19 birželio, 2017
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija

Pasikeitimai dėl didžiausio leidžiamo cinko kiekio gyvūnų pašaruose

Mikroelementas cinkas yra būtinas visiems gyvūnams, jis įeina į tam tikrų baltymų sudėtį ir turi įtakos beveik visiems ląstelėse vykstantiems procesams, ypač tiems, kurie susiję su vystymusi ir augimu. Trūkstant cinko, sutrinka gyvūnų reprodukcinės savybės, jie liesėja, lėtai auga, kiaulėms ir galvijams gali vystytis parakeratozė, paukščių plunksnos tampa trapios, pakinta kaulų forma, šunims pasireiškia odos ligos, imuninis nepakankamumas.

Naminiai gyvūnai pakankamai gerai toleruoja didesnius cinko kiekius pašaruose, tačiau medžiagų apykaitos procese cinkas konkuruoja su kitais mikroelementais, tokiais kaip varis ir geležis, tuo būdu cinko perteklius silpnina imunitetą ir turi neigiamą įtaka mažo ir didelio tankio lipoproteinų santykiui. Kiaulės ir paukščiai pasižymi didesne tolerancija cinkui, nei galvijai.

Įprastai, gyvūnų organizmas pasisavina tokį cinko kiekį, kuris jam reikalingas. Perteklinis šio mikroelemento kiekis pasišalina iš gyvūnų organizmo kartu su virškinimo trakto turiniu. Tręšiant mėšlu laukus, cinkas kaupiasi dirvožemyje ir vandenyje. Dėl pramonės veiklos, įskaitant gyvulininkystę, daugelyje ES valstybių cinko kiekis aplinkoje yra smarkiai padidėjęs ir teršia gruntinius bei paviršinius vandenis. Būtent todėl cinko naudojimas gyvulininkystėje yra stipriai reglamentuojamas.

Dėl baktericidinio poveikio žarnyne, kai kurie ūkininkai cinką linkę naudoti kaip alternatyvą antibiotikams. Didelės pašarų priedo – cinko dozės (1 000 – 3 000 mg/kg pašaro) su pašaru duodamos atjunkomiems paršeliams nuo viduriavimo (prevenciniais ar terapiniais tikslais) ar produktyvumui gerinti. Deja, tokia praktika Europos Sąjungoje nėra legali, cinkui yra nustatytas didžiausias leidžiamas kiekis visaverčiuose pašaruose. Pagal galiojančius reikalavimus (2016 m. liepos 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1095 (OL L 182, 2016 7 7, p. 7)), maksimalus cinko kiekis visaverčiuose pašaruose paršeliams, paršavedėms, triušiams ir žuvims (išskyrus lašišines) – 150 mg/kg, lašišinėms žuvims – 180 mg/kg, šunims ir katėms – 200 mg/kg, kitiems gyvūnams – 120 mg/kg.

Reikia pabrėžti, kad aukščiau išvardinti didžiausi leidžiami cinko kiekiai įsigaliojo nuo 2016 m. liepos 27 d. Didžiausias leidžiamas cinko kiekis buvo sumažintas penimų kiaulių, avių, ožkų, arklių, galvijų pašaruose (nuo 150 mg/kg iki 120 mg/kg), šunų ir kačių pašaruose (nuo 250 mg/kg iki 200 mg/kg), lašišinių žuvų pašaruose (nuo 200 mg/kg iki 180 mg/kg), kitų žuvų pašaruose (nuo 200 mg/kg iki 150 mg/kg), pieno pakaitaluose veršeliams (nuo 200 mg/kg iki 180 mg/kg). Taikant naujus reikalavimus, pašarų gamintojai ir ūkiai, gaminantys pašarus savo reikmėms, turėtų peržiūrėti gaminamų pašarų sudėtį, kad pašaruose nebūtų viršytas didžiausias leidžiamas cinko kiekis.

Kad pašarų gamintojai ir ūkiai spėtų prisitaikyti prie pakitusio reglamentavimo, teisiniuose pakeitimuose buvo numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės. Šios priemonės numato, kad anksčiau galioję didžiausi leidžiamo cinko kiekiai, yra leidžiami iki 2017 m. liepos 27 d. pagamintuose ir paženklintuose kombinuotuosiuose pašaruose.

Nuo 2017 m. liepos 27 d. gaminant pašarą bus privaloma laikytis naujų reikalavimų dėl didžiausio leidžiamo cinko kiekio pašaruose.


