3 balandžio, 2017
Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas

Kaip pensijos mus kiršina

Yra toks posakis: „geriems kaimynams reikia gerų tvorų”. Tai reiškia, kad jei norime išvengti konfliktų, reikia aiškiai žinoti, kas kam priklauso ir kas už ką atsakingas. Jei ribos neaiškios, neišvengiamai kils konfliktų.

Šis principas galioja ir tuomet, kai šnekame apie visuomenę ir jos narių tarpusavio ryšius. Vienas iš konfliktų, kylančių dėl neaiškaus turto ir atsakomybių pasidalinimo, yra tarp dabartinių pensininkų ir dirbančiųjų (ateities pensininkų). Valstybinė pensijų sistema ir valdančiųjų negebėjimas nubrėžti ribų, kas kam priklauso pensijų sistemoje, sukelia dirbtinę įtampą visuomenėje.

Visai neseniai įvyko grupelės pensininkų protestas. Jo metu pensininkai reikalavo didesnių pensijų. Viešai paskelbtoje rezoliucijoje taip pat pageidaujama, kad būtų nedelsiant nutraukti mokėjimai į antros pakopos privačius pensijų fondus iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto lėšų. O už „nusavintas pensijų lėšas“ į antros pakopos privačius pensijų fondus reikalaujama sumokėti 60-ies eurų vienkartinę kompensaciją.

Pensininkus galima suprasti. Pensijos Lietuvoje nėra didelės. O dirbančių žmonių sumokamo „Sodros“ mokesčio dalies pervedimus į antros pakopos pensijų fondus kai kurie pensininkai mato kaip grėsmę savo pensijai. Tarsi dėl to jų pensijos yra mažesnės, nei galėtų būti – dirbančiųjų pinigai, iš kurių mokamos pensijos, patenka ne į „Sodrą“, o į asmenines žmonių sąskaitas pensijų fonduose.

Tačiau dirbantiesiems atrodo visai kitaip. Jie juk tiesiog kaupdami savo pinigus rūpinasi savo ateitimi! Šiuo metu dalį savo sumokamo „Sodros“ mokesčio pervesti į antros pakopos pensijų fondus ir dėl to gauti mažesnę valstybinę pensiją savanoriškai pasirinko daugiau kaip milijonas gyventojų! Net 425 tūkstančiai iš jų sutinka papildomai prisidėti du procentus iš savo atlyginimo, kad sukauptų daugiau ir užsitikrintų alternatyvų šaltinį pajamoms ateityje. Jiems tai atrodo protinga ir atsakinga, mat dėl visuomenės senėjimo valstybinės pensijos ateitis yra miglota.

Tad šiems žmonėms pensininkų reikalavimas uždrausti rūpintis savo ateitimi ir pensininkams sumokėti kompensaciją atrodo kaip akibrokštas. Visi dirbantys jau ir dabar sumoka daugiau kaip 40 procentų savo atlyginimo mokesčiams. Jau ir dabar didelė dalis šių mokesčių yra skirta pensininkų išlaikymui. Kodėl neleisti bent keliais procentais savo uždirbamų pajamų pasirūpinti savo ateitimi?

Čia atsiskleidžia didysis valstybinės pensijų sistemos paradoksas. Valstybinė pensijų sistema grindžiama tuo, kad žmonės neva nesugebės patys pasirūpinti savo pensija, todėl valdžia priverstinai padarys tai už juos. O tai darydama visus suvaro į tokią sistemą, kurioje žmogaus iniciatyva ir noras pasirūpinti savo ateitimi asmeniškai tampa grėsme šios sistemos funkcionavimui. Švelniai tariant, jis nelabai pageidaujamas.

Antra, valdžia nuolatos kala į galvą, kad turime būti solidarūs, užjausti ir padėti vieni kitiems, kad socialinio draudimo sistema būtent ir atspindi šį „solidarumą”. Per ją išlaikome tuos, kurie negali savimi pasirūpinti, o tarp jų – ir mus pačius. Bet toks priverstinis solidarumas pavirsta į visišką priešpriešą: jei dirbantieji rūpinsis savimi, tai prieštaraus pensininkų interesams. Jei labiau rūpinsimės pensininkais, bus daugiau naštos dirbantiesiems. Solidarumo siekis tampa interesų konfliktu ir kova.

