15 birželio, 2023
Birutė Nenėnienė | XXI amžius

Vilnietis architektas ženklina Pasaulio tautų teisuolių kapus

Architektas Tauras Budzys prie pažymėtų Pasaulio tautų teisuolių kapų Vilkaviškio kapinėse, autorės nuotr.

Iš seniai pažįstamo kauniečio Chaimo Bargmano vieną balandžio dieną sulaukiau dalykiško skambučio: „Susisiekite su vilniečiu architektu Tauru Budziu. Jis atvyks į Vilkaviškio kraštą ženklinti žydus gelbėjusių Pasaulio tautų teisuolių kapų.“ Nedrąsu iškart skambinti nepažįstamam architektui, tad kokių nors žinių apie atvykimą norisi „pasigaudyti“  iš rajono muziejininkų, iš mokytojų, besidominčių žydų istorija. Atsakymai gūžčiojant pečiais su nuostaba: nežino, negirdėjo, jei atvažiuoja ir kažką daro, turėtų ir jie žinoti, turėtų pranešti…

Jau Vilkaviškyje susitikus architektas Tauras Budzys nuramina: „Ne tik jūsų krašte, visoje Lietuvoje taip nežinoma. Dėl to, kad tai darau vienas. Man jokių sutikimų ir palydos nereikia. Užtenka susisiekti ir susitarti su žydų gelbėtojų artimaisiais. Žiniasklaidai paprastai praneša Chaimas Bargmanas.“

Taigi, pavasariškam lietučiui krapinant (tarsi ir jis šventintų kilnų darbą!) Vilkaviškio miesto kapinėse vaikštome su architektu, susitikdami su vienu kitu žydų gelbėtojų palikuonimi, parodančiu artimųjų kapus. Ir kalbamės. Architekto Tauro Budzio idėjos ir atliekamo darbo dėka atminimo verti žmonės tampa matomi. Pasirodo, niekur kitur pasaulyje Teisuolių kapai nėra žymimi.

Atmintis gyvena

Kaip žinia, Izraelio valstybė, siekdama tinkamai įvertinti tuos žmones, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido,1953 metais Izraelio Parlamento  sprendimu įsteigė Jad Vašem instituciją , kuriai patikėta įamžinti 6 mln. žydų, tapusių nacių ir jų kolaborantų aukomis, sukuriant memorialinius projektus, kaupiant, tyrinėjant, skelbiant Holokaustą išgyvenusių žmonių liudijimus. Dabar Jad Vašem yra pagrindinė informacijos apie Holokaustą saugykla, mokslinių tyrimų ir švietimo apie Holokaustą centras Izraelyje ir visame pasaulyje. Jad Vašem reiškia „atmintis ir vardas“. Nuo 1963 metų Jeruzalėje prie Jad Vašem muziejaus Katastrofos kankiniams ir didvyriams atminti dirba visuomeninė Pasaulio teisuolių ne žydų, karo metais gelbėjusių žydus, pripažinimo ir jų nuopelnų įvertinimo komisija. Žmogui, pripažintam Pasaulio teisuoliu, įteikiamas garbės raštas ir medalis, kuriame įrašyta „Išgelbėjęs vieną gyvybę – išgelbėja visą pasaulį“. Teisuolių vardai įrašomi į Garbės sieną Jeruzalėje, Jad Vašem muziejaus teritorijoje įkurtame  Pasaulio teisuolių sode. Pasaulio tautų teisuolių vardą gavusiųjų Lietuvos piliečių sąrašą galima rasti Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus tinklalapyje, tačiau tik šia tema besidomintys žmones gali bandyti atsirinkti pagal vietoves. Tarkim, ir Vilkaviškyje, Holokausto aukų atminimo vietoje įrengtoje informacinėje lentoje išrašytos 68 rajone gyvenusių žydų gelbėtojų pavardės, tačiau niekas nežino, kad net 47 iš jų pripažinti Pasaulio tautų teisuolių vardai.

