16 liepos, 2015

Atliekų tvarkytojai atsako į gyventojų klausimus apie rūšiavimą

Nors informacijos apie rūšiavimo svarbą ir naudą yra pateikiama gana daug, tačiau, ekologijos ekspertų teigimu, gyventojams užsiėmus tuo praktiškai, dar kyla daugybė paprasčiausių klausimų, į kuriuos atsakymų reikėtų ieškoti žymiai atidžiau. Į dažnai gyventojams kylančius klausimus  apie rūšiavimą atsako ekologijos bendrovės „Ecoservice“ vadovas Arūnas Makauskas.

Kur galima mesti sauskelnes?
Deja sauskelnės nėra perdirbamos, todėl jas meskite į bendrą atliekų konteinerį.

Ar rūšiuojamos atliekos, kurios yra pagamintos iš gumos? Pavyzdžiui, guminės pirštinės. Kur jas mesti?

Lietuvoje tokios atliekos nerūšiuojamos. Jas meskite į bendrą komunalinių atliekų konteinerį.

Kur mesti medinius vyno kamščius? Ar jie perdirbami?
Vyno kamščiai neperdirbami. Medinius kamščius galite mesti į bendrą atliekų konteinerį, nes jie lengvai suyra, tačiau plastikinius meskite į plastiko konteinerį.

Girdėjome, kad dalis atliekų, kurios patenka į buitinių atliekų konteinerius, prieš išvežant į savartyną dar yra išrūšiuojami. Ar tai tiesa?
„Ecoservice“ ir kai kurios kitos atliekų tvarkymo bendrovės komunalines atliekas, prieš išvežant į sąvartyną, dar kartą rūšiuoja.

Kodėl negalima į popieriui skirtus konteinerius mesti picų dėžių, jei jos yra kartoninės?
Nors jos pagamintos iš kartono, bet dažniausiai būna smarkiai suterštos riebalais. Jei dėžė tikrai švari, tuomet galima mesti į atitinkamą konteinerį. Jei viršutinė jos dalis neriebaluota, nuplėškite ją ir išmeskite į rūšiavimo konteinerį.

Ar tiesa, kad dauguma lankstinukų ir reklaminių laikraštukų nėra tinkami mesti į popieriui skirtą konteinerį? Jei taip, ką su jais daryti?
Netiesa. Dauguma tinka perdirbimui. Meskite į popieriaus konteinerį. Perrūšiavimo centre dirbantys žmonės atrinks, kas bus tinkama perdirbti.

Kodėl negalima į popieriaus rūšiavimo konteinerį mesti popierinių nosinaičių?
Išrūšiuotos popieriaus atliekos privalo būti švarios, neužterštos riebalais, kitomis medžiagomis. Panaudotos nosinaitės yra suteptos. Gali plisti įvairios infekcijos, ligos, dėl to jas reikėtų mesti į buitinių atliekų konteinerį.

Kur reiktų mesti tuščias skardines nuo konservų, alaus skardines, metalinius dangtelius?
Metalo atliekos metamos į plastiko konteinerį.

Ko negalima mesti į popieriaus konteinerį?
Netinka dėžės nuo maisto: picos, tapetai, servetėlės, tualetinis popierius, kalkinis popierius, pakeliai nuo traškučių, vandeniui ar drėgmei atsparaus impregnuoto arba kreiduoto popieriaus ar kartono, laminuoto popieriaus.

Koks yra išvežamų išrūšiuotų atliekų likimas? Ar verta jas rūšiuoti, kiek jų yra realiai panaudojama; ar neatsiduria viskas sąvartyne?
Rūšiuoti tikrai verta. Visos atliekos vežamos į antrinių žaliavų rūšiavimo bazę, čia atskiriamos netinkamos atliekos, tinkamos suskirstomos pagal rūšis, supresuojamos ir išvežamos į perdirbimo gamyklas. Po rūšiavimo netinkamos perdirbimui atliekos panaudojamos energijos gamybai.

Margarino indelį ne visai kruopščiai išploviau ir įmečiau į plastiko konteinerį. Jis bus perdirbtas kaip švarus ar bus tiesiog išmestas kaip buitinė šiukšlė?
Indelis į sąvartyną nepateks. Jei jis stipriai užterštas, blogiausiu atveju, bus panaudotas energijos gamybai. Tokie plastikai yra smulkinami ir plaunami perdirbėjų.

Kaip išrūšiuotas atliekas dar kartą perrūšiuojate?
Visos atliekos vežamos į antrinių žaliavų perrūšiavimo bazę, čia atskiriamos netinkamos atliekos, tinkamos suskirstomos pagal rūšis, supresuojamos ir išvežamos į perdirbimo gamyklas. Po rūšiavimo netinkamos perdirbimui atliekos panaudojamos energijos gamybai.

Kur reikėtų mesti „Tetrapak“ pakuotes? Ar jos rūšiuojamos?
„Tetrapak“ pakuotes reikia rūšiuoti. Jas reikia mesti į plastikui skirtą konteinerį.

Kaip rūšiuoti atliekas neturint tam specialių konteinerių?
Namuose galima pastatyti atskirus keturis konteinerius arba maišus, pasigaminti dėžes (bendrą komunalinėms atliekoms, popieriui ir kartonui, plastmasei, stiklui). Taip pat galima rinkti ir į vieną atskirą maišą perdirbamas atliekas (popierių ir kartoną, plastmasę, stiklą) ir nuėjus prie konteinerių išrūšiuoti (sudėlioti į atskirus varpelius). Aišku, jei stengiatės dėti atliekas tvrakingai, nieko tokio, kad stiklas kartu, bet yra pavojus, kad esant duženoms jas rūšiuojant galima susižaloti.

