2 sausio, 2017
KTU informacija

Kėdainiuose – KTU mokslininkų sukurta inovatyvi nuotekų valymo technologija

Kėdainių nuotekų valykloje – pokyčių metas. Netrukus joje pradės veikti atnaujinti filtravimo įrenginiai. Jiems Kauno technologijos universitete (KTU) kuriama inovatyvi technologija, kuri biocheminiais metodais, rekonstruojant pakibusio dumblo sluoksnio filtracijos įrenginius, šalins biogenines medžiagas (fosforas, kalcis, azotas, geležis, silicis).

Apie nuotekų valymo technologijos kūrimo eigą, iššūkius ir jos ateities perspektyvas pasakojo KTU mokslininkas ir technologijos autorius Viktoras Račys.

– Kuo ypatinga jūsų kuriama nuotekų valymo technologija?

Ši technologija skirta nuotekų valymui, mat jos įrenginiuose susiformuoja labai ypatingas, gerai sėdantis, veiklusis, aktyvusis dumblas, kuris ir skaido teršalus. Tokiu nuotekų valymo būdu galima pasiekti gerų rezultatų. Deja, įrenginiai yra itin jautrūs dumblo sudėties pasikeitimams.

Technologija unikali tuo, kad buvo panaudotas veikliojo dumblo specialiosios indikacijos kokybės palaikymui. Iki tol šis metodas tokiomis sąlygomis nebuvo taikytas. Be to, likusios nenaudojamos aerobinio stabilizavimo kameros jau buvo išnaudotos.

– Kodėl nusprendėte sukurti šią technologiją?

– Anksčiau kitų projektuotojų atlikta įrenginių rekonstrukcija ir nuotekų kokybės pakitimai neužtikrino reikiamo valymo efektyvumo, tad valymo įmonė kreipėsi į mane. Nusprendėme panaudoti biotechnologinį modifikavimą, nes dezinfekcijos panaudojimas būtų stipriai pristabdęs įrenginio darbą, sumažindamas bendrą jo efektyvumą. Tyrimai taip pat parodė, kad pH aplinkos keitimas iššaukė didžiulį kristalinio „struvito“ formavimosi intensyvumą.

–Kokių sričių specialistai prisideda prie šios technologijos kūrimo?

– Prie technologijos modifikavimo dirba Kėdainių nuotekų valyklos specialistai, atlieka reikiamas chemines analizes ar padeda palaikyti nuolatinį „pilotinių“ įrenginių darbą. Tuo pačiu jie geriau perpranta ir įrenginių darbo specifiką bei kitus procesus.

– Kada technologija bus paruošta naudoti?

– Darbai vyksta jau daugiau kaip metus ir numatoma juos tęsti dar tiek pat laiko, nes biotechnologinių procesų modifikavimas – laikui imlus procesas. Turi transformuotis ir prisiderinti prie pokyčių mikroorganizmų kultūros.

– Su kokiais iššūkiais susidūrėte technologijos kūrimo metu?

– Didžiausias iššūkis buvo laiko trūkumas, nes, padarius pirmuosius pakeitimus, pirmieji rezultatai realiai pasimatė tik po metų.

– Kokiai rinkai tinkama ši technologija? Gal turite planų technologiją reklamuoti pasauliniu mastu?

– Ši technologija tinkama vidutiniškai užterštoms pramoninėms ir stipriai užterštoms buitinėms nuotekoms valyti. Sunku prognozuoti tokios technologijos plėtrą, nes, pertvarkius įrenginius ir įvedus į eksploataciją biodujų gamybos grandį bei neįvertinus grąžinamo dumblo vandens, turinčio dideles anaerobinių bakterijų koncentracijos, susidarė kritinės sąlygos. Šios bakterijos nustelbė naudingųjų nitrifikuojančių bakterijų biocenozę.

– Kuo jūsų kuriama technologija pranašesnė už kitas nuotekų valymo technologijas?

