Apklausa: tėvai moko atžalas rūšiuoti, bet ne visada patys tai daro tinkamai
Net 65 proc. Lietuvos tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, yra patenkinti darželiuose vykdoma aplinkosaugine veikla ir ugdymu. Tiek pat tėvų šviečia ir moko atžalas rūšiuoti namuose. Tik ar ekologinis auklėjimas yra pakankamai kokybiškas, jei namuose atliekas nuolat rūšiuoja tik vos daugiau nei trečdalis tėvų, o ir rūšiuojantys ne visada tinkamai jomis atsikrato?
Situacija gerėja, bet yra kur tobulėti
Kalbant apie lietuvių rūšiavimo įpročius, bendras vaizdas pastebimai kinta į šviesesnį ateities scenarijų. Vos prieš kelis metus atlikti tyrimai rodė, kad visiškai nerūšiavo net trečdalis šalies gyventojų, tuo tarpu 2014 metų birželio mėnesio Eurobarometro duomenimis tokių buvo tik 7 proc.
Naujausi rezultatai atsispindi ir šių metų kovo mėnesį Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) inicijuotos apklausos išvadose: visada arba bent retkarčiais atliekas namuose rūšiuoja 93 proc. jaunų šeimų. Atsakymais apie rūšiavimo įpročius pasidalino 1271 šeima iš daugiau nei 40-ies aplinkosauginiame projekte dalyvaujančių ikimokyklinių įstaigų.
„Akivaizdus atliekų tvarkymo apimčių augimas nuteikia optimistiškai, tačiau poreikis ir toliau šviesti Lietuvos gyventojus šia tema išlieka. Deja, vis dar pastebimos klaidos rūšiuojant, kuomet į popieriui skirtus konteinerius pakliūva plastiko gaminiai, į stiklo – lemputės, o nebenaudojami elektronikos ar stambios buitinės technikos prietaisai paliekami tiesiog prie konteinerio“, – pastebi EPA vadovas Mantas Varaška.
Apklausos dalyviai pažymėjo daugiausiai rūšiuojantys popierių, elektronines atliekas, taip pat stiklą, plastiką, tačiau net 42 proc. respondentų, sugedus šaldytuvui ar skalbimo mašinai, elektronikos prietaisus pardavė metalo supirktuvėms, kurios ne visada patikimai atsikrato pavojingomis detalėmis, ar paliko prie konteinerių. Nepaisant to, pastebimi ir teigiami rezultatai – tiek pat jaunų šeimų paskutinį kartą elektronines atliekas išmetė prie didžiųjų prekybos centrų įrengtuose konteineriuose.
Ar išauginsime ekologiškai atsakingą „Z“ kartą?
Dabartiniai darželinukai atstovauja sociologų vadinamą „Z“ kartą, kuri pasižymi ne tik kaip nuolat ieškanti informacijos, žingeidi naujovėms, tačiau ir linkusi kopijuoti suaugusiųjų elgesį. Būtent todėl, ekologinis sąmoningumas pirmiausia turi formuotis stebint tinkamą suaugusiųjų pavyzdį.
Nepaisant trūkumų, apklausos rezultatai rodo, kad ateities karta – gerose rankose: tik 6 proc. apklaustųjų nesirūpina ekologiniu mažamečių švietimu. Įdomu tai, jog net dešimtadalis tėvų sutiko, kad yra ko pasimokyti ir iš pačių atžalų. Ikimokyklinukai parneša turimas žinias į namus, moko bei skatina rūšiuoti tėvus.
Per vieną mėnesį darželinukai surinko toną senų baterijų
Šiuolaikiniai vaikai nemėgsta ilgų pamokslų ir griežtų taisyklių, todėl mokant juos rūpintis aplinka, kurioje gyvena, reikia pasitelkti vaizduotę, kūrybiškumą ir paversti tai savotiška atrakcija. Suvokdami jaunosios kartos ugdymo svarbą, į vykdomus aplinkosauginius projektus aktyviai įsitraukia ne tik mokyklos, bet ir darželiai.
Jau antrus metus Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) organizuojamas aplinkosauginis projektas „Mąstau. Rūšiuoju. Gyvuoju!“ šiais metais persikėlė į 43 Kauno bei Klaipėdos darželius. Vos per vieną mėnesį darželinukai surinko daugiau nei toną panaudotų baterijų ir beveik 100 vienetų senų telefonų.
Kaune geriausiai pasirodė 26 kilogramus baterijų ir 47 senus mobiliuosius telefonus surinkusi „Saulutės“ grupė iš lopšelio-darželio AVILIUKAS. Taip pat apdovanotos „Klumpelės“, „Vaidilutės“ ir „Vėrinėlio“ lopšelių-darželių grupės. Klaipėdos lopšelio – darželio PAGRANDUKAS „Žvirbliukų“ grupė surinko net 32 kilogramus baterijų. Pirmosiomis vietomis taip pat dalinosi „Berželio“, „Giliuko“, „Vyturėlio“ ir „Žilvičio“ lopšelių-darželių grupės. Prizus jaunieji gamtos saugotojai išsirinko patys – šauniausiai projekte pasirodžiusios grupės kartu su tėveliais bei auklėtojomis stebės spektaklius ar mėgstamos krepšinio komandos varžybas.
Kryptingai šviečiant vaikus atliekų tvarkymo klausimais, didėja tikimybė, kad ekologiškas požiūris bus perduodamas iš kartos į kartą – juk jau dabar mažamečiai patys aktyviai prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo bei skatina tai daryti savo tėvus.