Ar galima deginti atliekas ant juodžemio darže? Juk žolės plotas tada nėra deginamas?
Jokių atliekų negalima deginti.

Ar folija gali būti perdirbama?
Folija gali būti perdirbama, todėl ją meskite į plastikui skirtą konteinerį.

Kur mesti saldainių popieriukus rūšiuojant šiukšles?
Visą folijos pagrindu pagamintą pakuotę (nuo jogurto, grietinės, saldainių, cigarečių, kepimo foliją ir kitą) reikia mesti į plastiko konteinerius. Tai yra perdirbama medžiaga.

Kaip reikėtų atsikratyti senu mobiliuoju telefonu? Jei daiktai labai smulkūs, ar būtina juos vežti į specialią aikštelę? Ar galime mesti į buitinių atliekų konteinerį?
Tokių atliekų negalima mesti į buitinių atliekų konteinerį. Šias elektronines atliekas reikia vežti į didelių gabaritų aikštelę. Taip pat tokias atliekas superka ir kai kurios elektronikos parduotuvės. Kai kuriose įstaigose, beveik visuose prekybos centruose, dažnai ir mokyklose, yra pastatyti konteineriai, kurie skirti elektroninėms atliekoms surinkti.

Kodėl ne visas atliekas galima perdirbti?
Technologijoms tobulėjant perdirbti galima vis daugiau atliekų, tačiau kai kurias atliekas yra itin brangu perdirbti, todėl nesant paklausos, nėra ir pasiūlos. Atsiradus poreikiui, atsiras ir galimybės perdirbti iki šiol masiniam perdirbimui nenaudojamų atliekų.

Ką daryti su tuščiomis spausdintuvų kasetėmis?
Jomis geriausia atsikratyti kaip ir elektroninėmis atliekomis. Daugelis elektronikos bei buitinių prekių pardavėjų priima tokio tipo atliekas perdirbimui.

Kodėl negalima perdirbti 100 proc. visų popieriaus atliekų?
Kai kurie popieriaus gaminiai nėra skirti perdirbimui, pvz.: cigarečių popierėliai, tapetai bei servetėlės. Tokio tipo atliekos sudaro apie 15 proc., todėl ekonominiu požiūriu neapsimoka perdirbinėti tokių atliekų, kadangi itin išauga transportavimo ir eksploatavimo išlaidos.


7 gegužės, 2025

Aplinkos ministerija informuoja, kad miško pažeidimai Vilniaus rajono savivaldybėje pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Daugiausiai naujų židinių nustatoma šalia buvusių žievėgraužio […]

Tomo Balžeko nuotr.
7 gegužės, 2025

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl didžiųjų kormoranų populiacijos griežtesnio kontroliavimo, Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad nepamatuotas šių paukščių […]

7 gegužės, 2025

Lietuva ir Latvija, pasaulinėje parodoje „EXPO 2025“ Osakoje prisistatančios bendrame Baltijos šalių paviljone, kviečia parodos lankytojus prisidėti prie unikalios aplinkosaugos […]

4 gegužės, 2025

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skelbia rengsianti mokymus apie biosaugą. Pasak institucijos, užkrečiamų ligų klausimas šiame sektoriuje yra esminis, […]

29 balandžio, 2025

Septyniems Lietuvos paplūdimiams suteikta teisė šią vasarą iškelti Mėlynąsias vėliavas – švarios ir saugios aplinkos simbolius. Apie tokį sprendimą Lietuvą […]

M. Balsio nuotr.
29 balandžio, 2025

Uosialapiai klevai, lubinai, muilinės gubojos, meškėnai, kanadinės berniklės – tai tik dalis augalų ir gyvūnų, kuriuos dažnai galima pamatyti Lietuvoje […]

Varliagyvių monitoringas / M. Balsio nuotr.
18 balandžio, 2025

Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, […]

11 balandžio, 2025

Viena didžiausių pasaulio dykumų kadaise buvo didžiulė ežerų ir upių sistema, trečiadienį paskelbtame tyrime atskleidė tarptautinė komanda.  Neseni tyrimai rodo, […]

5 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija primena, kad atėjus pavasariui miškuose atgyja ne tik žaluma, bet ir jautrios augalų rūšys, tarp jų – meškiniai […]

Freepik nuotr.
3 balandžio, 2025

Durpės yra gamtoje aptinkama organinė medžiaga, kuri formuojasi pelkėse – nuolat užmirkusiose vietose dėl aukšto vandens lygio apmirusios augalų liekanos […]

25 kovo, 2025

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto […]

24 kovo, 2025

Kovo 21 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje surengta Aukštaitijos miško […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

20 kovo, 2025

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tęsdama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje darbus, šiemet sėkmingai įsigijo 610 kg […]

20 kovo, 2025

Tvarumas – viena iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato […]

19 kovo, 2025

Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viename iš mieste esančių sklypų užkastų […]

14 kovo, 2025

Aplinkos ministerijai imantis rengti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, aplinkosaugininkai Seime pristatė poziciją dėl pelkių atkūrimo – procesai palies skirtingus šalies […]

10 kovo, 2025

Vilniuje netrukus prasidės intensyvūs želdinimo darbai – šį pavasarį miesto gatvėse ir viešosiose erdvėse bus pasodinta daugiau nei tūkstantis medžių, […]

10 kovo, 2025

Kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad iki šios dienos į Lietuvą jau būna sugrįžusios apie keturiasdešimt paukščių rūšių, […]

9 kovo, 2025

Argentinos Bahija Blankos uostamiestį buvo „sunaikintas“, kai jame per kelias valandas iškrito metinis kritulių kiekis – be to, per liūtį […]

Regionų naujienos