20 vasario, 2023
Utenos rajono savivaldybė

Aukštaitijos turtai Utenos krašte. Senoji Utenos pašto stotis

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2023-ieji yra paskelbti Aukštaitijos metais, kuriuos minėdami pradedame pažintinės informacijos ciklą ,,Aukštaitijos turtai Utenos krašte“. Apie senąją Utenos pašto stotį pasakoja Jūratė Brasiūnienė, Utenos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė, projektų koordinatorė.

Keliai sujungia tautas ir valstybes, nuo jų priklauso krašto gerovės raida. Štai iki šiol naudojamas posakis: ,,Visi keliai veda į Romą“. Išties, aukšto lygio kelių tinklas galingoje Romos imperijoje net ir tolimiausias provincijas jungė su sostine. Nutiesti kariniais tikslais, romėnų keliai sudarė pagrindą pašto ir transporto sistemos įkūrimui, buvo naudojami prekybai, prisidėjo prie miestų ir ekonominės veiklos koncentracijos palei juos.

Lietuvos teritorijoje pirmas modernus kelias nutiestas prieš beveik 200 m. Tai 1250 km ilgio arklių pašto kelias (traktas) iš Rusijos imperijos sostinės Sankt Peterburgo į svarbios provincijos centrą Varšuvą, o ir toliau – į visas kitas Europos sostines.

XIX a. Utenos miesteliui šioje susisiekimo arterijoje teko itin svarbus vaidmuo. 1833–1835 m. Utenoje iškilo pirmos klasės arklių pašto stoties pastatų kompleksas, kurį oficialiai buvo leista naudoti 1836 m. Klasicistinių formų pastatus projektavo Varšuvos universiteto architektūros prof. Vaclovas Ričelis (1794–1872). Stotyje buvo keleivių laukiamasis, pašto tarnybos ir nakvynės patalpos. Ūkiniuose pastatuose laikyti arkliai, ratinėje stovėjo pašto karietos, keleivių diližanai. Rūsyje buvo įrengta saugykla su seifais, laikina kalėjimo kamera su prižiūrėtojų kambariu. Tuo metu stotis buvo pati didžiausia ir judriausia Utenos įstaiga, kuriai aptarnauti ir traktui prižiūrėti reikėjo tarnautojų, darbininkų, amatininkų, prekeivių. O miestelėnai į šią vietą rinkosi pasižvalgyti į keliautojus, sužinoti naujienų.

Gal ir keista, bet tokia puošni ir moderni Utenos pašto stotis buvo pastatyta plynoje vietoje. Utena, tuo metu daug mažesnė už Vyžuonas ir Užpalius, buvo už gero puskilometrio. Nuo pašto stoties į senąją Uteną buvo nutiestas įvažiavimas (dabar – Kauno g.) ir iki Pirmojo pasaulinio karo jokios miestelio statybos prie trakto nevyko.

Neturėjusi nė tūkstančio gyventojų, Utena laikyta nereikšmingu provincijos miesteliu, tačiau įsikūrusi patogioje vietoje – beveik pusiaukelėje tarp Sankt Peterburgo ir Varšuvos. Tad pašto stotis Utenoje tarsi pravėrė langą į pasaulį, – per ją keliavo laiškai, siuntiniai, telegramos. Stotis mena ir garsius žmones. Joje lankėsi Rusijos carai, rašytojas Honore de Balzakas, poetas, kunigas Antanas Baranauskas, tapytojas Ilja Repinas, jo mokinė, tapusi ekspresionizmo atstove, Mariana Veriovkina ir kt.

Per trakto stotis nutiesus ilgiausią pasaulyje optinio telegrafo liniją, kurią šiandien galima vadinti savotišku trumpųjų žinučių atitikmeniu, 1839 m. Utenos pašto stoties kieme buvo pastatytas semaforas. Šį išradimą po dviejų dešimtmečių pakeitė tikras to meto technikos stebuklas – buvo nutiesta dvivielio telegrafo linija, ėjusi ir per Utenos pašto stotį. Čia 1918 m. buvo įkurta ir telefonų stotis.

Senoji Utenos pašto stotis veikė iki 1992 m. Tada buvusios pašto stoties statinių komplekse įsikūrė Utenos dailės mokykla (nuo 2017 m. – Utenos meno mokyklos Dailės padalinys).

Šiuo metu – tai seniausi gaisrų ir karų niokotoje Utenoje išlikę mūro pastatai, valstybės saugomi kaip kultūros vertybė, ir viena iš įdomiausių rajono lankytinų vietų. Lankytojų dėmesį akmenimis grįstame buvusios stoties kieme traukia ir po stikliniu gaubtu stovinti karieta, kurią pagal brėžinius sukūrė Lietuvos kino studija.

Senieji pastatai buvo ne kartą remontuojami, o paskutiniai remonto darbai užbaigti 2019 m., kuriais ne tik pagerintos mokyklos veiklos sąlygos, bet ir sudarytos galimybės plačiau atverti istorinį objektą. Atnaujintuose pastatuose sukurtos ekspozicijų, edukacijų, kultūros ir meno veiklai skirtos erdvės, įsigyti edukacinei veiklai reikalingi baldai, įdiegta Trakto istorijos edukacinės klasės funkcija, atidaryta kamerinė koncertų salė. Čia vyksta koncertai, parodos, susitikimai, vedamos ekskursijos, organizuojamos edukacinės veiklos, atviros integruotos pamokos, susitikimai.

