11 balandžio, 2017
Aplinkos ministerijos informacija

Aplinkos ministerija ragina savivaldybes mažinti oro taršą ir išmetamųjų šiltnamio dujų kiekį miestuose

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas sukvietė Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo ministerijų, Vilniaus ir Kauno savivaldybių administracijų ir viešojo transporto paslaugas tiekiančių įmonių atstovus pasitarti, kokių priemonių būtina nedelsiant imtis, kad sumažėtų iš transporto išmetamų oro teršalų ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

Azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis mūsų aplinką labiausiai teršia lengvieji automobiliai ir sunkiosios transporto priemonės bei autobusai. Tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvoje į atmosferą išmetami vis didesni šių dujų kiekiai.

„Akivaizdu, kad miestų sukuriama tarša kelia didelių sveikatos problemų. Siekiant vykdyti tarptautinius įsipareigojimus tiek taršos, tiek kovos su klimato kaita srityse, miestai turi imtis aktyvesnių priemonių. Viena iš jų – išmanesnis, darnus miestų planavimas. Besiplečiančiuose didmiesčiuose nuolat daugėja automobilių, todėl savivaldybės neretai skiria lėšas naujų parkavimo vietų kūrimui miestų centruose, o tai tampa dar viena paskata miestiečiams naudoti nuosavą automobilį. Investicijos į patogų, greitą ir mažai taršų viešąjį transportą, dviračių takus, stovėjimo aikštelių šalia miesto sukūrimą, suderintą su patogiu ir reguliariu pavėžėjimu iki centro – tai tik keli sprendimai, kurie gali padėti padėtį keisti“, – sako aplinkos viceministras M. Norbutas.

2015 m. mūsų šalyje į atmosferą buvo išmesta per 20 mln. tonų šiltnamio dujų – apie 1 proc. daugiau nei 2014 m. Daugiausia – 55 proc. – išmetė energetikos sektorius. Jo pagrindinis teršalų šaltinis buvo transportas (46 proc.) ir žemės ūkis (23 proc.). Palyginti su 2014 m., labiausiai šis kiekis išaugo transporto (daugiau kaip 5 proc.) ir žemės ūkio sektoriuose (3 proc.).Iki 2030 m. Lietuva turi sumažinti išmetamųjų šiltnamio dujų kiekį ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais nedalyvaujančiuose sektoriuose 9 proc. sumažinimo (lyginant su 2005 m. išmestu kiekiu). Nesiimant papildomų taršos mažinimo priemonių neįgyvendins, mūsų šalis šio tikslo gali neįgyvendinti, taip pat neįvykdyti Paryžiaus susitarimo įsipareigojimų.

Labai svarbu, kad savivaldybės vystytų darnią miestų plėtrą, transporto, dviračių takų infrastruktūrą, kuo skubiau parengtų ir įgyvendintų darnaus judumo planus, įsigytų mažai taršų viešąjį transportą. Nuo aplinkos oro kokybės priklauso žmonių sveikata, ypač – kvėpavimo takų ir vėžiniai susirgimai, todėl oro taršos ir šiltnamio dujų mažinimu, bisų pirma, siekiama gyventojams sukurti sveiką aplinką.

Pasitarime susitarta dėl bendradarbiavimo ateityje, kartu su savivaldybėmis įgyvendinant nacionalinius klimato kaitos švelninimo ir oro teršalų mažinimo tikslus.


