Būti ar nebūti žvyro karjerui Pakarklės miške?
Į šį klausimą mėgino atsakyti aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus, antradienį Antalkių kaime (Batniavos sen.) susitikęs su vietos bendruomenės ir Kauno rajono savivaldybės atstovais. „Šią situaciją stebėsime per didinamąjį stiklą. Tikiu, kad priimsime bendruomenę tenkinančius sprendimus“, – tvirtino viceministras.
Praėjusių metų pradžioje UAB „Rizgonys“ pareiškė norą kasti smėlį ir žvyrą Batniavos seniūnijoje, Naujienos kaime, 28,4 ha teritorijoje. Dalis šio ploto (10 ha) yra miško paskirties, kita dalis – laukymės, kuriose Valstybinių miškų urėdija norėtų ir toliau auginti selekcinius sodinukus.
K. Šetkus pastebėjo, kad per kelis dešimtmečius Pakarklės miške įvyko įvairių pokyčių, todėl būtina peržiūrėti ir iš naujo įvertinti visą miško teritoriją bei jos gretimybes. Pasak viceministro, pirmiausiai būtų svarstomos galimybės išsaugoti ir plėtoti šio miško selekcinius želdynus, kas įgalintų žemės ūkio paskirties žemei suteikti miško statusą.
Prieš galimybes kasti žvyrą gamtiniu požiūriu jautrioje vietoje pasisako miškininkų senjorų klubas „Giriūnai“, Lietuvos miškų rūmai.
Kauno rajono savivaldybė taip pat ne pirmą kartą ieško teisinių argumentų, kaip apginti mišką. Susitikime dalyvavęs Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis priminė, kad savivaldybės taryba dar 2021 m. balandžio 20 d. yra nepritarusi verslininkų planams plėtoti ūkinę veiklą į Pakarklės miško teritoriją patenkančiose vietose, 7,7 ha teritorijoje. „Tai buvo principinis sprendimas, kuriuo pasisakėme prieš karjerų plėtrą miškų sąskaita“, – sakė vicemeras.
Šį kartą „Rizgonys“ pareiškė norą kasti žvyrą greta esančioje teritorijoje, kurios didžiąją dalį užima žemės ūkio paskirties žemė, o kitą dalį – miškas. Poveikio aplinkai vertinimo procedūra dar nebaigta. Sprendimą dėl ūkinės veiklos galimybių turėtų priimti Aplinkos apsaugos agentūra (AAA). Kauno rajono savivaldybė šiai agentūrai išsiuntė papildomą prašymą sumažinti planuojamos ūkinės veiklos teritoriją, kad į ją nepatektų miško paskirties žemė.
Nemuno slėnyje esantis Pakarklės miškas yra vertinamas kaip vienas patraukliausių turizmo arealų šalyje ir daugiau nei pusę šimtmečio buvo priskirtas IIB rekreacinių miškų grupei, tačiau 2016 m. dalis miško (apie 110 ha) buvo pervesta į IV – ūkinių miškų – grupę.
Atsiliepdama į iniciatyvinės grupės ,,Išsaugokime Pakarklės mišką“ narių Kauno rajono merui Valerijui Makūnui perduotą gyventojų prašymą, 2022 m. birželio 30 d. Kauno rajono savivaldybės taryba priėmė kreipimąsi į Aplinkos ministeriją, prašydama pakeisti Pakarklės miško paskirtį iš ūkinės į rekreacinę, tačiau toks sprendimas iki šiol nebuvo priimtas.
Kauno rajono savivaldybė antradienį gavo LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės raštą, kuriame tvirtinama, kad komitetas dar 2022 m. birželio 1 d. svarstė klausimą dėl naudingųjų iškasenų karjerų teisinio reglamentavimo tobulinimo ir Pakarklės miško išsaugojimo. Pasak A. Gedvilienės, šis klausimas buvo pavestas Aplinkos ministerijai. Vykdydamas parlamentinę kontrolę, komitetas 2024 m. sausio 11 d. dar kartą kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydamas pateikti išsamią informaciją apie ministerijos priimtus sprendimus ir veiksmus dėl Pakarklės miško teisinio statuso.
Prieš keletą metų verslininkai planavo kasti žvyrą ir kitoje vaizdingoje Nemuno slėnio vietoje. Gindama viešąjį interesą, Kauno rajono savivaldybės taryba 2021 m. sausio 19 d. nepritarė UAB „Benefaktor“ ūkinei veiklai – smėlio ir žvyro karjerui Virbaliūnų kaime (Batniavos sen.). Ūkinė veikla būtų vykdoma dideliame plote, šalia kurio yra išsidėstę kultūros paveldo objektai ir jų apsaugos zonos. Šį sprendimą verslininkai apskundė, tačiau teismas nurodė, kad ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgiant į siekį išlaikyti bei apsaugoti Kauno rajono dalies teritorijos aplinką bei kraštovaizdį, nekilnojamąsias kultūros vertybes, gyventojų ir svečių teises į sveiką, saugią ir švarią aplinką, o numatyta ūkinė veikla prieštarauja paveldosaugos reikalavimams.