Tad kas yra teisus ir kas klysta – dirbantieji ar pensininkai? Problema, kad valstybinėje pensijų sistemoje visi ir teisūs, ir klysta. Tai yra ribų nebuvimas – neaišku, kas kam priklauso ir kas už ką atsakingas. Ir tai nėra atsitiktinė valstybinės pensijų sistemos pasekmė. Tuomet, kai valdžia nusprendžia, kad 40 proc. mano uždirbamų pajamų yra nebe mano, o mūsų visų – konfliktas bus neišvengiamas. Pinigų biudžete visada neužteks, o pretenduojančių į juos – per akis.


28 kovo, 2024

Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį pranešimo siuntimo įgyvendinimą, […]

26 kovo, 2024

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kritikavo partnerius Vakaruose, delsiančius perduoti Ukrainai jai reikalingų ginklų, ypač Vokietiją, atsisakančią tiekti ilgojo […]

Rasa Budbergytė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
26 kovo, 2024

Seimo socialdemokratai nepritars antradienį parlamente planuojamam įstatymo pateikimui dėl Lietuvos komunistų partijos vertinimo, sako frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Pasak Lietuvos […]

Paulė Kuzmickienė, ELTA nuotr.
24 kovo, 2024

Siūlymas pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) sulaukė pasipriešinimo. Konservatorės Paulės Kuzmickienės Seimui pateiktam projektui nepritaria ne […]

24 kovo, 2024

Ukmergės rajono savivaldybė, vykdydama Europos Sąjungos (ES) Žaliojo kurso reikalavimus, kreipėsi į Centrinę projektų valdymo agentūrą (CPVA) su finansinės paramos […]

22 kovo, 2024

Vilniuje viešintis buvęs NATO karinių pajėgų vadas Philipas Breedlove‘as sutinka su buvusio JAV sausumos pajėgų vado Europoje Beno Hodgeso įspėjimais, […]

22 kovo, 2024

Reaguodami į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio „Facebook“ paskyroje pasirodžiusį ir sparčiai plintantį įrašą apie tai, kad […]

22 kovo, 2024

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitiko su pažangių lazerių gamybos įmonės „Ekspla“ atstovais aptarti plėtros planų bei pasveikinti Lietuvos […]

Visvaldas Matijošaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
22 kovo, 2024

Kauno miesto savivaldybės tarybos opozicijoje esanti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija pradeda rinkti tarybos narių parašus Kauno miesto mero […]

22 kovo, 2024

Kauno miesto savivaldybei svarstant dėl lėšų skyrimo gyventojams įsirengti priedangas daugiabučių rūsiuose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas […]

19 kovo, 2024

Akademinės bendruomenės kritikos dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo sulaukusios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas pripažįsta, kad komisijos […]

Prezidentūros nuotr.
19 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su komanda dirba Visagine. Šalies vadovas susitiko su Visagino savivaldybės meru Erlandu Galaguzu, inicijavo […]

19 kovo, 2024

Duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“, buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasakė, jog tikisi, kad jam nereikės rinktis tarp to, […]

19 kovo, 2024

Sprendžiant dėl to, kurį valstybei priklausantį žvyrkelį asfaltuoti, vietos gyventojų interesai ir poreikiai turėtų būti vienas svarbiausių kriterijų, teigia savivaldybių […]

19 kovo, 2024

Šešių Lietuvos žiedinių savivaldybių vadovai nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamai pertvarkai, pagal kurią nuo šių metų liepos 1 dienos savivaldybės […]

18 kovo, 2024

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. […]

Agnė Bilotaitė ir Saulius Greičius. ELTA Julius Kalinskas
18 kovo, 2024

Pirmadienį šalyje vykstant valstybinio lygio civilinės saugos pratybos ir gyventojų perspėjimo sistemos patikrinimui, dalis žmonių negavo telefoninių pranešimų, sako vidaus […]

17 kovo, 2024

Seimo narys Raimundas Lopata teigia, kad kol kas nėra aišku, ar duomenys, kuriuos vertina Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), yra susiję […]

R. Dačkaus nuotr.
15 kovo, 2024

Prezidentas Gitanas Nausėda sutinka, kad iš Rusijos rinkos nesitraukiant „Vičiūnams“, vienas jų savininkų – Kauno meras Visvaldas Matijošaitis – yra […]

15 kovo, 2024

Kovo 15 dieną, vizito Ukrainoje metu, Užsienio reikalų ministerijos kanclerė Inga Černiuk lankėsi atstatytame Lietuvių-ukrainiečių 1-ajame licėjuje. Karinių antpuolių sugriautą […]