26 spalio, 2021
Alka

Žemaičių vyskupystės muziejuje – netikėti radiniai

Telšiuose, Muziejaus gatvėje esantis Žemaičių muziejaus „Alka“ pagrindinis pastatas prieš kurį laiką užvėrė duris lankytojams ir jau keletą mėnesių čia vyksta kapitalinio remonto darbai. Tuo pat metu pradėtas rekonstruoti ir „Alkos“ padalinys – Žemaičių vyskupystės muziejus ir čia, įgyvendinant tvarkybos darbus, aptiktas netikėtas radinys – senos, maždaug XV-XVII a. Varnių kapinaitės su žmonių palaikais.

Rekonstruojamas muziejus

Žemaičių vyskupystės muziejus – unikalus objektas savo istorija, vertybiniu eksponatų turiniu, išskirtinėmis erdvėmis. Šiemet pradėta jo rekonstrukcija pagal iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą„Žemaičių vyskupystės muziejaus aktualizavimas, gerinant muziejinės kultūrinės veiklos įvairovę“.

„Kultūros paskirties pastato – Žemaičių vyskupystės muziejaus – tvarkybos ir kapitalinio remonto darbai startavo, iki 2023 m. planuojama restauruoti ir kompleksiškai lankytojams pritaikyti Žemaičių vyskupystės muziejaus pastatą, įsigyti veikloms vykdyti reikalingą įrangą. Bus sukurtos naujos interaktyvios ekspozicijos, organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, apžvalgos ekskursijoms pritaikytas varpinės bokštas. Viliuosi, kad po rekonstrukcijos ir ekspozicijų atnaujinimo visuomenė naujai atras sakralinio paveldo ištakas liudijantį muziejų, pripildytą autentiškos kultūrinės dvasios“, – pristato projektą Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė. Darbus atlieka generalinis rangovas UAB „Infes“.

Galimai atrastos kriptos

Pradėjus įgyvendinti projektą, jo veiklos pakrypo neplanuota linkme. Muziejaus direktorė praneša kad, vykdant statybos darbus, remontuojamo pastato rūsiuose, o taip pat ir Varniuose esančio muziejaus pastato prieigose darbininkai pranešė apie aptiktus žmonių kaulus. „Darbai radinių fiksuotose vietose sustabdyti remiantis LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9 str. 3 d. bei Paveldo tvarkybos reglamentu. Dėl aptiktų radinių projekto veiklos ribojamos, privalome keisti projektinius sprendimus dėl aptiktų radinių“, – sako E. Stonkevičienė.

Apie netikėtus radinius Žemaičių muziejų „Alka“ ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių – Tauragės teritorinį skyrių informavo archeologas Donatas Zubrickas: „Apsilankius vietoje, pastebėtos keturios kaukolės ir kiti skeletų kaulai. Iškart nurodyta nutraukti darbus ir spręsti apie tolimesnius projektinius sprendimus, tvarkybos darbus bei archeologinius tyrimus, jei būtų ketinama rūsius išvalyti bei atidengti“. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad rūsių sienose yra matomos išmūrytos arkos ir manoma, jog ten galėtų būti užpiltos kriptos iš ankstesnės bažnyčios ar galimai pirmosios Varnių katedros.

Po šių radinių aptikimo pradėti archeologiniai žvalgymai aplink pastatą numatytų pamatų nuogrindos vietoje. Rytinėje pastato dalyje atidengti dar dveji pamatai bei plytų mūras. Pirminiais duomenis, tai taipogi galėtų būti ankstesnio nei 1767 – 1770 m. datuojamo seminarijos pastato struktūra.

Po atliktų archeologinių žvalgymų, archeologai rekomenduoja surinkti duomenis, priskirtinus Varnių kunigų seminarijos pastato vertingosioms savybėms ir juos teikti Kultūros paveldo departamento vertinimo tarybai. „Rekomenduotina pastato viduje tolimesnius rūsių valymo darbus leisti atlikti tik vykdant archeologinius tyrimus, o atidengtas architektūrines dalis (pastatus, rūsius) teikti kultūros paveldo departamento vertinimo tarybai tam, kad būtų galima suteikti teisinę apsaugą ir numatyti sprendinius joms išsaugoti“, – rašoma archeologo D. Zubricko rašte.

