Apie knygos „Įžadas: kovoti, mylėti, gailėti. Jadvygos Bieliauskienės gyvenimas“ pristatymą Kaune
Sausio 29 d. Kauno Ąžuolyno bibliotekos Ąžuolo salėje vyko žurnalistės Ramunės Sakalauskaitės knygos „Įžadas: kovoti, mylėti, gailėti. Jadvygos Bieliauskienės gyvenimas” pristatymas.
Leidinio pristatyme, kurį moderavo dr. Linas Kontrimas, dalyvavo knygos autorė ir lektorė, personalo bei komunikacijos projektų vadovė, LŠS narė Smiltė Jūraitė.
Knygą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2025 metais.
Medžiagą knygai autorė rinko Lietuvos archyvuose, kalbino Jadvygos bičiulius, giminaičius ir sovietinio lagerio Mordovijoje bendražyges. Pasak R. Sakalauskaitės, J. Bieliauskienė gyvenimas įkvepia, o jos laikysena – kovoti ir nepasiduoti – itin aktuali šiandien, kai kraugeriška imperinės Rusijos prigimtis kelia grėsmę mažoms tautoms, Europai ir visam pasauliui.
Antisovietinio pasipriešinimo dalyvė, Lietuvos partizanų ryšininkė, politinė kalinė, Eucharistinio judėjimo dalyvė, pogrindinės spaudos platintoja, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos įkūrėja Jadvyga Bieliauskienė (Šilauskaitė) gimė 1929 m. sausio 15 d. Kretingos apskr. Kretingos valsč. Rūdaičių kaime.
Jadvyga augo gausioje, religingoje ir patriotiškoje šeimoje: motina buvo aktyvi parapijietė, o tėvas, ūkininkas Antanas Šiliauskas, slapyvardžiu Mėnulis, Lietuvos partizanų ryšininkas.
1948 m. vasario 16 d., slapta švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, gimnazistė Jadvyga davė partizaninio pasipriešinimo B grupės, veikusios laisvėje, dalyvės priesaiką veiklai laisvėje be ginklo. Priesaiką priėmė partizanai Steponas Skersys-Kovas ir Pranas Benetis-Maželis. Gavo slapyvardį Šatrija. Platino partizanų spaudą ir atsišaukimus, raginančius gimnazistus nestoti į sovietų „komjaunimą”.
Už paramą Lietuvos partizanams sovietinio teismo buvo nuteista 25 metams kalėjimo.
1948-1956 m. Jadvyga Bieliauskienė kalėjo sovietų lageryje Komi ASR.
Grįžusi iš sovietinio lagerio, J. Bieliauskienė apsigyveno Garliavoje. Čia kartu su bendraminčiais: lageryje kentėjusia Lietuvos partizane Liuda Kaminskaite-Kuosa, (vėliau Kelpšiene (1930-2018) jos sūnumi Sauliumi ir kitais platino „Katalikų bažnyčios kroniką”.
1981 m. ji surinko apie 2000 parašų po raginančiu nutraukti tikinčiųjų persekiojimą kreipimusi į sovietinį LKP Centro komiteto I-ąjį sekretorių P. Griškevičių.
Jadvyga vietos jaunimą subūrė į Gyvojo rožinio draugiją, kūrė antisovietinius spektaklius.
1982 m. spalio 29 d. J. Bieliauskienė buvo vėl sovietų suimta. 1983 m. gegužės 16-17 d. vykęs sovietinis Aukščiausiasis teismas ją nuteisė 4 metams laisvės atėmimo bei 3 metams tremties „už valstybės pagrindų griovimą”. Kartu su kitomis to meto žymiomis disidentėmis moterimis ji kalėjo Mordovijos lageryje, vadinamame „Mažąja zona”. Tai buvo toks vienintelis tuo laiku SSRS moterų politinių kalinių sunkaus režimo kalėjimas.
Pastebėtina, kad pasaulyje plačiai nuskambėjo J. Bieliauskienės iš sovietinio kalėjimo 1985 m. parašytas sveikinimas JAV prezidentui Ronaldui Reaganui. Atsakydama į kalėjimo prižiūrėtojų kankinimus, metams paskelbė tylos įžadus ir meldėsi už priešus. Žinia apie tai plačiai nuvilnijo per sovietinius kalėjimus, taip stiprindama kalinių dvasią.
Su R. Reiganu J. Bieliauskienė buvo susitikusi 1993 m. viešnagės JAV metu.
Savo visuomeninę veiklą J. Bieliauskienė tęsė nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje: dar 1988 m. su kitais bendraminčiais įkūrė Politinių kalinių ir tremtinių globos grupę, o 1991 m. – Sausio tryliktosios broliją. Nuo 2008 m. tapo šios brolijos valdybos pirmininke.
1992 m. sausio 11 d. J. Bieliauskienė buvo apdovanota Sausio 13-osios atminimo medaliu, 1998 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu – 4-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius), o 2000 m. liepos 1 d. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
2009 m. lapkričio 21 d. J. Bieliauskienė mirė po sunkios ligos ir buvo palaidota Vilniaus Antakalnio kapinėse.