O mėgstantiems keliauti ir pažinti savarankiškai, 2020 m. Utenoje realizuota ,,savo istoriją pasakojančio miesto“ idėja ir sukurtas kultūrinio turizmo pažintinis maršrutas ,,Utenos laimės kelias“. Maršrutas jungia 15 technologinėmis priemonėmis ,,prakalbintų“ ir pasagėlių formos ženklais su QR kodais pažymėtų miesto objektų. Į mobilųjį įrenginį įsidiegus mobiliąją aplikaciją „Utenos laimės kelias“, keliautojus prie objektų ,,pasitinka“ pats miesto burmistras – animacinis papildytos realybės personažas.

Tad senojoje Utenos pašto stotyje esate visada laukiami – būtent čia Utenos burmistras, kalbėdamas aukštaičių tarme, pradeda pasakojimą apie savąjį miestą!


4 liepos, 2025

Zarasuose minėdami Gedulo ir vilties dieną, aplankėme ir susipažinome su Visuomeninio muziejaus ekspozicijomis (adresas: D. Bukonto g. 10, Zarasai). Šis […]

27 birželio, 2025

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – išskirtinės architektūros ir istorinės atminties objektas – šiandien išgyvena tylų irimo procesą. Neeksploatuojamo pastato […]

25 birželio, 2025

Socialdemokratams registravus siūlymą naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją, pastarosios nariai nusprendė savo noru atsistatydinti iš pareigų. Pasak komisijai vadovaujančio Vito Karčiausko, […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
25 birželio, 2025

2025 m. Birželio 23 d. Kaune, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos atstovai su Lietuvos sąjūdžio, Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungos, LLKS, […]

24 birželio, 2025

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis teigiamai vertina socialdemokratų iniciatyvą naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją, perduodant sprendimo galią dėl įvairių totalitarinius […]

14 birželio, 2025

Lietuva šeštadienį mini Gedulo ir vilties dieną, skirtą prisiminti ir pagerbti sovietų vykdytų masinių trėmimų aukas. Renginiai Gedulo ir vilties […]

12 birželio, 2025

Vasario 1 dieną Anykščių rajone vyko įstaigos organizuotas automobilių renginys, per jį daugiau nei 90 dalyvių savo transporto priemonėmis važiavo […]

Violetos Develienės nuotr.
10 birželio, 2025

Utenos kraštotyros muziejaus padalinyje, Vytauto Valiušio keramikos muziejuje pirmųjų lankytojų sulaukė respublikinė tradicinės puodininkystės paroda „Puodų turgus 2025”. Puodininkystė sena […]

Kastyčio Mačiūno nuotr.
6 birželio, 2025

Žirmūnuose skvere tarp Minties, Apkasų ir Tuskulėnų gatvių iškilmingai atidengtas paminklas vienam žymiausių Lietuvos laisvės kovotojų – partizanui, rezistentui, ryšininkui […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
4 birželio, 2025

birželio 3 d. Kauno sąjūdiečiai ir jų rėmėjai prie buv. Kauno radijo gamyklos ,,Šilelis” pastato Savanorių pr., kur vykdavo Kauno […]

29 gegužės, 2025

Gegužės 29 d. Vilniuje, Užupio ir Krivių gatvių sankryžoje, buvo atidengta skulptūra, skirta 2008 m. mirusiam poetui Sigitui Gedai. Nepaisant […]

Aušra Česnulevičienė su savo knyga „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“ / Alinos Leminskaitės nuotr.
23 gegužės, 2025

Į greta Druskininkų, Ratnyčioje, ant Ratnyčėlės upės įsikūrusią Tauro ir Aušros Česnulevičių sodybą kone kasdien užsuka į kurortą pasižvalgyti atvykusių […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
23 gegužės, 2025

Gegužės 23 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę” ir Nežinomo kareivio kapo vyko […]

21 gegužės, 2025

Prokurorui atsisakius taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimo pašalinti poetės Salomėjos […]

15 gegužės, 2025

Mykolas Romeris – vienas iškiliausių XX a. Lietuvos teisininkų, valstybės kūrėjų, teisėtyrininkas, konstitucionalizmo pradininkas Lietuvoje. Jo idėjos apie teisės viršenybę, […]

9 gegužės, 2025

Šią savaitę Kernavės archeologinėje vietovėje Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto archeologai kartu su kitų institucijų ir partnerių mokslininkais aiškinosi, kaip […]

9 gegužės, 2025

„Tai buvo Rokiškio grafienės Marijos Tyzenhauzaitės-Pšezdzeckienės dovana popiežiui Leonui XIII“, – apie ambicingą idėją Rokiškio krašto muziejuje kartu su Vatikano […]

8 gegužės, 2025

Gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – Krekenavos seniūnijoje, Linkaučių kaime, atidengtas paminklinis akmuo aktyviai lietuvių tautinio […]

4 gegužės, 2025

Seimas paskelbė 2026-uosius metus ne tik Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus, Lietuvos radijo, Lietuvos Helsinkio grupės, bet ir Lietuvos nepriklausomybės […]

Giedrės Mičiūnienės nuotr.
2 gegužės, 2025

Visi žinome, kad kunigas ir rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas buvo ne tik to laikmečio autoritetas, bet ir „deimančiukų ieškotojas“.  „Laimės ieškojau […]

Regionų naujienos