28 spalio, 2022
Arvydas Gelžinis

Algimantas Vidmantas Baltrušis švenčia 80-ąjį gimtadienį

Algimantas Vidmantas Baltrušis

Prieš 80 metų, 1942 m. spalio 28 d. Kaune gimė pogrindinių organizacijų „Laisva Lietuva“ ir „Lietuvos Laisvės lyga“ narys, pogrindžio spaudos bendradarbis ir politinis kalinys Algimantas Vidmantas Baltrušis

Algimantas Vidmantas Baltrušis gimė 1942 m. spalio 28 Kaune. Pradinės mokyklos tris klases baigė Kaišiadoryse, o 1952 m. su tėvais persikėlė gyventi į Vilnių, mokėsi 16-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Vilniaus Užupio gimnazija). Čia baigęs aštuonias klases, toliau tęsė mokslus Vilniaus elektromechanikos technikume (dabar – Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakultetas).

Mokydamasis technikume A. V. Baltrušis įsijungė į pogrindžio veiklą, kartu su bendramoksliais iš 16-osios vidurinės ir technikumo Vladu Šakaliu, Vytautu Vosyliumi, Stanislovu Žvirgždu ir Konstantinu Stankūnu 1957 m. įkūrė pogrindinę organizaciją „Laisvoji Lietuva“. To meto jaunimą žeidė vykdoma brutali rusifikacija ir tai buvo viena iš priežasčių, kodėl jaunuoliai jungėsi į pogrindžio veiklą. Iš pradžių „Laisvosios Lietuvos“ vadovas buvo V. Šakalys, o A. V. Baltrušis – vienas aktyviausių jos narių. Jis daug prisidėjo į organizacijos veiklą įtraukdamas naujus narius. 1958 m. spalį įvyko „Laisvosios Lietuvos“ steigiamasis susirinkimas. Jo metu nariai davė priesaikas kovoti prieš sovietų valdžią Lietuvoje. Grupei priklausė 24 nariai, daugiausia Vilniaus 16-osios vidurinės mokyklos moksleiviai. Jaunuoliai turėjo programą, kurioje buvo deklaruojama, kad jų veiklos tikslas – visomis įmanomomis priemonėmis siekti Lietuvos išlaisvinimo, žadinti tautines idėjas, pažymėti nacionalines šventes, ypač Vasario 16-ąją. Be tradicinių veiklos formų (atsišaukimų gaminimo ir platinimo, šūkių ant pastatų rašymo, Trispalvės vėliavos iškėlimo), organizacija buvo įsteigusi savišvietos grupę, kurioje diskutavo politikos, istorijos klausimais, tomis temomis kaupė prieškario literatūrą. Buvo nuspręsta rinkti penkių rublių mėnesinį mokestį, „Laisvosios Lietuvos“ nariai pasivadino slapyvardžiais arba vardiniais numeriais. 1959 m. A. V. Baltrušis nuolat dalyvaudavo nelegaliuose pogrindžio organizacijos susirinkimuose, kur būdavo svarstomi įvairūs antisovietinės veiklos reikalai, aršiai kritikuojama socialistinė tikrovė. Taip pat planuota steigti nelegalią spaustuvę, toliau plėsti organizaciją narių skaičiumi.

1958 m. lapkričio 6 d. A. V. Baltrušis drauge su kitais „Laisvosios Lietuvos“ nariais užrašė antisovietinius šūkius ant įvairių pastatų Vilniuje: tuometinių pirmosios ir antrosios vidurinių mokyklų, Vilniaus pedagoginio instituto kieme esančio garažo (šį šūkį rašė pats), Vilniaus universiteto centrinių rūmų. 1960 m. rugsėjį A. V. Baltrušis išrenkamas pogrindžio organizacijos vadovu. 1960 m. spalį–lapkritį jis drauge su keletu kitų jos narių pagamino 800 antisovietinių lapelių. Jie buvo platinami Vilniuje ir Kaišiadoryse. 1960 m. rudenį organizacijos nariai pagal A. V. Baltrušio projektą Verkių miške įrengė organizacijos reikalams skirtą bunkerį-slėptuvę. Joje buvo laikomi įvairūs pogrindžio kovoje naudoti daiktai: Trispalvės vėliavos, rašomoji mašinėlė, atsišaukimai. 1960 m. lapkritį A. V. Baltrušis pavedė V. Vosyliui Vilniaus 16-ojoje vidurinėje mokykloje suorganizuoti savišvietos grupę, kurią sudarė daugiausia merginos. Ši grupė tapo tam tikru pogrindinės organizacijos padaliniu.

