23 balandžio, 2015

Skruzdėlių darbymečio pradžia

Klaidinga manyti, jog skruzdėlės daugiausiai problemų kelia vasaros pabaigoje. Kenkėjų kontrolės ekspertai tikina, jog šie kenkėjai aktyviausi pavasarį, kadangi po žiemos miego nubudusios skruzdėlės darbininkės intensyviai ieško maisto, dažnai įsibraudamos į  gyventojų būstus. UAB „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas dalijasi žiniomis, kaip kovoti su įvairių rūšių skruzdėlėmis.

 Faraoninės skruzdėlės perneša ligas

„Sunkiausia naikinti faraonines skruzdėles“, – sako biologas. Pasak eksperto, šie kenkėjai naikinami laipsniškai.

Faraoninės skruzdėlės įsikuria sunkiai prieinamose vietose: aplink kanalizacijos vamzdžius, sienose, tarp grindjuosčių, plytelių, virtuvės balduose ir kt. Šias skruzdėles vilioja maisto likučiai, trupiniai, mėsa, žuvis, sirupai, ligoninėse jas traukia gliukozės tirpalas, kraujas, pūliai.

„Yra tekę susidurti su atvejais, kai šie vabzdžiai iš virtuvės, vonios persikelia ir į miegamąsias zonas, įkyriai lipa ant žmonių. Faraoninių skruzdėlių problema ūmi – jų randama gimdymo namuose, ligoninėse, vaikų darželiuose ir kt. Tai įkyrūs, sunkiai sunaikinami vabzdžiai“, – pasakoja Albina Dlugoborskienė, Lietuvos profilaktinės dezinfekcijos įmonių asociacijos vadovė.

Kaip teigia kenkėjų kontrolės ekspertė Margarita Kutkaitė, UAB „Dezinfa“ vadovė, naikinant faraonines skruzdėles svarbiausia negriebti po ranka pakliuvusių naikinimo priemonių.

„Gyventojai, savo namuose išvydę vabzdžius, dažniausiai puola juos purkšti. Toks faraoninių skruzdėlių naikinimas yra netinkamas, kadangi jis išskaido koloniją į dar mažesnes ir jos pasiskirsto po platesnę teritoriją, kas sukelia daugiau problemų. Svarbu, kad skruzdėlės tinkamas naikinimo medžiagas išnešiotų į lizdus, pamaitintų  motinėles ir augančias lervutes ir po truputį žūtų visa kolonija“, – akcentuoja ekspertė.

Juodosios skruzdėlės į namus užklysta maisto

Už faraonines skruzdėles didesnės ir tamsesnės spalvos yra juodosios, arba sodo, skruzdėlės. Faraoninės skruzdėlės dažniausiai įsikuria viduje, o juodosios skruzdėlės gyvena lauke – į patalpas atkeliauja ieškodamos maisto.

Biologas Liutauras Grigaliūnas pasakoja, kad sodo skruzdėlės yra nepavojingos žmogaus sveikatai:

„Namuose ropinėjančios skruzdėlės sukelia neestetinį vaizdą, prie namų, ventiliuodamos savo kolonijas, jos iškelia dirvožemio kupstus ir taip neretai sukelia žmonių nepasitenkinimą, tačiau šie vabzdžiai neperneša ligų“.

Margarita Kutkaitė pabrėžia, jog norint prie namų išnaikinti sodo skruzdėles svarbu sunaikinti visą jų toje vietoje esančią koloniją. Karštas vanduo, įvairūs chemikalai, boro rūgštis naikina tik pavienius skruzdėlių būrius. Naikinimo priemonės turi būti tokios, kurios pasiektų motinėlę ir ją sunaikintų.

Plinta nauja skruzdėlių rūšis

Liutauras Grigaliūnas atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje prieš porą metų aptikta ir gali būti plintanti nauja skruzdėlių rūšis. Lietuviško vardo šie vabzdžiai dar neturi, lotyniškai jos vadinamos „Hypoponera punctatissima“.

Šios skruzdėlės iš pirmo žvilgsnio primena smulkias juodas museles, kadangi dažniau yra matomos sparnuotos motinėlės. Tai kosmopolitinė klajoklė, kilusi iš tropinės Afrikos. Kitose šalyse šie vabzdžiai išplito atkeliaudami su įvairiomis prekėmis, transporto priemonėse. Šiuo metu šios klajoklės pastebimos Lenkijoje, Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir kt.