Žydų muziejaus 2022 m. gruodžio  1 d. duomenimis, 925 Lietuvos piliečiai pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais. Kai Tauras Budzys ėmėsi savosios misijos, buvo žinomi pripažinti 907 teisuoliai. Jad Vašem komisija kruopščiai ir ilgai tiria pateiktus dokumentus dėl šio vardo pripažinimo. Tai yra tebevykstantis procesas. Prašymai nagrinėjami, jei juos pateikia išgelbėtųjų tik žydų giminaičiai, ainiai. Apgailestautina, kad dalis gelbėtojų liks amžinoje nežinioje dėl suprantamų priežasčių: daliai išgelbėtųjų per skaudu tai prisiminti, dalis ilsisi Amžinybėje.

Kaip ir kada kilo tokia mintis – ženklinti Pasaulio tautų teisuolių kapus? – pradėjome pokalbį su Tauru Budziu.

Į tokį klausimą atsakinėju labai daug kartų, tad vis kartojuosi: prieš kelerius metus, kai Lietuvoje „kilo bangos“ apie lietuvius kaip žydšaudžius (po Rūtos Vanagaitės teiginių). Tai skaudina mane ir dažną lietuvį. Aš nesijaučiu žydšaudžiu. Žinau giminės istoriją – mano dėdė kunigas Feliksas Ereminas yra Pasaulio tautų teisuolis, rizikuodamas savo gyvybe, gelbėjo žydus… Gyvenu netoli Antakalnio kapinių. Vaikus nuo vaikystės tiek Sausio 13-ąją, tiek per Vėlines vesdavomės į minėjimus. Vietiniai žinome, kaip kirsti kampą ir praeiti artimiausiu keliu. Ir visada praeiname pro gydytojo Petro Baublio kapą. Aš apie jį žinojau, mano a. a močiutė jį gerai pažinojo, pripažintas Lietuvos pediatras. Žinojau, kad tas žmogus žuvo lėktuvo katastrofoje 1973 metų gruodžio mėnesį (kai tarybiniais laikais Tarybų Sąjungoje nebūdavo aviakatastrofų!). Ir man tuo laiku kažkaip  papuolė į rankas Pasaulio tautų teisuolių sąrašas. Pasirodo, kad Petras Baublys 1977 metais gavęs Pasaulio tautų teisuolio vardą. Užvirė toks vidinis pyktis: šitoks žymus žmogus, ir retas kas žino, ką jis yra nuveikęs… Tai ir kilo mintis kažkaip pažymėti tokius žmones. Tai mūsų istorijos dalis. Ir tikrai turime žmonių, kuriais  galime didžiuotis.

Kodėl būtent specialiu ženklu? Ir ką jis reiškia?

Esu architektas ir tas mintis gimdyti man labai natūralu. Mintis tokia, kad pažymime žmogaus kapą, ir visi žino, kad čia palaidotas Pasaulio tautų teisuolis. Įdedame į internetą. Izraelyje ar kur kitur gyvenantis žydas, netyčia radęs, gali čia atvažiuoti ir padėti akmenėlį ant kapo to, kuris išgelbėjo ne tik jo senelį, bet ir visą dabartinę giminę.

Minint Lietuvos žydų gelbėtojų dieną, mudviejų su dukra iniciatyva Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje surengtoje pirmojoje Pasaulio teisuoliams atminti parodoje „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“ pristatėme tik nedidelę dalelę gelbėtojų ir eksponavome genealoginį medį, kaip iš dviejų išgelbėtųjų žmonių dabar giminėje yra 50!

Atminimo ženklo viziją sukūriau pats. Tai 74 mm skesmens ir 4 mm storio ženkle iš žalvario lydinio pavaizduotos dvi susikibusios rankos simbolizuoja pagalbą vienas kitam. Jame iškaltos raidės AA (amžiną atilsį), taip pat įrašas „Pasaulio tautų teisuolis“ lietuvių, anglų ir hebrajų (ivrito) kalbomis. Idėją realizuoti padėjo skulptorius Jonas Gencevičius.

