Apie atmintį, istoriją, draugystę ir Amžinybę
Buvusiems kaimynams…
Iš Opšrūtų, kaimo, esančio tarp Vilkaviškio ir Pilviškių, dauguma vienkiemių nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio perkelti į gyvenvietę. Nuo gyvenvietės vienas keliukas, nutiestas vakarų pusėn per plynus laukus nuveda prie Mažučių šaltinėlio ir koplytėlės, o pakeliui prie kryžkelės nuo seniausių laikų stovi senosios vokiečių kapinaitės. Pilviškių seniūnijos rūpesčiu jos visąlaik prižiūrimos, atitinkamai paženklintos. Istorija byloja, kad nuo senų laikų Opšrūtuose artimoje kaimynystėje gyveno dviejų tautų atstovai – lietuviai ir vokiečiai. Dėl to kaime netgi buvo įsteigtos dvi mokyklos. Deja, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir sovietams okupavus Lietuvą, vokiečiai buvo priversti palikti savo namus.
Opšrūtų istorija iš skirtingų laikmečių išsaugojusi ir kitus visai šaliai svarbius įvykius (karo metu vienoje sodyboje apsistojo rusų kariuomenės vadas ir jo štabas, pokaryje tuščiose vokiečių sodybose įkurdinti rusų kolonistai, terorizavę vietinius gyventojus… Pagaliau jose vyko kruvinas Lietuvos partizanų teismas, po to sekusios ūkininkų šeimų tremtys, vėl tuščios sodybos…
Tačiau Opšrūtų bendruomenė niekada nepamiršo vokiečių ir lietuvių tautų draugystės, ji gyva senųjų gyventojų prisiminimuose, iš kartos į kartą einančiomis sakytinėmis istorijomis. Prieš metus, 2023 metų spalio 4 dieną, Opšrūtų gyvenvietėje buvo pašventintas koplytstulpis (autorius Raimundas Blažaitis) seniesiems kaimo gyventojams, kartu ir vokiečiams, atminti.
Linkėjimai vėjy plazdant vėliavai
Vėjuotą šių metų spalio 30-osios vidurdienį gana gausus būrys vietinių gyventojų ir svečių suvažiavo prie vokiečių kapinaičių. Čia prisiminta tautos ir krašto istorija, pašventintas naujai pastatytas kryžius (autorius Kazimieras Martinaitis). Šiai atminimo ir pagarbos valandėlei mirusiesiems ir tautų draugystei pažymėti sukvietė Opšrūtų kaimo bendruomenė, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras, Vilkaviškio Rotary klubas. Dalyvavo ir mintimis dalijosi šių kolektyvų bei rajono savivaldybės, seniūnijos vadovai. Seniūnas Vytautas Judickas už įvairias iniciatyvas ir jų įgyvendinimą dėkojo kaimo bendruomenei, ypač jos nariui Kęstučiui Virkiečiui. Garbės sargyboje prie kryžiaus ir plazdančios Lietuvos valstybės vėliavos stovėjo Vilkaviškio P. Karužos 406-osios šaulių kuopos šauliai. Muzikiniais akordais su vėjo gūsiais galynėjosi Pilviškių „Santakos“ gimnazijos gimnazistai ir patriotinį eilėraštį perskaičiusi mažoji kaimo bendruomenės narė Kamilė Samuolytė.