Pasak biologo, šio skruzdėlės, turinčios geluonį, savo kolonijas yra linkusios įsikurti drėgnose, šiltose patalpų vietose. Kolonijos dažnai būna paslėptos ir jas aptikti sunku. Lengviau jos pastebimos, kai spiečiasi sparnuotos motinėlės. Šie vabzdžiai tampa maisto pramonės, maitinimo įstaigų, ligoninių, šiltnamių, oranžerijų problema.


7 gegužės, 2025

Aplinkos ministerija informuoja, kad miško pažeidimai Vilniaus rajono savivaldybėje pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Daugiausiai naujų židinių nustatoma šalia buvusių žievėgraužio […]

Tomo Balžeko nuotr.
7 gegužės, 2025

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl didžiųjų kormoranų populiacijos griežtesnio kontroliavimo, Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad nepamatuotas šių paukščių […]

7 gegužės, 2025

Lietuva ir Latvija, pasaulinėje parodoje „EXPO 2025“ Osakoje prisistatančios bendrame Baltijos šalių paviljone, kviečia parodos lankytojus prisidėti prie unikalios aplinkosaugos […]

4 gegužės, 2025

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skelbia rengsianti mokymus apie biosaugą. Pasak institucijos, užkrečiamų ligų klausimas šiame sektoriuje yra esminis, […]

29 balandžio, 2025

Septyniems Lietuvos paplūdimiams suteikta teisė šią vasarą iškelti Mėlynąsias vėliavas – švarios ir saugios aplinkos simbolius. Apie tokį sprendimą Lietuvą […]

M. Balsio nuotr.
29 balandžio, 2025

Uosialapiai klevai, lubinai, muilinės gubojos, meškėnai, kanadinės berniklės – tai tik dalis augalų ir gyvūnų, kuriuos dažnai galima pamatyti Lietuvoje […]

27 balandžio, 2025

Kasdien eidami per laukus ar žvilgtelėję į daržų pakraščius, dažnai nė nesusimąstome, kad po kojomis mindome tikrus gamtos lobius. Kiaulpienė, […]

27 balandžio, 2025

Įsibėgėjus pavasariui, ir augalams pradėjus barstyti žiedadulkes, Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro specialistai parengė rekomendacijas alergiškiems žmonėms, kaip sumažinti žiedadulkių […]

23 balandžio, 2025

Sveikatos apsaugos ministerija teikia įstatymų pakeitimus, kuriais siekia pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą, suteikiant galimybę medikams teikti nuotolines paslaugas dirbant už […]

Varliagyvių monitoringas / M. Balsio nuotr.
18 balandžio, 2025

Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, […]

13 balandžio, 2025

Vykdant sveikatos apsaugos sistemos reformą sveikatos centrų pagrindu, Garliavoje duris atvėrė iš esmės atsinaujinęs Garliavos medicinos centro ir LSMU Kauno […]

11 balandžio, 2025

Viena didžiausių pasaulio dykumų kadaise buvo didžiulė ežerų ir upių sistema, trečiadienį paskelbtame tyrime atskleidė tarptautinė komanda.  Neseni tyrimai rodo, […]

9 balandžio, 2025

Mokslo pažangai tobulėjant, daugelis žmonių griebiasi papildų, siekdami skatinti sveiką senėjimą ir prailginti gyvenimo trukmę. Tarp žadančiųjų junginių ilgaamžiškumo srityje […]

5 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija primena, kad atėjus pavasariui miškuose atgyja ne tik žaluma, bet ir jautrios augalų rūšys, tarp jų – meškiniai […]

Freepik nuotr.
3 balandžio, 2025

Durpės yra gamtoje aptinkama organinė medžiaga, kuri formuojasi pelkėse – nuolat užmirkusiose vietose dėl aukšto vandens lygio apmirusios augalų liekanos […]

31 kovo, 2025

Praradus dantis ar susidūrus su jų pažeidimais, kokybiškas protezavimas tampa ne tik estetikos, bet ir sveikatos bei gyvenimo kokybės klausimu. […]

25 kovo, 2025

Sveiki, stiprūs ir greitai augantys plaukai – daugelio moterų (ir ne tik)  siekiamybė. Tačiau norint pasiekti šį tikslą, būtina derinti […]

25 kovo, 2025

Pastaraisiais metais maisto pramonėje labai išpopuliarėjo tokie terminai kaip „ekologiškas“ ir „tvarus“. Dažnai šie terminai naudojami kaip sinonimai. Nors auginant […]

25 kovo, 2025

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto […]

24 kovo, 2025

Kovo 21 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje surengta Aukštaitijos miško […]

Regionų naujienos