19 kovo, 2015
Radiacinės saugos centro informacija

Černobylio avarijos pasekmės vis dar kelia rūpesčių Lietuvoje

Lietuvos katilinės vis plačiau kūrenimui naudoja medienos žaliavas (medžio skiedras, žievę, susmulkintas šakas ir pan.) ir medienos kurą, kuris gali būti įvežamas iš Baltarusijos Respublikos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos regionų, nukentėjusių Černobylio atominės elektrinės avarijos metu. Iš šių regionų įvežta medienos žaliava ir medienos kuras gali būti užterštas radioaktyviuoju ceziu (Cs-137), kurį sudeginus pelenuose gali padidėti šio radionuklido kiekiai.

Remdamasis Švedijos ir Suomijos patirtimi bei siekdamas perspėti, kad į Lietuvą patekus užterštai medienos žaliavai ar medienos kurui ir jį sudeginus susidarę pelenai nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, sveikatos apsaugos ministras 2013 m. patvirtino Medienos kuro pelenų, užterštų Cs-137 radionuklidu, naudojimo ir tvarkymo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Apraše reglamentuota, kokiam tikslui gali būti naudojami pelenai, priklausomai nuo juose nustatyto Cs-137 radionuklido kiekio. Pagal šį Aprašą, visos Lietuvos katilinės, kurių veiklos metu susidaro pelenai ir kuriose esančių katilų šiluminė galia yra didesnė kaip 2,5 MW (tai miestų katilinės), privalo nustatytu periodiškumu atlikti pelenų radiologinius tyrimus.

Nuo Aprašo galiojimo datos (2013 m. lapkričio 1 d.) iki 2014 m. pabaigos buvo atlikta 120 pelenų tyrimų. Šių tyrimų rezultatai parodė, kad pelenų tarša yra maža ir 96 proc. pelenų galima naudoti kaip trąšą, o likusius 4 proc. – keliams tiesti, civilinei inžinerijai ir pan. 2015 m. atlikus 65 pelenų mėginių tyrimus jau net 10 proc. nebetiko laukams tręšti ir jų tarša buvo žymiai didesnė nei 2014 m.

2015 m. vasario 20 d. Radiacinės saugos centras, išmatavęs vienos katilinės pateiktą pelenų mėginį nustatė, kad Cs-137 radionuklido savitasis aktyvumas jame viršija Lietuvoje nustatytus taršos lygius. Taršos priežastis galėjo būti iš Baltarusijos įvežtas užterštas medienos kuras. Cs-137 radionuklido kiekis įvežtame medienos kure galėjo ir neviršyti nustatyto nereguliuojamojo veikmens lygio, tačiau deginant tokį kurą Cs-137 radionuklido koncentracija pelenuose padidėja vidutiniškai 100 ir daugiau kartų, todėl jo savitasis aktyvumas pelenuose gali viršyti Lietuvoje nustatytus lygius.

Apie tyrimo rezultatus buvo informuotos Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, Baltpool energijos išteklių birža, organizuojanti medienos kuro įsigijimą, ir įmonė, paimanti pelenus iš katilinių. Užteršti pelenai buvo panaudoti keliams tiesti vienoje girininkijoje. Radiacinės saugos centras pelenų panaudojimo vietoje atliko tyrimus ir padėjusios taršos radioaktyviosiomis medžiagomis nenustatė.

Siekdamas detaliau aptarti importuojamos medienos žaliavų bei medienos kuro ir susidariusių pelenų taršos radioaktyviosiomis medžiagomis reglamentavimo bei kontrolės klausimus Radiacinės saugos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015 m. kovo 9 d. surengė pasitarimą su Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo valdybos, Muitinės departamento, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos, Baltpool energijos išteklių biržos biokuro verslo linijos, UAB „Bionovus“, UAB gamybinės–komercinės firmos „Fonas“, UAB“ „Litesko“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Vudimeksus“ ir UAB „Tornis“ atstovais. Pasitarimo metu buvo aptartas sveikatos apsaugos ministro įsakymo pakeitimo projektas, kuriuo planuojama griežtinti medienos žaliavų, medienos kuro įvežimo iš trečiųjų šalių bei susidariusių pelenų taršos kontrolės tvarką.


