2 balandžio, 2015

Auksas, sidabras ir platina iškeliauja į sąvartyną

Jei per metus į buitinių atliekų konteinerį išmetate 100 kg buitinės technikos ir elektronikos prietaisų, į sąvartyną iš jūsų namų iškeliauja 0,2 g aukso, 0,6 g sidabro ir maždaug 0,07 g platinos.

Buitinių prietaisų ir elektronikos gamyboje yra naudojami taurieji metalai. Dažniausiai jie naudojami elektronikos prietaisų plokštėse. Atliekant bandymus buvo nustatyta, kad vidutiniškai 100 kg elektronikos atliekų galima rasti apie penktadalį gramo aukso, daugiau kaip pusę gramo sidabro ir 0,07 g platinos. Perdirbant elektronikos prietaisus, šie metalai yra išgaunami ir naudojami naujiems gaminiams.

Atliekų tvarkymu užsiimančios bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius sako, jog elektronikos prietaisų plokštės susidaro ardant įvairius gaminius. Atskyrus plastiką, metalą, stiklą, plokštes surenka atskirai nuo kitų atliekų ir atiduoda specialiam perdirbimui. Jo metu plokštės yra susmulkinamos ir išskiriami skirtingi metalai, taip pat ir taurieji – sidabras, auksas, platina.

Tuo atveju, kai buitinė technika ar elektronika nukeliauja į buitinių atliekų konteinerį, yra ne tik pažeidžiami teisės aktai, kurių įgyvendinimą prižiūri Aplinkos ministerija, bet ir teršiama gamta, o žmonija nebeturi galimybės pakartotinai panaudoti įvairias medžiagas – plastiką, metalą, taip pat ir tauriuosius metalus. Į buitinių atliekų konteinerius dažniausiai nukeliauja smulkūs prietaisai – telefonai, virduliai, plaukų džiovintuvai, virtuvės kombainai ir pan. Stambūs buities prietaisai paprastai į sąvartynus nepakliūva.

„Siekdami užkirsti kelią aplinkos taršai ir ugdyti sveikesnę, sąmoningą jaunąją kartą, švietimo įstaigose ne pirmus metus organizuojame projektą „Mes rūšiuojam“, plėtojam elektronikos ir buitinės technikos atliekų surinkimo tinklą, kad jis būtų kuo patogesnis gyventojams ir kuo mažiau atliekų patektų į sąvartynus, už kurių tvarkymą taip pat tenka susimokėti patiems žmonėms“, – sako Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos vadovas Alfredas Skinulis.

Praėjusiais mokslo metais apie 1400 Lietuvos švietimo įstaigų aktyviai dalyvavo projekte ir suvienijo jėgas rūšiuojant elektros ir elektroninės įrangos, buitinės technikos bei nešiojamų baterijų ir akumuliatorių atliekas. Atliekų surinkimas ir perdirbimas vyksta pagal Aplinkos ministerijos nustatytas tvarkas bei aprobuotus teisės aktus. Gausus projekto dalyvių būrys nuo projekto pradžios iki praėjusių metų rudens surinko 720 tonų elektronikos ir 25 tonas baterijų atliekų. Į projektą aktyviai įsijungė ir automobilių servisai bei įvairios įmonės. Daugiau informacijos galima rasti http://www.mesrusiuojam.lt/

Kaip žinoma, elektronikos atliekos negali patekti į bendrus buitinių atliekų sąvartynus, todėl jų negalima mesti į buitinių šiukšlių konteinerius. Elektronikos atliekų taip pat negalima ardyti patiems ar leisti tai daryti neturintiems specialių leidimų, nes atliekose gali būti pavojingų medžiagų, kurios gali padaryti žalą žmogaus sveikatai ir aplinkai.


7 gegužės, 2025

Aplinkos ministerija informuoja, kad miško pažeidimai Vilniaus rajono savivaldybėje pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Daugiausiai naujų židinių nustatoma šalia buvusių žievėgraužio […]

Tomo Balžeko nuotr.
7 gegužės, 2025

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl didžiųjų kormoranų populiacijos griežtesnio kontroliavimo, Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad nepamatuotas šių paukščių […]

7 gegužės, 2025

Lietuva ir Latvija, pasaulinėje parodoje „EXPO 2025“ Osakoje prisistatančios bendrame Baltijos šalių paviljone, kviečia parodos lankytojus prisidėti prie unikalios aplinkosaugos […]

4 gegužės, 2025

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skelbia rengsianti mokymus apie biosaugą. Pasak institucijos, užkrečiamų ligų klausimas šiame sektoriuje yra esminis, […]

29 balandžio, 2025

Septyniems Lietuvos paplūdimiams suteikta teisė šią vasarą iškelti Mėlynąsias vėliavas – švarios ir saugios aplinkos simbolius. Apie tokį sprendimą Lietuvą […]

M. Balsio nuotr.
29 balandžio, 2025

Uosialapiai klevai, lubinai, muilinės gubojos, meškėnai, kanadinės berniklės – tai tik dalis augalų ir gyvūnų, kuriuos dažnai galima pamatyti Lietuvoje […]

Varliagyvių monitoringas / M. Balsio nuotr.
18 balandžio, 2025

Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, […]

11 balandžio, 2025

Viena didžiausių pasaulio dykumų kadaise buvo didžiulė ežerų ir upių sistema, trečiadienį paskelbtame tyrime atskleidė tarptautinė komanda.  Neseni tyrimai rodo, […]

5 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija primena, kad atėjus pavasariui miškuose atgyja ne tik žaluma, bet ir jautrios augalų rūšys, tarp jų – meškiniai […]

Freepik nuotr.
3 balandžio, 2025

Durpės yra gamtoje aptinkama organinė medžiaga, kuri formuojasi pelkėse – nuolat užmirkusiose vietose dėl aukšto vandens lygio apmirusios augalų liekanos […]

25 kovo, 2025

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto […]

24 kovo, 2025

Kovo 21 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje surengta Aukštaitijos miško […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

20 kovo, 2025

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tęsdama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje darbus, šiemet sėkmingai įsigijo 610 kg […]

20 kovo, 2025

Tvarumas – viena iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato […]

19 kovo, 2025

Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viename iš mieste esančių sklypų užkastų […]

14 kovo, 2025

Aplinkos ministerijai imantis rengti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, aplinkosaugininkai Seime pristatė poziciją dėl pelkių atkūrimo – procesai palies skirtingus šalies […]

10 kovo, 2025

Vilniuje netrukus prasidės intensyvūs želdinimo darbai – šį pavasarį miesto gatvėse ir viešosiose erdvėse bus pasodinta daugiau nei tūkstantis medžių, […]

10 kovo, 2025

Kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad iki šios dienos į Lietuvą jau būna sugrįžusios apie keturiasdešimt paukščių rūšių, […]

9 kovo, 2025

Argentinos Bahija Blankos uostamiestį buvo „sunaikintas“, kai jame per kelias valandas iškrito metinis kritulių kiekis – be to, per liūtį […]

Regionų naujienos