3 vasario, 2020
Vytautas Mitalas

Vytautas Mitalas: 10 laisvės pasiūlymų mokykloms

Pradėsiu nuo platesnio žvilgsnio ir klausimo. Kas gi mums nutiko, kad vieną seniausių ir žymiausių universitetų Europoje sukūrę, pirmąją rašytinę Konstituciją Europoje parašę, didžiausią ekonomikos šuolį tarp visų prie ES prisijungusių valstybių padarę, atrodo, vis giliau klimpstame į dumblą švietime?

Neseniai paskelbti penkiolikmečių skaitymo gebėjimus, matematinį ir gamtamokslinį raštingumą tikrinantys 2018 m. PISA tyrimo rezultatai. Juose iš pirmo žvilgsnio nieko ypatingo – tarp 78 šalių esame kažkur per viduriuką šalia Rusijos, Latvijos ir Italijos. Per vidurį – taigi ne paskutiniai. Vyriausybėje ramu. Lyg ir norima pasakyti, kad galima toliau gyventi siūlant nacionalinius susitarimus, daliai kurių jau dabar pakaktų tik Vyriausybės nutarimo, bei lopant esmės nekeičiančius, pašaliečiams ezoteriškai skambančius etatinius apmokėjimo modelius. Bet negalima. 

Tie patys tyrimai rodo, kad aukščiausius tyrimo įvertinimus bent viename iš testuotų dalykų Lietuvoje pasiekė 11,1 proc. mokinių, kai, tuo tarpu, Estijoje net dvigubai daugiau (22,5 proc.). Analogiškai net tris kartus daugiau Lietuvos mokinių neišsikapsto iš pačių žemiausių įvertinimų (13,9 proc.) nei Estijoje (4,2 proc.).

PISA tyrimai nėra kontroliniai, kuriuose svarbu atkartoti mintinai išmoktą informaciją ar nepraleisti nosinės raidės ties bąla, sąla, šąla. Jie tikrina bendrąsias žinias ir gebėjimus – pavyzdžiui, mokiniams juose reikia suprasti tai, kas rašoma interneto forume, bloge ar naujienų skiltyse. Nors dauguma mūsų vaikų, nuo pat vaikystės moka naudotis planšetėmis, tačiau realūs jų įgūdžiai atrasti, tinkamai interpretuoti ir pasinaudoti toje planšetėje galima rasti informacija, nespindi. Jei XXI a. dominuos aukštas technologijas kuriančios ir kūrybinę klasę turinčios valstybės, tai iš kur tokia Lietuvoje galės atsirasti, jei Lietuvos moksleiviai skaityti ir suprasti to, ką perskaitė, nemokės?

O ir talentingiausiems iš mūsų ne kažką. Pavyzdžiui, naujausia tema lietuvių kalbos olimpiadoje: „Kokias vertybes ugdo žemdirbiška kultūra?“. Perprasti gyvenimo agrarinėje visuomenėje logiką iš civilizacijų istorijos perspektyvos būtų didelis iššūkis – ten žmonija praleido ne vieną tūkstantmetį, tačiau čia pat užduotis sukonkretinama ir jau nurodoma, kad teks vėl sopauti apie lietuvių pasaulėjautos ypatumus kasdien gyvenant gamtos rimtu, tada matyt cituoti Donelaičio „Metus“, žodžiu, pakartoti tą patį, ką bent jau mano kartai literatūros pamokose teko daryti nagrinėjant vos ne kas antrą mūsų autorių.

Galima ir būtina kitaip. Mūsų valstybės DNR tikrai yra užkoduota daug daugiau knygos negu plūgo, daugiau žiūrėjimo į dangų nei žiūrėjimo į dirvą, daugiau ambicijos nei ilgą laiką mus okupuotos valdžios atstovai bandė įtikinti. Pastariesiems, beje, labai tiko naratyvas, kad lietuviai didesnį ryšį turi ne su krikščioniška Vakarų civilizacija, bet su gimto kiemo berželiu, miškeliu ar kalneliu. Tokie ramūs žiemkentėliai, o ne sparnuoti husarai.

Ambicijos ypač reikia švietime – ambicijos kiekvieną dieną įžiūrėti kiekvieno vaiko sėkmės raktą ir padėti jam to pasiekti. Nepasislėpti po pasiteisinimu „žinote, jau esame viduriuke, o ir šiaip čia pas mus tokie vaikai, čia pas mus tokia religija, čia pas mus toks rajonas, čia pas mus toks genofondas (neduokdie), žodžiu, sukamės, kaip galim, viskas gerai”. 