1961 m. kovo mėn., dar nebaigęs diplominės praktikos, A. V. Baltrušis, tuomet būdamas technikumo ketvirtakursis, buvo sulaikytas Vilniuje. Iki teismo jis kalėjo KGB tardymo izoliatoriaus kamerose. Buvo teisiamas drauge su kitais keturiais bendrabyliais: Romaldu Ragaišiu, V. Šakaliu, V. Vosyliumi ir S. Žvirgždu. Vilniaus 16-osios vidurinės mokyklos vienuoliktos klasės septynios mokinės atėjo su gėlėmis ir norėjo patekti į teismo salę, bet nebuvo įleistos. 1961 m. gegužės 26 d. A. V. Baltrušis LSSR Aukščiausiojo teismo už antisovietinę veiklą buvo nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme. Kalėjo Mordovijos lageriuose iki 1966 m. kovo mėn.

Grįžęs iš lagerio, nuo 1967 m., dirbo Vilniaus šlifavimo staklių gamykloje meistru, vėliau šaltkalviu-elektriku keliose įstaigose. Palaipsniui vėl įsitraukė į veiklą, kurios tikslas buvo Lietuvos nepriklausomybė. Nuo pat Lietuvos laisvės lygos (toliau – LLL) įsikūrimo 1978 m. A. V. Baltrušis buvo aktyvus šios organizacijos narys, jos veikloje dalyvavo iki Lietuvai atgaunant nepriklausomybę. Buvo LLL tarybos narys, dalyvavo leidžiant jos spaudą, prie kurios prisidėjo ir savo publikacijomis.

A. V. Baltrušis buvo vienas iš SSSR nacionalinių demokratinių judėjimų dalyvių pasitarimo organizatorių. Šis pasitarimas 1989 m. sausio 28–29 d. vyko A. V. Baltrušio tėvų namuose Vilniuje, Varšuvos gatvėje. Lietuvai atstovavo LLL, Lietuvos Helsinkio grupės, Politinių kalinių gelbėjimo grupės ir Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos atstovai. Jame dalyvavo Baltarusijos, Ukrainos, Armėnijos, Gruzijos, Latvijos ir Estijos nacionalinių demokratinių judėjimų atstovai ir Krymo totorių tautinio judėjimo atstovas. Pasitarimo metu buvo priimtas kreipimasis į Europos Parlamentą, Estijos ir Latvijos nacionalinius frontus ir Lietuvos sąjūdį. Taip pat buvo priimtas ir išplatintas kreipimasis į Rusijos inteligentiją. Buvo atkreiptas dėmesys, kad Rusija ištisus dešimtmečius realizavo nusikalstamą vadinamąją nacijų susiliejimo idėją, kuri iš tikrųjų maskavo grubią prievartinę rusifikaciją. Slapti Sovietų Sąjungos imperijos potvarkiai skelbė, kad respublikų sostinėse senbuvių tautybės skaičius neturi viršyti 40 proc. bendro miesto gyventojų skaičiaus, o pačiose respublikose – 60 proc. Beje, sovietų Rusijos imperialistams šį tikslą faktiškai pavyko pasiekti Latvijoje ir Estijoje. Savo plano sovietai Baltijos šalyse neįgyvendino tik Lietuvoje, nes čia pokario metais vyko stiprus partizaninis pasipriešinimas ir kolonistams buvo ribotos galimybės įsikurti Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos Prezidento 2000 m. birželio 30 d. dekretu A. V. Baltrušis už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant nepriklausomą Lietuvos valstybę apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 2005 m. gruodžio 22 d. jam suteiktas Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas.