„Nepamirškit nusilenkti kryžiui“
Prieš svarbiausią minėjimo dalį – kryžiaus pašventinimą – arčiau buvo pakviesti atvykusieji dvasininkai: Vilkaviškio dekanas kan. Virginijus Gražulevičius, buvęs Alksnėnų parapijos klebonas kun. Mindaugas Martinaitis, dabartinis klebonas kun. Virginijus Vaitkus, liuteronų kunigas Vaidas Klesevičius. Kryžiaus palaiminimo apeigą atlikdamas kun. Virginijus Vaitkus akcentavo, kad ant savo artimųjų kapų statome kryžius, paminklus, išreiškiančius mūsų nepalaužiamą viltį, kylančią iš Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo. „Maldaukime Dievą sustiprinti mūsų tikėjimą prisikėlimu bei amžinuoju gyvenimu“, – kvietė kunigas ir visi susirinkusieji su juo kalbėjo palaiminimo maldą. Kunigas linkėjo, kad pašventintas kryžius jungtų bendrystei, draugystei, visų širdis pripildytų meile Kristui. Taip pat paprašė neužmiršti senos tradicijos: „Ir kada tik važiuosite pro šalį, nepamirškite nusilenkti kryžiui ir ištarti kelis maldelės žodžius: Sveikiname tave, Viešpatie Jėzau Kristau, kad šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį…“
Kaip tikėjimo liudijimas
Liuteronų kunigas Vaidas Klesevičius iškilmę pratęsė Šventojo Rašto ištrauka apie šventyklos sugriovimą ir atstatymą ir sakė, kad labai prasminga, kai iškyla kryžius atminti išėjusiems, tiems, kas tikėjo Jėzų Kristų. Juk nuodėmės ir mirties sugriauta mūsų kūno šventykla bus atstatyta taip, kaip iš numirusiųjų prisikėlė mūsų Viešpats Jėzus Kristus. Kai žvelgiame į kryžių, visa tai mes tikime, visi – ir liuteronai, ir katalikai. Mes tikime, kad kryžiuje Dievas mums atsivėrė, pasirodė, koks jis yra ir kaip jis mus visus myli. Jis ateina pas mus, kad mes turėtume gyvenimą su Juo. Jeigu mes statome kryžių ir renkamės prie jo, matome jį akimis, o savo tikinčia širdimi, širdies akimis galime jausti tikėjimo esmę, matyti čia esantį Viešpatį, kuris mus visus laimina…
„Kryžius, kuris mus suvienija su Dievu, suvienija su broliais ir seserimis yra didžiausia Dievo dovana mums. Prie kryžiaus yra geriausia vieta susirinkti visiems kaip vieniui (vienovei). Mūsų skirtumai dėl konfesijos – ar tu esi katalikas, ar liuteronas – niekam nėra įdomūs ar svarbūs. Tik svarbu viena: ar tu tiki tai, ką sako kryžius apie tave ir tavo gyvenimą, ką tau jis liudija, kas tavęs laukia ateityje… Tad tegul šis kryžius liudija gyvenimą, kuris nesibaigia mirtimi, nes yra nesugriaunama amžinoji šventykla, kuri mums paruošta, kurioje laukia amžinasis gyvenimas“, – kalbėjo liuteronų kunigas V. Klesevičius ir dar kartą pakvietė susirinkusius tarti kryžiaus palaiminimo maldą.
Dekanas kan. V. Gražulevičius pasidžiaugė buvimu kartu prie naujai iškilusio kryžiaus, dėkojo meistrui, iniciatoriams ir renginio organizatoriams.
Kryžiaus autorius K. Martinaitis dėkojo už gražią iškilmę, palinkėjo praeiviams prie kryžiaus nusilenkti ir jį prižiūrėti.
Įamžino stende
Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Vitas Girdauskas sakė, kad nuostabu, jog tokioje vietoje iškilo kryžius, kad prisimenamas ir šio krašto daugiakultūriškumas, kur gyvavo, savo tradicijas puoselėjo nemaža vokiečių tikinčiųjų konfesija. Jis pakvietė atkreipti dėmesį į prie kapinaičių pastatytą Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro sukurtą stendą, kuris bus puiki galimybė geriau pažintį įvairiatautį rajono istorinį palikimą. Stende įkeltame rajono žemėlapyje pristatoma 31 vietovė, kurioje surastos evangelikų liuteronų ar metodistų kapinaitės. Dar pažymėta 15 Vokietijos imperijos Pirmojo pasaulinio karo kareivių palaidojimo vietų bei vienuolika galimai Napoleono karo kareivių palaidojimo vietų. Yra manoma, kad ir netoli Opšrūtų vokiečių kapinaičių esančios taip vadinamosios „prancūzkapinės“, kur amžinojo poilsio atgulę kartu su Napoleonu Bonapartu į karo žygį leidęsi kariai.
Paprūsės metams
Vilkaviškio rajono savivaldybės spalio 25 dienos sprendimu 2025 metai paskelbti Paprūsės (Lietuvos Sūduvos ir Žemaitijos pasienio su Prūsija) metais. Vilkaviškio rajone. Opšrūtuose spalio 30-ąją surengtas minėjimas prie vokiečių kapinaičių buvo antrasis renginys šiai progai paminėti. Tą pačią dieną keliomis valandomis anksčiau Prūsijos-Paprūsės ryšių 500 metų paminėjimui įvyko pirmasis renginys Kybartuose. Kristijono Donelaičio gimnazijoje atidengta memorialinio Kristijono Donelaičio muziejaus ekspozicija.