Mes turime būti šviesiausius talentus ugdanti valstybė. Tai ne tik mūsų kelias į ekonominę gerovę, tai Lietuvos išlikimo ir stiprėjimo esminė sąlyga. Be jokių numykimų, pasiteisinimų ar atidėliojimų. 

 

  1. Nulipti mokytojams nuo galvos su nurodymais ir instrukcijomis. Pradėti tęstinę atlyginimų kėlimo programą iki 120 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Intensyviai juos mokyti, visų pirma, IT gebėjimų ir anglų kalbos, taip pat socialinių emocinių kompetencijų, daug investuoti į naujų kokybiškų ugdymo metodų rengimą. Visais būdais skatinti mokytojus studijuoti edukologijos magistrą naujoje, pagal geriausią žinomą praktiką padarytoje nacionalinėje programoje.  Nemeluokime sau: kokiu autoritetu vaikui gali būti kompiuteriu prastai besinaudojantis ir angliškai nekalbantis mokytojas? Reikia tai keisti greitai. 

 

  1. Tiek mokytojams, tiek mokyklų vadovams neturi skaudėti galvos dėl septyniasdešimt trijų ataskaitų pildymo ar varvančio stogo remonto. Švietimo investicinei programai skirkime ne 6 mln. eurų per metus, kaip yra dabar, o ženkliai daugiau. Atverkime kelius masinei mokyklų renovacijai radikaliai pertvarkant ne tik sienas ir stogus, bet ir vidaus mokyklų erdves. Tam gali būti įsteigtas specialus nacionalinis fondas, kuris galėtų pritraukti ir privačias ar skolintas lėšas iš tarptautinių institucijų.

 

  1. Daug mokytojų dėl menkos paramos atkrenta dar pirmais darbo metais, todėl visi nauji mokytojai turi gauti reikalingą priemonių krepšelį ir nuolatinę pagalbą jiems darbo pradžioje. Tuo pačiu, aukštosiose mokyklose, ruošiant būsimus pedagogus, išmokykime juos, kaip nuosekliai ir tiksliai ugdyti savo auklėtinių bendruosius gebėjimus ir socialines emocines kompetencijas. Atrodytų, paprasti dalykai tokie kaip gebėjimas dirbti komandoje, sklandžiai išspręsti kylančius konfliktus, mokėjimas mokytis tikrai taps raktu į sėkmingą, bet neapibrėžtą ateitį. Mokykla turi tapti vieta, kurioje vaikai tobulėja ne vien akademiškai, bet ir išmoksta gyvenimo įgūdžių. 

 

  1. Neturime teisės vaikų ateičiai uždėti stiklinių lubų. Mažose mokyklose, be pasirinkimo galimybių besimokantys gimnazistai yra po tokiomis lubomis patupdyti. Jie netenka galimybės išmokti daugiau užsienio kalbų, lankyti įvairesnes popamokines veiklas, mokytis geriau įrengtose laboratorijose, socializuotis su daugiau bendraamžių vien dėl to, kad mokosi mažoje mokykloje. Nustokime vaitoti ir padarykime būtinus sprendimus mokyklų tinklo pertvarkoje ne dėl per kaminus išeinančių pinigų, o dėl tų vaikų ateities.

 

  1. Švietimo politikos sprendimai turi būti grįsti duomenimis ir atsižvelgti į tai, kaip mokyklos prisideda prie kiekvieno moksleivio individualios pažangos. Toms mokykloms, kurioms sekasi sunkiausiai, reikia padėti tiksliai ir greitai. Nenorinčiose ar nebegalinčiose tobulėti mokyklose taikyti individualius sprendimus – kai kur keisti vadovybę, kai kur prijungti prie stipresnių mokyklų, kai kur mokyklą tiesiog uždaryti ir pradėti viską iš naujo.

 

  1. Vertinant mokyklų vadovų darbą turi būti kreipiamas dėmesys į jų pastangas taikyti individualizuotą ugdymą, atsižvelgti į kiekvieno mokinio asmeninius įgūdžius ir galimybes. Individualizuotas ugdymas apima naujus metodus bei praktikas, mokinių asmeninės pažangos nuolatinį įvertinimą ir tai galėtų būti vienas iš variantų mažesnėms kaimo mokykloms, kur, viena vertus, klasės ir taip daug mažesnės, tačiau kartu mokinių rezultatai prastesni ir jiems yra kur tobulėti.