 


25 liepos, 2024

Ketvirtadienio popietę keliolika sostinės žydų bendruomenės narių ir juos palaikantys piliečiai greta Vilniaus koncertų ir sporto rūmų susirinko į mitingą, […]

25 liepos, 2024

Kaune liepą atidengtas dar vienas monumentas – bronzinis skulptoriaus Juozo Zikaro paminklas greta jo vardo namų-muziejaus. Kaip skelbia savivaldybė, tai […]

24 liepos, 2024

Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo (pradžia 1941 m. birželio 22 d.) išvakarėse Šiaulių mieste gyveno maždaug apie 8000 žydų, kurių […]

22 liepos, 2024

Kelmės rajone, Virtukų miške, sudaužyta atminimo lenta „Žuvusiems Virtukų kautynių didvyriams“. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą  dėl kapo ar kitos viešosios […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
19 liepos, 2024

Liepos 17–18 d. Kauno IX forto muziejus organizavo tarptautinę mokslinę konferenciją „80-čiai metų nuo Kauno geto sunaikinimo praėjus – ką […]

Instaliacija pasakoja totorių Lietuvoje istoriją
18 liepos, 2024

Alytaus rajono totorių bendruomenė, minėdama Žalgirio mūšio metines, Raižiuose atidarė instaliaciją „Totorių vartai“, kuri kviečia pažinti drąsios ir draugiškos tautos […]

Protestas prie Seimo dėl ketinamos patvirtinti LGGRTC reformos. ELTA Julius Kalinskas
18 liepos, 2024

Seimui ketinant apsisręsti dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) reformos, ketvirtadienį prie parlamento susirinko mažiausiai keturios dešimtys […]

18 liepos, 2024

Vasarai įpusėjus, atsiradus daugiau galimybių keliauti, Kultūros paveldo departamentas (KPD) vėl primena ir kviečia prisidėti prie nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo. […]

Apdovanojama LGGRTC darbuotoja I.E.Lewandowska / Mikołaj Bujak nuotr.
18 liepos, 2024

Lenkijos Tautos atminties instituto (IPN) prezidentas dr. Karolis Nawrocki apdovanojo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotoją Iloną Ewą […]

16 liepos, 2024

Liepos 13-ąją minima Durbės mūšio pergalės sukaktis ir Žemaičių tautos vienybės diena. Šia proga Telšių kultūros centras paruošė pilną šios […]

15 liepos, 2024

Minint Žalgirio mūšio dieną, Kauno Ramybės parke buvo atidengtas monumentas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Aleksandrui Jogailaičiui. Šventės metu […]

Prie Kauno geto vartų grįžusios iš darbų kalinių brigados / Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo
12 liepos, 2024

Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių […]

Algimanto apygardos partizanai / Iš kairės: Algimanto apygardos Ryšių skyriaus viršininkas Albinas Kubilius-Rūgštymas, Žaliosios rinktinės vadas J. V. Česnakavičius-Daujotas, apygardos vadas A. Starkus-Montė, kiti neatpažinti. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
11 liepos, 2024

Jonas Vitautas (taip dokumente) Česnakavičius gimė 1924 m. liepos 12 d. Panevėžio aps. Smilgių vls. Dambavos parapijos Valdeikių k. ūkininkų […]

9 liepos, 2024

Ir vėl Dubingiai. Ir vėl atradimai. Šiuokart miestelio šv. Jurgio bažnyčioje „susituokė“ du neįtikėtinai tolimi žanrai ir kalbėjimo būdai. Tokie […]

7 liepos, 2024

2024 m. liepos 5 d. Kaune, Lietuvos karininkų ramovėje vyko iškilminga ceremonija, kurios metu buvo pagerbti ir įvertinti laisvės gynėjai. […]

3 liepos, 2024

Vieną birželio šeštadienį Plokščiuose vyko didelė šventė – Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyriuje surengta konferencija „Suomijos kultūrinio gyvenimo atspindžiai Plokščiuose“, […]

Bibliotekos nuotr.
1 liepos, 2024

Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka šiuo metu įgyvendina projektą „Generolas P. Plechavičius Čiutelių palivarke“, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros […]

30 birželio, 2024

Daukanto aikštėje vykusioje Dainų šventės vėliavos pakėlimo ceremonijoje dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad lietuviai yra dainų ir poezijos tauta. […]

L. Prascevičiūtės nuotr.
28 birželio, 2024

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) nuo birželio 11 dienos eksponuojama paroda „Diena XIX amžiaus dvare: […]

25 birželio, 2024

Rainių žudynės – vienas iš Raudonosios armijos ir SSRS represinių nusikaltimų Lietuvos teritorijoje. Rainių miškelyje netoli Telšių 1941 m. naktį […]