– Kiek žinau, ši technologija kol kas vienintelė tokia. Mokslinėje literatūroje dar nėra užfiksuotų analogiškų atvejų. Be to, ši technologija – efektyvi, nes nuotekų valymui nereikia papildomų, brangiai kainuojančių priemonių. Jeigu Lietuvoje kam nors prireiktų būtent tokio problemos sprendimo, drąsiai galėsime jį pritaikyti.


4 gegužės, 2025

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skelbia rengsianti mokymus apie biosaugą. Pasak institucijos, užkrečiamų ligų klausimas šiame sektoriuje yra esminis, […]

29 balandžio, 2025

Septyniems Lietuvos paplūdimiams suteikta teisė šią vasarą iškelti Mėlynąsias vėliavas – švarios ir saugios aplinkos simbolius. Apie tokį sprendimą Lietuvą […]

M. Balsio nuotr.
29 balandžio, 2025

Uosialapiai klevai, lubinai, muilinės gubojos, meškėnai, kanadinės berniklės – tai tik dalis augalų ir gyvūnų, kuriuos dažnai galima pamatyti Lietuvoje […]

Varliagyvių monitoringas / M. Balsio nuotr.
18 balandžio, 2025

Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, […]

11 balandžio, 2025

Viena didžiausių pasaulio dykumų kadaise buvo didžiulė ežerų ir upių sistema, trečiadienį paskelbtame tyrime atskleidė tarptautinė komanda.  Neseni tyrimai rodo, […]

5 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija primena, kad atėjus pavasariui miškuose atgyja ne tik žaluma, bet ir jautrios augalų rūšys, tarp jų – meškiniai […]

Freepik nuotr.
3 balandžio, 2025

Durpės yra gamtoje aptinkama organinė medžiaga, kuri formuojasi pelkėse – nuolat užmirkusiose vietose dėl aukšto vandens lygio apmirusios augalų liekanos […]

25 kovo, 2025

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto […]

24 kovo, 2025

Kovo 21 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje surengta Aukštaitijos miško […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

20 kovo, 2025

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tęsdama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje darbus, šiemet sėkmingai įsigijo 610 kg […]

20 kovo, 2025

Tvarumas – viena iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato […]

19 kovo, 2025

Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viename iš mieste esančių sklypų užkastų […]

14 kovo, 2025

Aplinkos ministerijai imantis rengti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, aplinkosaugininkai Seime pristatė poziciją dėl pelkių atkūrimo – procesai palies skirtingus šalies […]

10 kovo, 2025

Vilniuje netrukus prasidės intensyvūs želdinimo darbai – šį pavasarį miesto gatvėse ir viešosiose erdvėse bus pasodinta daugiau nei tūkstantis medžių, […]

10 kovo, 2025

Kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad iki šios dienos į Lietuvą jau būna sugrįžusios apie keturiasdešimt paukščių rūšių, […]

9 kovo, 2025

Argentinos Bahija Blankos uostamiestį buvo „sunaikintas“, kai jame per kelias valandas iškrito metinis kritulių kiekis – be to, per liūtį […]

7 kovo, 2025

Lietuvoje penktadienio dieną šalies meteorologai užregistravo naują šilumos rekordą šiais metais. Aukščiausia temperatūra fiksuota Druskininkuose. „Remiantis preliminariais duomenimis, buvo išmatuotas […]

5 kovo, 2025

Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne oficialiai atidaryta nauja edukacinė erdvė „Padėk“, skirta mokymuisi, kūrybai ir tvariam gyvenimui. Iškilmingame renginyje dalyvavo […]

5 kovo, 2025

Marijampolės profesinio rengimo centras (Marijampolės PRC) neseniai sulaukė dar vieno tarptautinio pripažinimo – įstaigai suteiktas ISO 14001:2015 sertifikatas, kuris įrodo […]

Regionų naujienos