 

  1. Mokyklos neturi paskęsti nei madingame ugdyme, nei vien orientuotis į momentinius darbo rinkos poreikius. Niekas nežino, kaip atrodys ateitis, tačiau spėčiau, kad geriausiai klostysis tiems, kurie bus pakankamai išsilavinę ir kūrybiški, kad kurtų naujas idėjas, ir kartu turės įgūdžius jas realizuoti technologinėmis priemonėmis. Dėl to ribos tarp formaliojo ir neformaliojo ugdymo privalo nykti, kad Lietuvos moksleiviai visavertiškai pajustų įvairių iki šiol „popamokinėmis“ veiklomis vadintų užsiėmimų naudą.

 

  1. Brandos egzaminai niekaip brandos nepatikrina, tačiau kadangi pati egzaminų organizavimo ir vertinimo tvarka jau kurį laiką diskredituota, nieko paprasčiau už testus niekas nepasiūlo. Perdarykime egzaminus į moksleivio supratimą, gebėjimą mąstyti, apginti savo poziciją ir argumentuoti patikrinančias užduotis. Mokėkime adekvačius atlyginimus vertintojams, o visą diskusiją dėl egzaminų tvarkos paverskime sudėtine ugdymo turinio dalimi. 

 

  1. Įpūskime laisvės į ugdymo programas. Tiek K. Donelaičio „Metai“, tiek liaudies dainos neturi būti priežastis, kad ugdymo programose mažėtų pasaulinės literatūros klasikų. Visiškai kitaip galėtų atrodyti mūsų skaitymo gebėjimų ugdymas, jei patys moksleiviai atrastų džiaugsmą patys valdyti savo skaitomus ir aptarinėjamus kūrinius. Tada didžiausios pastangos tektų nebe atkartojimui kas, ką ir kada parašė, bet suvokimui, kokią prasmę tai turi. Fizikos, chemijos ir matematikos pamokose verta stiprinti tai, kokią pasaulio pažinimo prasmę ir ryšius tarp objektų kuria šios disciplinos. Neturint fundamentalių gamtamokslinių bei matematinių žinių bus sunku gyventi ateities pasaulyje, kur vis dažniau bus kalbama apie klimato kaitą ar manipuliuojama statistiniais duomenimis prognozuojant ekonomikos tendencijas.

 

  1. Užtenka ruoštis XXI amžiui – jis jau atėjo ir su mumis gyvena 20 metų. Iš paraščių reikėtų ištraukti lytinį švietimą ir sveikatingumo gebėjimus. Nebešnairuoti nei į kompiuterinių žaidimų panaudojimą ugdymui, nei į gilesnių dizaino ir programavimo pamokų diegimą. Be to, stipriau mokyti visų dalykų, kurie reikalingi realiam gyvenimui – nuo pasaulio supratimo, taigi filosofijos, iki finansinio raštingumo pagrindų – šiandien daugybė mokyklas baigusių mokinių gerai išlaiko valstybinius egzaminus, tačiau nežino, kokius mokesčius moka jų tėvai.

 

J. F. Kennedy yra teisingai pasakęs, kad valstybės progresas negali būti greitesnis nei švietimo progresas, tačiau čia svarbios mūsų asmeninės pastangos. Ne abstraktūs sociologiniai faktoriai neša atsakomybę už mokyklų būklę, tačiau visų, politikų, tėvų ir mokinių, kasdieniai realūs darbai. 


15 gegužės, 2021

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), išnagrinėjęs „Palink“ skundą, pritarė, kad Konkurencijos taryba pagrįstai pripažino bendrovę pažeidus Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų […]

Jurgita Šiugždinienė
14 gegužės, 2021

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė kreipiasi į savivaldybių ir mokyklų vadovus su prašymu persvarstyti savo sprendimus dėl 5-11 […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
13 gegužės, 2021

Sovietiniais metais statytų Vilniaus rajonų laukia dideli pokyčiai – Vilniaus miesto savivaldybė šiandien pristatė gyvenamųjų rajonų gyvybingumo programą MIESTAS+. Šios […]