XV-XVII a. kapinynas

Žemaičių vyskupystės muziejaus (buvusios Varnių kunigų seminarijos) pastato aplinkoje esančio Varnių kapinyno vertingosios savybės yra žemės ir jos paviršiaus elementai (reljefas), kapai (griautiniai žmonių kapai; daug kapų sunaikinta statant kunigų seminarijos pastatus, vėliau tiesiant įvairias komunikacijas), o taip pat XVIII a. sluoksnis su archeologiniais radiniais (jis sietinas su anksčiau stovėjusia bažnyčia ir kunigų seminarija), kuris buvo sužalotas įvairių žemės judinimų metu.

Jau prieš planuojant statybos darbus, aplink pastatą buvo numatyta atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus bei žvalgymus aplink pastatą suplanuotos įrengti nuogrindos vietose.

Pietinėje pastato dalyje pagal projektą yra numatyta įrengti geoterminio šildymo sistemos inžinerinius tinklus, todėl, prieš vykdant bet kokius žemės judinimo darbus, šiose žemės judinimo vietose atliekami detalieji archeologiniai tyrimai. Palei pietinę pastato sieną archeologiniai tyrinėjimai buvo atlikti ir anksčiau. Čia nedideles perkasas tyrė archeologai Jonas Genys 1984 ir 1985 metais, 1995 metais – archeologė Laimutė Valatkienė bei 1998 metais – archeologė Dalia Karalienė. Jau šių tyrimų metu buvo nustatyta, kad šioje kapinyno dalyje yra gausu palaidojimų. Mirusieji laidoti karstuose, radinių nėra gausu, išskyrus pavienius žalvarinius žiedus, monetėles ar karsto vinis. Pagal surinktus duomenis kapinynas datuojamas XV-XVII amžiais.

2021 m. ties pietine pastato siena atidengti griautiniai palaidojimai.

Kapų amžius datuojamas pagal surastas 1622 m. monetas, yra rasta žiedų, karstų vinių, kitokių archeologinių radinių, tačiau įkapių nepatikta. Pagal surinktus duomenis, perkasoje kapai koncentruojasi iki 8 m atstumu nuo pietinės pastato sienos. Archeologų teigimu, kapų koncentracija didelė: 0,6 – 1,2 m gylio intervale išsiskiria mažiausiai trys palaidojimų horizontai. Už palaidojimų, maždaug 8-14 m intervale nuo seminaro pastato pietinės sienos kapų neaptikta (šlaitui leidžiantis žemyn link parko). Čia aptikta XVIII a. antros pusės – XIX a. datuojamų radinių.

„Iš pradžių kapavietes skaičiavome vienetais, dabar jų aptinkame dešimtimis. Praktiškai visi kapai koncentruojasi ant kalvelės, palaikai sulaidoti tankiai. Kapai orientuoti galvomis vakarų-pietvakarių kryptimi, o kad būtų aiškiau – tai jų orientacija galvomis atkartoja nuo kalvelės matomą Varnių katedros orientaciją. Yra naujagimių ir pagyvenusių žmonių palaikų. Sunku vienareikšmiškai teigti, kad kapai rodo neturtingus žmones, nes neva aptinkame vien karstų vinis, keletą monetėlių, vos keletą žiedų ir daugiau jokių papuošalų. Reikia pažymėti, kad kapinynas sietinas su krikščionybės sklaida Žemaitijoje, o tuo labiau su vyskupystės centru, tad neverta tikėtis kažkokių gausių pagoniškoms tradicijoms būdingų papildomų įkapių ar puošnių velionių apdarų bei jų detalių. Kaip tik kiekvieni papildomi tyrimai leidžia vis naujai pažvelgti į šį perėjimo nuo pagonybės link krikščionybės procesą, suvokti jo transformacijas bei atspindžius labai jautriame kiekvieno asmens gyvenime, t.y. mirties akivaizdoje. Surinkti bei inventorizuoti pavieniai kaulai bei sveiki skeletai bus papildomai ištirti Vilniaus universiteto antropologų bei bus gauti kiti svarbūs duomenys apie tuo metu gyvenusius žmones, jų amžių, ligas, demografiją ir panašiai“, – pasakojo archeologas dr. Mindaugas Brazauskas.

Archeologiniai kasinėjimai dar truks mažiausiai dvi savaites, apie tolimesnius sprendinius ir aptiktus radinius visuomenė bus informuojama.