Kada įtvirtinote pirmą ženklinimą ir kam?

2018 metų liepos mėnesį Aukšaitijoje, Daujėnuose, savo seneliuko broliui kunigui Feliksui Ereminui. Jis vokiečių okupacijos metais išgelbėjo ir sovietmečiu į mokslus išleido žydų tautybės mergaitę. Ženklą reikia įgręžti į paminklą, tad baiminausi, kad neįskiltų. Tuo nerimu įkyriai dalinausi su skulptoriais, kad net nusibodau, tai jie padrąsino: „Eik ir daryk, viskas bus gerai“. Dabar jaudulio jau nėra, esu paženklinęs per 350 Teisuolių kapaviečių.

Kaip ieškote Teisuolių kapų? Kaip susitariate su jų artimaisiais?

Visais įmanomais būdais.  Per draugus, per internetą. Būna, randu kapus, bet nerandu giminaičių, įdedu į feisbuką užklausą su nuotrauka, po dienos  kitos sulaukiu įvairios informacijos. Užklausi vieno pagal pavardę, o paskui visa grandinė: tas tą pažįsta, žino ir t.t. Tarkim, skambinau į Pilviškius (Vilkaviškio rajone), ieškau vieno žmogaus. Seniūnijos darbuotoja pažada surasti, susisiekti rytoj ir pasmalsauja, kodėl ieškau, o išgirdusi sako: „Tai ir mano seneliai Teisuoliai, bet Alsėdžiuose (Plungės rajone). Ir jų kaimynai taip pat“.

Didžioji dauguma artimųjų žiūri palankiai, pritaria, džiaugiasi, dėkoja. Ženklo netvirtinu be giminaičių pritarimo, būtinai derinamės. Deja, yra žmonių, kurie netapo Teisuoliais, kadangi pagavo su jų gelbėtais žydais ir juos visus sušaudė. Dalis žydus gelbėjusiųjų žmonių po karo buvo ištremti į Sibirą ir ten mirė iš bado… Bažnyčia turi 19 kunigų Pasaulio tautų teisuolių, bet ne visi jie Lietuvoje palaidoti. Nors pagal Jad Vašem sąrašus žinome per 160 kunigų, pagerbtų Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. O kiek nežinomų! Kunigai gelbėjo tvarkydami dokumentus, pakrikštydami, surasdami patikimas slėptuves ir į jas perveždami. Jie savęs neįvardydavo, tai ir išgelbėtieji nesužinojo jų tapatybės. Beje, norėdamas pažymėti kunigų Teisuolių kapus, tai derinau su Lietuvos Vyskupų Konferencija ir gavau leidimą. Džiugu, kad apie šią misiją buvo informuotas popiežius ir man perduoti jo pasakyti palaiminimo žodžiai.

Minėjote, kad Vilkaviškio krašte lankotės ketvirtą kartą. Kuo jis ypatingas? Kokia Teisuolių žymėjimo geografija?

Vilkaviškyje pirmąkart buvau prieš trejus metus. Vilkaviškietis Algimantas Antanas Greimas vis parodo naujus Teisuolių kapus. Pagal kapines daugiausia Teisuolių palaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse, o Vilkaviškio senosios kapinės bus antroje vietoje: Jurevičiams, Šneideriams, Čečkevičiams, Savickams, Kašinskams, Česnavičiams, Sarpaliams, Pijus Kilikevičiui, Petrui Žemaitaičiui, Uršulei Stankevičienei… Šiose ir kitose rajone kapinėse įtvirtinau jau apie 30 ženklų. O dar būna kapavietėje palaidoti du ar keturi Teisuoliai. Geografija – visa Lietuva, išvykimus buvo kiek apribojusi kovido pandemija. Nuvažiuoji į Žemaitiją, kokiam kaime pažymi, už mėnesio sužinai, kad atsirado naujas kapas, nes žmonės apie tai perskaitė laikraštyje. Išvažiuoju kelioms dienoms – ir prasuku tam tikrą numatytą ratą.