26 balandžio, 2024

Naujamiesčio kultūros centre – dailės galerijoje balandžio 23 d. rinkosi Panevėžio rajono vietos veiklos grupės kviesti rajono bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, […]

24 balandžio, 2024

Regis, kuo galėtum nustebinti lietuvį, pasiūlęs pasivaikščioti miške. Miškai, medžio artumas, sakoma, mums tiesiog į kraują įaugę. Vis dėlto savaitgalį […]

23 balandžio, 2024

 Ignalinos atominė elektrinė (IAE) antradienį pasirašė daugiau nei 156 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį su bendrove „Panevėžio statybos trestas“ […]

Marius Čepulis / Asmeninio archyvo nuotr.
22 balandžio, 2024

„Natūraliai pati gamta turėtų tvarkytis ir mums nereikėtų niekada kištis. Bet mes esame sugadinę gamtos pusiausvyrą: esame nusausinę 90 proc. […]

22 balandžio, 2024

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 saugotinus medžius. Nurodoma, kad balandžio 9 dieną […]

22 balandžio, 2024

Prezidentinė Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginė premija šiemet skirta buvusiam Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriui Algirdui […]

22 balandžio, 2024

Pirmadienį Pasaulinės Žemės dienos proga 35 organizacijos kreipėsi į politikus, kviesdamos mintimis ir darbais grįžti prie miškų ekosistemų apsaugos. Nevyriausybininkai […]

21 balandžio, 2024

Keli šimtai moterų sekmadienį apjuosė Švedijos parlamentą milžinišku megztu raudonu šaliu, protestuodamos prieš politinį neveiklumą dėl pasaulinio atšilimo, pranešė vienas […]

20 balandžio, 2024

Šeštadienį Lietuvoje vyko Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“, kurio metu visoje šalyje pasodinta daugiau kaip 100 girių. „Lietingas lietuviškas oras […]

Mindaugas Survila
17 balandžio, 2024

Šalies gyventojų rūpestį senosiomis giriomis papildo augantis verslo dėmesys. Lietuviškas specializuotas bankas AB „Mano bankas“, pernai tapęs senuosius miškus globojančio […]

16 balandžio, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio jubiliejui skirtų renginių ciklas tęsiasi. Dalyvių širdyse neabejotinai visam gyvenimui išliks […]

Punios šilas. Kirtimai / Renato Jakaičio nuotr.
14 balandžio, 2024

2023 m. iškirsta Šveicarijos plotui prilygstanti atogrąžų miškų teritorija, praneša Pasaulio išteklių institutas. Mokslininkų teigimu, tokiu mastu kertant žemės plaučiais […]

11 balandžio, 2024

Jonavos rajone per gaisrą išdegė apie 10 ha pievų, krūmynų bei maždaug 5 ha miško paklotės, ugnį malšino ugniagesiai ir […]

10 balandžio, 2024

Balandžio 5 d. vyko LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ organizuota talka Dzūkijos nacionaliniame parke. Ja buvo […]

9 balandžio, 2024

Kai pasaulį sujaukė koronaviruso pandemija, paaiškėjo, kad galime gyventi švariau. Žinoma, tai nulėmė pandemijos iššaukti ribojimai – kasdienis gyvenimas buvo […]

9 balandžio, 2024

Lietuvoje pradedama įgyvendinti darbotvarkė „Tvari mokykla 2023“. Planuojama, kad iki 2030 m. visos mūsų šalies mokyklos taps tvarios arba žengs […]

9 balandžio, 2024

Aplinkos ministras patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodiką, kuri leis sukurti aiškesnę ir skaidresnę architektūros kokybės vertinimo sistemą, iš anksto žinomą visiems, […]

5 balandžio, 2024

Gyvavimo ciklo mąstysena (angl. life cycle thinking) – vis dažniau aplinkosauga ir tvarumu besidominčių žmonių vartojama sąvoka visame pasaulyje. Nors terminas […]

4 balandžio, 2024

Valstybinės miškų tarnybos specialistai, siekdami nustatyti žievėgraužio tipografo skraidymo pradžią, jau kovo 28 dieną išdėstė gaudykles Kauno rajono ir Kazlų […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
3 balandžio, 2024

Vilniaus miesto savivaldybė bendruomenėms šiais metais išdalins apie 2,8 tūkst. įvairių rūšių krūmų sodinukų, skirtų daugiabučių kiemų želdinimui. „Susidomėjimas šia […]