„Vilniaus plano" vizual.
13 gegužės, 2021

Vilniaus miesto savivaldybės taryba šiandien pritarė Istorinės atminties komisijos siūlymui suteikti Šv. Onos vardą skverui Senamiestyje, prieš Šv. Onos bažnyčią, […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
13 gegužės, 2021

Sostinėje siekiant sudaryti lankstesnes sąlygas ir užtikrinti bendro naudojimo stovėjimo vietas miestiečiams, Vilniaus miesto Taryba šiandien pritarė pasiūlymui keisti vietų […]

11 gegužės, 2021

SBA miesto bitininkystės projektas „Susibičiuliaukime!”, skatinantis padėti išsaugoti bites, pasiekė Vilnių. Prie šio socialinės atsakomybės projekto prisijungė tarptautinės kapitalo rinkų […]

11 gegužės, 2021

Mokytojų bendruomenę puoselėdamas nuo pat muziejaus atidarymo MO pristato naujieną – individualią MOkytojo paso programos narystę. Norintys prisijungti prie MO […]

Kauno mokslo ir technologijų parkas
10 gegužės, 2021

Be išimčių visas industrijas sudrebinusi pasaulinė COVID-19 pandemija Lietuvoje paspartino ir teigiamus ekonomikos procesus. Kauno miesto startuolių ir mokslo bendruomenės […]

10 gegužės, 2021

Trakų viešoji biblioteka tradiciškai kasmet organizuoja Europos dienos šventę. Praeitais metais dėl pandemijos jos organizuoti negalėjome, bet vis tiek minėjome. […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
7 gegužės, 2021

Vilnius prasidedantį žaliąjį sezoną laikysis pažangaus ir tvaraus miesto vejų ir pievų šienavimo nuostatų, kurios susietos ir su žaliąja miesto […]

Nemažą klausytojų būrį tiek pačioje bibliotekoje, tiek anapus ekrano pritraukė susitikimas su kraštiečiu, žurnalistu, leidėju Juozu Vercinkevičiumi
7 gegužės, 2021

Kasmet balandžio pabaigoje vykstanti Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė – laukiamiausia šventė visoms šalies bibliotekoms – ne išimtis ir Trakų viešoji […]

6 gegužės, 2021

Kauno universitetų istorijoje – neeilinis įvykis: pirmą kartą beveik keturios dešimtys Kauno universitetų dekanų ir studijų prorektoriai susitiko ieškoti sąlyčio […]

Susitikimas su rašytoja Eglė Ramoškaitė
6 gegužės, 2021

Trakų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius gegužės 4 d. kvietė aštuntokus nuotoliniu būdu susitikti su knygų paaugliams autore Egle Ramoškaite. […]

6 gegužės, 2021

Vaikams grįžtant į ugdymo įstaigas, akivaizdu, kad kyla klausimų, kokią įtaką šis atsidarymas turi epidemiologinei situacijai Vilniuje, kuri yra sudėtinga, […]

6 gegužės, 2021

Grožio standartai, bendraamžių keliamos sąlygos, noras būti „kietu“ draugų akyse, kino žvaigždės, žvelgiančios į mus iš ekranų – tai daugybė […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
5 gegužės, 2021

Vilniaus miesto savivaldybė nuo šiandien pradeda registruoti vakcinai daugiau nei 100 darbuotojų turinčias įmones, kurių veiklos srityse per pastarąjį mėnesį […]

5 gegužės, 2021

Vilniuje atidarytas modernizuotas Žygimanto Augusto pagrindinės mokyklos stadionas sostinei – jau dešimtas nuo 2020 m. pradžios. Kaip ir kituose Vilniaus […]

5 gegužės, 2021

Į kontaktinį mokymą nusprendusios grįžti mokyklos 5-11 klasių mokinius antigenų testais galės tikrinti ugdymo įstaigose. Sveikatos apsaugos ministerijai pakoregavus nuostatus […]

Fotografijos dirbtuvės
4 gegužės, 2021

 Ar teko girdėti, kad varškė gali tapti puikiu pagrindu nuotraukai ant stiklo išgauti? O panaudojus tam tikrą techniką ant surūdijusios […]

4 gegužės, 2021

2021-ųjų Lietuvos kultūros sostinė Neringa, savo visų metų programą žyminti šūkiu „Neringa – kultūros sala“, gegužės 8–19 d. keliasi į […]