Jad Vašem sąraše Pasaulio tautų teisuolių yra pustrečio tūkstančio asmenų, tai Lietuva jų skaičiumi yra antroje vietoje po Olandijos.

Sakoma, vienas lauke ne karys… Kas jūsų artimiausi pagalbininkai?

Kai susigalvojau šio reikalo imtis, nei žmonai, nei sūnui nesakiau (jie irgi architektai, baiminausi, kad pragmatiškai pažiūrės). Tik dukrai prasitariau, bet paabejojau dėl lėšų ir laiko stygiaus. Ji, Barbora Karnienė, menotyrininkė, pati užsiima organizacine veikla, padrąsino: „Daryk, tėvai! Daryk kaip Napoleonas – svarbu įsivelti į mūšį, o paskui kaip nors žiūrėsim.“

Aš pažymiu kapą, nupaišau schemą, kur kapas yra kapinėse, dukra deda į internetą. Elektroninėje svetainėje www.teisuoliuatminimas.lt kaupiame Teisuolių nuotraukos, artimųjų bei išgelbėtojų žydų atsiminimus, išgelbėjimo istorijas, nuorodas, kuriose kapinėse yra ženklu jau pažymėti Teisuolių kapai. Pasauliui reikia žinoti ir mums patiems reikia tai žinoti, ypač jaunajai kartai.

Iki praėjusių metų šią idėją įgyvendinau vien iš savų resursų ir geraširdžių žmonių paramos. Visi bandymai belstis į valdžios ir Holokausto aukų atminimą saugančių institucijų duris buvo bevaisiai. Visi sveikina, giria, bet apgailestauja negalintys padėti. Tačiau įvyko toks mažas stebuklas: nuo 2022 metų projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, iš dalies remia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras.

Kokia būtų šio projekto baigtis? Ko tikitės?

Žinau, kokios tai didžiulės apimties ir atsakomybės darbas. Blogiausiu atveju vaikai galės bandyti jį užbaigti. Labai džiaugsiuosi Pasaulio teisuolių giminaičių pagalba, jei jie mane susiras elektroniniu paštu t.budzys@gmail.com ir suteiks bent kokios informacijos.

O siekis paprastas: išsiaiškinti ir pažymėti kur palaidoti Pasaulio tautų teisuoliai – Lietuvos piliečiai. Kai kas ir nepasiekiama šiandien arba svajonė pasiekti ateityje. Pavyzdžiui, yra Teisuolių palaidotų Karaliaučiaus srityje, Lenkijoje, JAV, Kanadoje, toliausiai – Brazilijoje. Tiesiog noriu dauginti, skleisti žinią, kad tie žmonės gelbėjo ne tik žydus, jie gelbėjo žmoniškumą.

 

 

 

 


25 liepos, 2024

Ketvirtadienio popietę keliolika sostinės žydų bendruomenės narių ir juos palaikantys piliečiai greta Vilniaus koncertų ir sporto rūmų susirinko į mitingą, […]

25 liepos, 2024

Kaune liepą atidengtas dar vienas monumentas – bronzinis skulptoriaus Juozo Zikaro paminklas greta jo vardo namų-muziejaus. Kaip skelbia savivaldybė, tai […]

24 liepos, 2024

Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo (pradžia 1941 m. birželio 22 d.) išvakarėse Šiaulių mieste gyveno maždaug apie 8000 žydų, kurių […]

22 liepos, 2024

Kelmės rajone, Virtukų miške, sudaužyta atminimo lenta „Žuvusiems Virtukų kautynių didvyriams“. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą  dėl kapo ar kitos viešosios […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
19 liepos, 2024