 


18 sausio, 2022

Seimas priėmė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, kuriuo nutarta nustatyti naujas asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos […]

18 sausio, 2022

Sekmadienio vakarą apdovanojimų ceremonijos metu tarptautinė žiuri paskelbė geriausius 15–ojo Vilniaus trumpųjų filmų festivalio filmus. Konkursinėse programose šiemet varžėsi 39 […]

V. Balkūno nuotr.
17 sausio, 2022

Per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai vyko gesinti 100 gaisrų ir atliko 410 gelbėjimo darbų. Gaisrų metu žuvo 5 žmonės, […]

17 sausio, 2022

Urna perkama ne kasdien, tad prireikus natūraliai kils daug klausimų, kaip išsirinkti tinkamą. Urna – svarbus sprendimas velionio artimiesiems, nes […]

16 sausio, 2022

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šią parą smarkūs vėjai  laužė medžius ir kilojo stogus. Šios dienos pradžioje jie vyravo vakarinėje […]

Rolando Žalgevičiaus nuotr.
15 sausio, 2022

Šilutės rajone prasidėjus potvyniui, šiuo metu labiausiai apsemtas yra Žalgirių kaimas ir kelios sodybos Šyšos kaime. „Vakar vandens lygis buvo […]

15 sausio, 2022

ES / EEE šalys į naujuosius metus žengė turėdamos 46 procentų omikron atmainos paplitimą.  Apie tai šį penktadienį pranešė Europos […]

15 sausio, 2022

Sausio 13-ąją, Nepriklausomybės aikštėje įvykusiame Laisvės gynėjų dienos minėjime įteikta 2021 m. Laisvės premija. Šiemet ji skirta pogrindinės spaudos leidinio […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
14 sausio, 2022

2022 m. sausio 13 d., ketvirtadienį, 8 val. 1991 m. žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas visoje Lietuvoje buvo pagerbtas visuotine […]

Prezidentūros nuotr.
14 sausio, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį telefonu kalbėjosi su Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Prezidentas su […]

14 sausio, 2022

Pasitikę 31-ąją Laisvės gynėjų dieną vaiko, jaunuolio ar suaugusiojo akimis prisimename Sausio 13-ąją, o tos nakties tragiškiems įvykiams neleidžiame nugrimzti […]

11 sausio, 2022

Šiandien ryte Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos narai Neryje, ties Vingio parku, išgelbėjo moters gyvybę. Jiems talkino ir 2-osios […]

2022-ųjų interjero tendencijos – nuo atsigręžimo į gamtą iki funkcionalumo
11 sausio, 2022

Lietuviai savo namų aplinkai skiria vis daugiau dėmesio ir siekia susikurti jaukias, stilingas, jų poreikius atitinkančias erdves. Tai darydami daugelis […]

KIC direktorius / Š. Šoblinskas
11 sausio, 2022

Metų pradžia – tinkamas laikas įvertinti praėjusių metų darbus. Apžvelgdamas juos, Kultūros infrastruktūros centro direktorius Šarūnas Šoblinskas teigė, kad 2021 […]

11 sausio, 2022

Šiais metais VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ pirmą kartą Lietuvoje pasiūlė turistams kelionę pas Kalėdų Senelį kalėdiniu siauruku. Unikalia pramoga pasinaudojo […]

11 sausio, 2022

Pociūnėlių miestelio bendruomenės, kartu ir visos Skėmių seniūnijos draugystė su kaimynais lenkais vis stiprėja. Sausio 7 d. pociūnėliečiai sulaukė svečių […]

11 sausio, 2022

Atsisakyti susibūrimų, svariai sumažinti bet kokius kontaktus, jei įmanoma – dirbti nuotoliniu būdu, laikytis visų infekcijos prevencijos priemonių, stebėti savo […]

10 sausio, 2022

Per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 79 gaisrų ir atliko 75 gelbėjimo darbus. Gaisrų metu vienas žmogus […]

„Aukso vainiko“ įteikimo ceremonija Molėtų kultūros centre / organizatorių nuotr.
10 sausio, 2022

Sausio 6-ąją, per Tris karalius, iškilmingame reginyje Molėtų kultūros centre aukso vainikais karūnuoti geriausi šalies liaudies meistrai – vaizdinės, taikomosios […]

2021 m. liepos 6 d. įvyko skulptūrų kompozicijos „Zikaro žąsys“ atidarymas. Meninę kompoziciją sudaro penkios ąžuolo skulptūros „Zikaro žąsys“. Jas sukūrė ir iš ąžuolo išdrožė Panevėžio rajono Miežiškių miestelyje gyvenantis tautodailininkas Eduardas Titas. Kompoziciją pastatė Paįstrio bendruomenė / Gintaro Lukoševičiaus nuotr.
9 sausio, 2022

„Daug kuo galime pasidžiaugti, – paklausus, kokie nuveikti darbai labiausiai džiugina, sako Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis. –  […]