ direktorius Arminas Vareika.
Pasak pašnekovo, kartu su idėjos bendraautoriumi broliu Martynu Vareika jie nusprendė pabandyti išsaugoti miestelio simbolį. Ir jiems pavyko. 2020 metų spalį po pusmetį trukusių derybų su senaisiais savininkais, malūnas po 75 metų pertraukos grįžo į pumpėniečių rankas.
„Nusprendę prikelti griūvantį pastatą, pradėjome ieškoti finansinės paramos kviesdami įsigyti simbolines plytas ir taip prisidėti prie dokumentų tvarkymo. Iniciatyva sulaukė susidomėjimo, per penkis mėnesius surinkome reikiamą sumą – 20 tūkst. eurų”, – pasakojo A. Vareika.
Surinkus šią sumą buvo galima pradėti tvarkyti dokumentus, pateikti paraišką finansavimui gauti.
„Džiaugsmo ašaros ir šypsenos liejosi per kraštus sulaukus patvirtinimo, kad finansavimas tvarkybos darbams gautas. Visi Pumpėnai gyvena pakylėtai, imasi naujų projektų, nes pradėjus malūno restauracijos darbus supratome, kad mums nieko nėra neįmanomo“, – neslėpė džiaugsmo pašnekovas.
Pasak jo, nuo idėjos iki gauto finansavimo prabėgo dveji sunkaus darbo metai, bet kiekvieną kartą atvykus į malūną ir matant vis gražėjantį šį Pumpėnų simbolį – džiaugiasi širdis.
Malūnas pastatytas už Amerikoje uždirbtus pinigus
Malūno istoriją aprašė S. Kulevičius, tekstas publikuotas interneto svetainėje malūnai.lt. Čia pasakojama, kad iš Kupiškio krašto į Pumpėnus atsikėlęs Jonas Kolalis apie 1925 metus pradėjo statyti vėjo malūną, darbai truko maždaug dvejus metus, nors nurodomos ir kitos statybos datos, pavyzdžiui, 1920 metai. Malūnas statytas už Kolalio Amerikoje užsidirbtus pinigus.
Pirmasis malūnininkas buvo Jono Kolalio tėvas, o vėliau jis pats. Tiesa, žmonių atmintyje išlikę ir kitokių šios istorijos versijų. Pasakojama, esą Kolalio sūnus Amerikos šachtose uždirbtus pinigus siuntė tėvui, o šis statė malūną. Kolalis gyveno Pumpėnuose dviejų aukštų mediniame name. Žemės Kolaliai turėjo nedaug, pragyveno iš malūno, kuriame dar dirbo vienas arba du samdiniai.
Atėjus sovietams J. Kolalis buvo ištremtas į Sibirą, 1954 metais ten ir mirė, o jo malūnas tapo kolūkio nuosavybe. Kai šeštajame dešimtmetyje buvo įvesta elektra, sparnų malūnui nebereikėjo, jie supuvo ir nukrito. Netrukus nereikalingu tapo ir pats malūnas, girnos nustojo suktis. Tačiau tuo jo istorija nesibaigė. Kolūkio valdžia nusprendė prikelti malūną antram gyvenimui, įrengti jame kavinę. Buvo pradėti tvarkymo darbai: uždėti sparnai, padarytas apėjimo tiltelis, ardyti senieji įrengimai. Tačiau kolūkis iširo greičiau nei šis planas tapo realybe.
Apie 1992 metus malūnas buvo privatizuotas ir jau naujieji savininkai malūne įkūrė kavinę. Deja, apie 1999 metus ji užvėrė duris. Po to malūnas stovėjo nebenaudojamas, nupuvo ir nukrito sparnai, malūną juosęs tiltelis, jo būklė tapo avarine.
Šių metų vasarą pradėti tvarkybos darbai
Avarine malūno situaciją įvertino ir specialistai, prieš pradėdami tvarkybos darbus. Jų išvardytų defektų sąrašas išties ilgas: ištrupėjęs pamatų akmenų mūro rišamasis skiedinys, pirmo aukšto sienų mūras viduje drėgnas ir užterštas tirpiomis druskomis, fasadų plytų mūras eroduotas, siūlės išdūlėjusios ir nerišlios, sienų ir sąramų mūras sutrūkinėjęs, iškritusios plytos. Ypač kritinė perdangų padėtis – jų sijų galai supuvę, sijos įlūžusios, paramstytos laikinais mediniais statramsčiais. Stogo laikančios medinės konstrukcijos pažeistos puvinio ir grybo, stogo danga sujungimų vietose nesandari, pažeista korozijos.
Laikas malūnui buvo labai negailestingas, tad reikėjo imtis skubių darbų. Kaip minėta, šią vasarą KIC užsakymu pradėti tvarkybos (restauravimo, remonto, avarijos grėsmės pašalinimo – apsaugos techninių priemonių įrengimo) darbai.
Pirmiausia imtasi skubiausių darbų: tvarkoma stogo danga ir kepurė, medinės perdangos, grindlentės, pirmo aukšto betono grindų danga, restauruojama išlikusi technologinė įranga. Vėliau bus tvarkomi, restauruojami pamatai, išorės ir vidaus sienų mūras, sparnai, langai ir pan. Apgriuvęs istorinis malūnas bus prikeltas naujam gyvenimui.
Jo remonto, tvarkybos darbus planuojama baigti 2024 metų lapkritį. Rangos darbų suma sieks apie 400 tūkst. eurų.