Liepos 17–18 d. Kauno IX forto muziejus organizavo tarptautinę mokslinę konferenciją „80-čiai metų nuo Kauno geto sunaikinimo praėjus – ką […]

Instaliacija pasakoja totorių Lietuvoje istoriją
18 liepos, 2024

Alytaus rajono totorių bendruomenė, minėdama Žalgirio mūšio metines, Raižiuose atidarė instaliaciją „Totorių vartai“, kuri kviečia pažinti drąsios ir draugiškos tautos […]

Protestas prie Seimo dėl ketinamos patvirtinti LGGRTC reformos. ELTA Julius Kalinskas
18 liepos, 2024

Seimui ketinant apsisręsti dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) reformos, ketvirtadienį prie parlamento susirinko mažiausiai keturios dešimtys […]

18 liepos, 2024

Vasarai įpusėjus, atsiradus daugiau galimybių keliauti, Kultūros paveldo departamentas (KPD) vėl primena ir kviečia prisidėti prie nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo. […]

Apdovanojama LGGRTC darbuotoja I.E.Lewandowska / Mikołaj Bujak nuotr.
18 liepos, 2024

Lenkijos Tautos atminties instituto (IPN) prezidentas dr. Karolis Nawrocki apdovanojo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotoją Iloną Ewą […]

16 liepos, 2024

Liepos 13-ąją minima Durbės mūšio pergalės sukaktis ir Žemaičių tautos vienybės diena. Šia proga Telšių kultūros centras paruošė pilną šios […]

15 liepos, 2024

Minint Žalgirio mūšio dieną, Kauno Ramybės parke buvo atidengtas monumentas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Aleksandrui Jogailaičiui. Šventės metu […]

15 liepos, 2024

Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir PSE pasirašė sutartį elektros perdavimo jungties „Harmony Link“ sausumos dalies įrengimui. […]

Prie Kauno geto vartų grįžusios iš darbų kalinių brigados / Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo
12 liepos, 2024

Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių […]

12 liepos, 2024

Kiekvienas Lietuvos kampelis savaip įdomus, gražus ir unikalus. Štai Suvalkijos kraštas, garsėjantis savo turtinga istorija ir dvarų gausa, taip pat […]

Algimanto apygardos partizanai / Iš kairės: Algimanto apygardos Ryšių skyriaus viršininkas Albinas Kubilius-Rūgštymas, Žaliosios rinktinės vadas J. V. Česnakavičius-Daujotas, apygardos vadas A. Starkus-Montė, kiti neatpažinti. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
11 liepos, 2024

Jonas Vitautas (taip dokumente) Česnakavičius gimė 1924 m. liepos 12 d. Panevėžio aps. Smilgių vls. Dambavos parapijos Valdeikių k. ūkininkų […]

9 liepos, 2024

Ir vėl Dubingiai. Ir vėl atradimai. Šiuokart miestelio šv. Jurgio bažnyčioje „susituokė“ du neįtikėtinai tolimi žanrai ir kalbėjimo būdai. Tokie […]

7 liepos, 2024

2024 m. liepos 5 d. Kaune, Lietuvos karininkų ramovėje vyko iškilminga ceremonija, kurios metu buvo pagerbti ir įvertinti laisvės gynėjai. […]

3 liepos, 2024

Vieną birželio šeštadienį Plokščiuose vyko didelė šventė – Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyriuje surengta konferencija „Suomijos kultūrinio gyvenimo atspindžiai Plokščiuose“, […]

Bibliotekos nuotr.
1 liepos, 2024

Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka šiuo metu įgyvendina projektą „Generolas P. Plechavičius Čiutelių palivarke“, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros […]

30 birželio, 2024

Daukanto aikštėje vykusioje Dainų šventės vėliavos pakėlimo ceremonijoje dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad lietuviai yra dainų ir poezijos tauta. […]