Visuomenei pristatytas tęstinis leidinys „Lietuvos gyventojų genocidas” VI tomas
Lietuvos Respublikos Seimo lankytojų centre 2023 m. birželio 15 d. visi susirinko ypatinga proga – pažymėti tęstinio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ VI tomo sutikimą ir viso leidinio darbų pabaigtuves. Simboliška, kad leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ VI tomas pristatytas birželio 15-ąją – Okupacijos ir genocido dieną. Šiemet minimas paskutinių okupuotos Lietuvos masinių trėmimų 70-metis. Vakarą pradėjo muzikiniu Giedriaus Kuprevičiaus dainos „Skriski, skriski Lietuvėlėn“ iš miuziklo „Devynbėdžiai“. Jį atliko Vilniaus kolegijos studentė Liepa Valeikienė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kanklininkė Aušrinė Ulinskaitė.
Tęstinio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ darbų pabaigtuves ir paskutinio tomo pasirodymą galime pavadinti sėkmės istorija. Pirmojo ir paskutiniojo tomų pasirodymą skiria net 30 metų, iš viso leidinį sudaro 11 knygų. Nuo minties įgarsinimo 1988-aisiais iki paskutiniojo tomo pasirodymo praėjo nei daug nei mažai – 35 metai – daugiau nei vienos kartos gyvenimas. Ir tai yra sėkmės istorija. Nes tikriausiai, tai yra vienas iš tų nedaugelio visuomeninių sumanymų, kuris nepaisant iššūkių buvo įgyvendintas. Nesakau baigtas, nes tokios temos ir tokios apimties darbas vargu ar gali būti baigtas.
Vartydami knygą, retai susimąstome kokia daugybė žmonių rankų prisilietė ir kiek kruopštaus, knygos skaitytojui nematomo darbo reikėjo įdėti, kad šiandien turėtume šį spausdintą paminklą, skirtą sovietų okupacinio laikotarpio aukoms.
Apie Leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ atsiradimo istoriją, jo svarbą ir reikšmę ateities tyrimams kalbėjo:Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narys prof. dr. Valdas Rakutis, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos narys Komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti sekretorius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Mečys Laurinkus, leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ atsakingoji redaktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vyriausioji istorikė dr. Sandra Grigaravičiūtė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vedėjas doc. dr. Artūras Grickevičius. Sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė., Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.
Džiugu, kad renginyje dalyvavo ir savo įžvalgomis dalijosi pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Tarybos narys, dalyvavęs Komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti posėdžiuose – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis.
Renginio vedėja dr. Vilma Akmenytė- Ruzgienė pažymėjo šio VI tomo bendradarbius: atsakingoji redaktorė – Teresė Birutė Burauskaitė, Dokumentinę medžiagą parengė: Arvydas Gelžinis, Gintarė Juzelskaitė, Darija Lenkutienė; Duomenų bazę kaupė: Titas Juocys, Janina Kasperavičienė, Vitalija Maskaliūnienė; Tekstus rengė: Teresė Birutė Burauskaitė, dr. Kristina Burinskaitė, Sandra Grigaravičiūtė; Duomenų bazės ir teksto konvertavimo programų autorius – Valdemaras Saldūnas. Renginio buvo pasveikinti sveikiname visi, visaip prisidėję prie šio leidinio tapsmo.
1988 metais prof. Julius Juzeliūnas inicijavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti steigimą, kuri pradėjo rinkti ir sisteminti informaciją apie represijas patyrusius Lietuvos gyventojus. Šios komisijos darbą tęsė ir plėtojo jos pagrindu 1991 metais įkurtas Represijų Lietuvoje tyrimo centras prie Lietuvos mokslų akademijos Sociologijos, filosofijos ir teisės instituto, parengęs ir 1992-aisiais išleidęs leidinių serijos „Lietuvos gyventojų genocidas“ I tomą. 1997 metais šis centras buvo prijungtas prie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir darbus tęsė toliau.
Lietuvos gyventojai skaudžiai nukentėjo nuo okupacinių režimų. XX amžiaus patirtys lėmė, kad mūsų valstybės istorija ir žmonių likimai yra pasakojami fragmentuotai. Mes galime tik stebėtis kitų valstybių gyventojų privilegija – lengvai atsekti šeimos ir giminės istoriją, kelis šimtmečius atgal. Mums šią galimybę atima ne vienos okupacijos nulemti trėmimai ir dokumentų naikinimai.
Šis leidinys nėra lengvas skaitinys, tai nėra grožinė literatūra, tačiau šios 11 knygų talpina šimtus tūkstančių dramų, tragedijų, trilerių, detektyvinių istorijų – šimtus tūkstančių Lietuvos žmonių likimų.
Tęstinis leidinys „Lietuvos gyventojų genocidas“ yra nuostabus paminklas savanorystės idėjai. Lietuvos žmonės atsiliepė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti kvietimą pildyti represuotų asmenų anketas. Gausėjačią medžiagą ėmė tvarkyti be atlygio, laisvomis nuo darbo valandomis dirbęs būrys savanorių. Jų pasišventimo dėka buvo garantuotas trapios organizacijos tęstinumas ir sėkmingai kauptas ir pildytas jau anuomet pradėtas formuoti skaitmeninis duomenų bankas.
Tikriausiai nedaugeliui yra tekę matyti anketas ir kabinetą, kuriame jos saugomos –tai gyvas žmonių liudijimas apie jų ir jų artimųjų patirtas represijas. Tad kokius slėpinius atskleidžia ir ko neparodo spausdinta tęstinio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ versija?
Nuo leidinio sumanymo iki spausdintos versijos įgyvendinimo praėjo 35 metai – per tą laiką įvyko milžiniški pokyčiai visų mūsų gyvenime, ypač informacinėse technologijose. Per vienos kartos laikotarpį tušinuką pakeitė kompiuteriai: lankstieji diskai, kompaktiniai diskai, kietieji diskai –dabar jau duomenų bazės debesijose. Tad koks sukauptų duomenų panaudojimas bus ateityje?