3 gegužės, 2024

ES rinkimų akivaizdoje daugiau nei 317 pilietinių visuomenės organizacijų ragina ES lyderius spręsti gamtos, klimato ir taršos krizes. Šiandien yra […]

30 balandžio, 2024

Šią vasarą Mėlynąsias vėliavas – švarios ir saugios aplinkos simbolius – iškels septyni Lietuvos paplūdimiai.  Apie tokį sprendimą Lietuvą informavo […]

26 balandžio, 2024

Naujamiesčio kultūros centre – dailės galerijoje balandžio 23 d. rinkosi Panevėžio rajono vietos veiklos grupės kviesti rajono bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, […]

24 balandžio, 2024

Regis, kuo galėtum nustebinti lietuvį, pasiūlęs pasivaikščioti miške. Miškai, medžio artumas, sakoma, mums tiesiog į kraują įaugę. Vis dėlto savaitgalį […]

23 balandžio, 2024

 Ignalinos atominė elektrinė (IAE) antradienį pasirašė daugiau nei 156 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį su bendrove „Panevėžio statybos trestas“ […]

Marius Čepulis / Asmeninio archyvo nuotr.
22 balandžio, 2024

„Natūraliai pati gamta turėtų tvarkytis ir mums nereikėtų niekada kištis. Bet mes esame sugadinę gamtos pusiausvyrą: esame nusausinę 90 proc. […]

22 balandžio, 2024

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 saugotinus medžius. Nurodoma, kad balandžio 9 dieną […]

22 balandžio, 2024

Prezidentinė Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginė premija šiemet skirta buvusiam Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriui Algirdui […]

22 balandžio, 2024

Pirmadienį Pasaulinės Žemės dienos proga 35 organizacijos kreipėsi į politikus, kviesdamos mintimis ir darbais grįžti prie miškų ekosistemų apsaugos. Nevyriausybininkai […]

21 balandžio, 2024

Keli šimtai moterų sekmadienį apjuosė Švedijos parlamentą milžinišku megztu raudonu šaliu, protestuodamos prieš politinį neveiklumą dėl pasaulinio atšilimo, pranešė vienas […]

20 balandžio, 2024

Šeštadienį Lietuvoje vyko Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“, kurio metu visoje šalyje pasodinta daugiau kaip 100 girių. „Lietingas lietuviškas oras […]

Mindaugas Survila
17 balandžio, 2024

Šalies gyventojų rūpestį senosiomis giriomis papildo augantis verslo dėmesys. Lietuviškas specializuotas bankas AB „Mano bankas“, pernai tapęs senuosius miškus globojančio […]

16 balandžio, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio jubiliejui skirtų renginių ciklas tęsiasi. Dalyvių širdyse neabejotinai visam gyvenimui išliks […]

Punios šilas. Kirtimai / Renato Jakaičio nuotr.
14 balandžio, 2024

2023 m. iškirsta Šveicarijos plotui prilygstanti atogrąžų miškų teritorija, praneša Pasaulio išteklių institutas. Mokslininkų teigimu, tokiu mastu kertant žemės plaučiais […]

11 balandžio, 2024

Jonavos rajone per gaisrą išdegė apie 10 ha pievų, krūmynų bei maždaug 5 ha miško paklotės, ugnį malšino ugniagesiai ir […]

10 balandžio, 2024

Balandžio 5 d. vyko LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ organizuota talka Dzūkijos nacionaliniame parke. Ja buvo […]

9 balandžio, 2024

Kai pasaulį sujaukė koronaviruso pandemija, paaiškėjo, kad galime gyventi švariau. Žinoma, tai nulėmė pandemijos iššaukti ribojimai – kasdienis gyvenimas buvo […]

9 balandžio, 2024

Lietuvoje pradedama įgyvendinti darbotvarkė „Tvari mokykla 2023“. Planuojama, kad iki 2030 m. visos mūsų šalies mokyklos taps tvarios arba žengs […]

9 balandžio, 2024

Aplinkos ministras patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodiką, kuri leis sukurti aiškesnę ir skaidresnę architektūros kokybės vertinimo sistemą, iš anksto žinomą visiems, […]

5 balandžio, 2024

Gyvavimo ciklo mąstysena (angl. life cycle thinking) – vis dažniau aplinkosauga ir tvarumu besidominčių žmonių vartojama sąvoka visame pasaulyje. Nors terminas […]