3 gegužės, 2024

ES rinkimų akivaizdoje daugiau nei 317 pilietinių visuomenės organizacijų ragina ES lyderius spręsti gamtos, klimato ir taršos krizes. Šiandien yra […]

30 balandžio, 2024

Šią vasarą Mėlynąsias vėliavas – švarios ir saugios aplinkos simbolius – iškels septyni Lietuvos paplūdimiai.  Apie tokį sprendimą Lietuvą informavo […]

26 balandžio, 2024

Naujamiesčio kultūros centre – dailės galerijoje balandžio 23 d. rinkosi Panevėžio rajono vietos veiklos grupės kviesti rajono bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, […]

24 balandžio, 2024

Regis, kuo galėtum nustebinti lietuvį, pasiūlęs pasivaikščioti miške. Miškai, medžio artumas, sakoma, mums tiesiog į kraują įaugę. Vis dėlto savaitgalį […]

23 balandžio, 2024

 Ignalinos atominė elektrinė (IAE) antradienį pasirašė daugiau nei 156 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį su bendrove „Panevėžio statybos trestas“ […]

Marius Čepulis / Asmeninio archyvo nuotr.
22 balandžio, 2024

„Natūraliai pati gamta turėtų tvarkytis ir mums nereikėtų niekada kištis. Bet mes esame sugadinę gamtos pusiausvyrą: esame nusausinę 90 proc. […]

22 balandžio, 2024

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 saugotinus medžius. Nurodoma, kad balandžio 9 dieną […]

22 balandžio, 2024

Prezidentinė Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginė premija šiemet skirta buvusiam Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriui Algirdui […]

22 balandžio, 2024

Pirmadienį Pasaulinės Žemės dienos proga 35 organizacijos kreipėsi į politikus, kviesdamos mintimis ir darbais grįžti prie miškų ekosistemų apsaugos. Nevyriausybininkai […]

21 balandžio, 2024

Keli šimtai moterų sekmadienį apjuosė Švedijos parlamentą milžinišku megztu raudonu šaliu, protestuodamos prieš politinį neveiklumą dėl pasaulinio atšilimo, pranešė vienas […]

20 balandžio, 2024

Šeštadienį Lietuvoje vyko Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“, kurio metu visoje šalyje pasodinta daugiau kaip 100 girių. „Lietingas lietuviškas oras […]

Mindaugas Survila
17 balandžio, 2024

Šalies gyventojų rūpestį senosiomis giriomis papildo augantis verslo dėmesys. Lietuviškas specializuotas bankas AB „Mano bankas“, pernai tapęs senuosius miškus globojančio […]

16 balandžio, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio jubiliejui skirtų renginių ciklas tęsiasi. Dalyvių širdyse neabejotinai visam gyvenimui išliks […]

Punios šilas. Kirtimai / Renato Jakaičio nuotr.
14 balandžio, 2024

2023 m. iškirsta Šveicarijos plotui prilygstanti atogrąžų miškų teritorija, praneša Pasaulio išteklių institutas. Mokslininkų teigimu, tokiu mastu kertant žemės plaučiais […]

11 balandžio, 2024

Jonavos rajone per gaisrą išdegė apie 10 ha pievų, krūmynų bei maždaug 5 ha miško paklotės, ugnį malšino ugniagesiai ir […]

10 balandžio, 2024

Balandžio 5 d. vyko LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ organizuota talka Dzūkijos nacionaliniame parke. Ja buvo […]

9 balandžio, 2024

Kai pasaulį sujaukė koronaviruso pandemija, paaiškėjo, kad galime gyventi švariau. Žinoma, tai nulėmė pandemijos iššaukti ribojimai – kasdienis gyvenimas buvo […]

9 balandžio, 2024

Lietuvoje pradedama įgyvendinti darbotvarkė „Tvari mokykla 2023“. Planuojama, kad iki 2030 m. visos mūsų šalies mokyklos taps tvarios arba žengs […]

9 balandžio, 2024

Aplinkos ministras patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodiką, kuri leis sukurti aiškesnę ir skaidresnę architektūros kokybės vertinimo sistemą, iš anksto žinomą visiems, […]

5 balandžio, 2024

Gyvavimo ciklo mąstysena (angl. life cycle thinking) – vis dažniau aplinkosauga ir tvarumu besidominčių žmonių vartojama sąvoka visame pasaulyje. Nors terminas […]