„Džiaugsmo dirbtuvių“ įkūrėja: pristatyti meduolininkystę naujai

„Meduolis yra vienintelis gardėsis ant mūsų stalo, kurio ištakos siekia VII-VIII amžių. Aš ir pati, klausdama – „kodėl būtent meduoliai?“ atrandu daugybę naujų atsakymų“, – sako Regina Žemaitienė. Nors su meduoliais siejamas šventinis laikotarpis jau baigėsi, tačiau netoli Vilniaus, Nėries regioniniame parke įsikūrę „Džiaugsmo dirbtuvės“ kviečia degustuoti meduolius ir išmokti juos kepti ištisus metus.

Anuomet praūžusi COVID-19 pandemija daugeliui tapo gyvenimo lūžio tašku: staiga sulėtėjęs  pasaulis bei gyvenimo tempas privertė iš naujo pergalvoti esminius dalykus. Būtent šis laikotarpis tapo ir Vilniaus krašte gimusios „Džiaugsmo dirbtuvių“ idėjos ištakomis. Idėjos, kuri prasidėjo ne nuo verslo plano ar ambicingų planų, o nuo labai žmogiško poreikio – rasti, kuo užpildyti atsivėrusią tuštumą. 

„Džiaugsmo dirbtuvių“ įkūrėja Regina Žemaitienė sako, kad jos su drauge ėmėsi kepti meduolių sau, vėliau – kaimynams, neturėdamos jokių lūkesčių. Visgi meduoliai turėjo pasisekimą ir greitai tapo pretekstu visiems susitikti, pasikalbėti, kartu leisti laiką. Ragaujantieji kepinius ne tik džiaugėsi jų skoniu, bet ir ragino nesustoti. Taip gimė „Džiaugsmo meduoliai“, o vėliau ir – „Džiaugsmo dirbtuvės“, į kurias visais metų laikais vyksta norintieji susipažinti su vienu seniausių ir lietuviškiausių skanėstų – meduoliu.

Dirbtuvės, generuojančios džiaugsmą

„Pandemija nešė liūdesį, o meduolių kepimas generavo džiaugsmą. Todėl ir pasirinkome vadintis „Džiaugsmo dirbtuvėmis“ – vieta, kuri toliau kurtų ir skleistų džiaugsmą“, – sako R. Žemaitienė. Viskas prasidėjo nuo to, kad visai šalia dirbtuvių, anapus tvenkinio įsikūrusi įmonė sukūrė konditerinį, meduoliams skirtą spausdintuvą. Su jo pagalba pradėjo gimti ypatingi meno kūriniai ant meduolių. Tai sužadino ir didesnį aplinkinių susidomėjimą – rodos, įprasti meduoliai pradėjo būti atrandami naujai, prasidėjo meduolių atgimimas.

Pašnekovės teigimu, tokia ir yra „Džiaugsmo dirbtuvių“ misija – atskleisti ir naujai pristatyti meduolininkystę Lietuvoje tam, kad tai būtų ne tik neatsiejama paveldo, bet ir dabarties bei ateities dalis. „Meduolis yra vienintelis gardėsis ant mūsų stalo, kurio ištakos siekia VII-VIII amžių. Aš ir pati, klausdama – „kodėl būtent meduoliai?“ atrandu daugybę naujų atsakymų į šį klausimą. Kepdama meduolius atrandu vis naujų receptūrų bei įžvalgų, matau, kad tai yra plastiškas ir transformacijai pasiduodantis gardėsis. Tai paaiškina, kodėl meduoliai išliko iki šių dienų“, – sako ji.

R. Žemaitienė pasakoja, kad meduoliai pasižymi ypatingu skoniu – juos ragaujant gomuryje tarsi prasideda skonių ir aromatų tango šokis: „Ar kada nors pagalvojote, kaip turėtų būti valgomas meduolis? Naudojantis peiliu, šakute, šaukšteliu?.. Manau, kad svarbiausias būdas – valgyti dalinantis, laužti sau ir kitam, panašiai kaip kalėdaitį. Turbūt ne veltui meduolis yra neatsiejama kalėdinio laikotarpio dalis“.

Kviečia dalyvauti edukacijose ištisus metus

„Kepkite meduolius! Nemokate? Atvažiuokite pas mus, pamokysime. Nenorite kepti? Atvykite degustuoti – pajuskite naujų skonių, patirkite meduolio struktūrą“, – kviečia R. Žemaitienė. Siekiant skleisti žinią apie meduolininkystės tradicijas ir meduolio vartojimo kultūrą, „Džiaugsmo dirbtuvės“ organizuoja meduolių festivalius, dienos stovyklas, degustacijas bei edukacijas. Jas mielai renkasi tiek suaugusieji, tiek vaikai. Be to, yra galimybė siūlomas programas lanksčiai pritaikyti atvykstančiųjų reikmėms – atrasti unikalius sprendimus. 

Dirbtuvių įkūrėja pasakoja, kad susitikimas su atvykusiais visuomet prasideda apkabinimu. Tuomet yra drauge vaišinamasi meduoliais ir prasideda atvykusiai grupei pritaikyta edukacija – pasakojimai, istorijos, atsakymai į klausimus, pavyzdžių demonstravimas. Galiausiai imamasi kūrybinės – meduolių dekoravimo – dalies. „Ant meduolių bandome pavaizduoti savo svajonę. Žmonės atsipalaiduoja, atsiskleidžia naujai. Jie ir patys nustemba, išvydę rezultatą. Iš tiesų, meduolis gali tapti menu“.

R. Žemaitienė juokiasi, kad „Džiaugsmo dirbtuvėse“ veikiančios edukacijos keičia žmones neatpažįstamai: „Žmonės atvažiuoja tarsi cepelininiais, pilkais veidais, kurie apie nieką nekalba. Jie atsargiai stebi tai, kas vyksta. O galiausiai išvyksta džiaugsmingi – nustebę ir pilni emocijų bei atradimų. Toks ir yra mūsų siekis – kartu kepti džiaugsmą! Dėl šios priežasties su atvykusiais svečiais niekada neatsisveikiname – tikimės, kad greitu metu ir vėl susitiksime. Meilė, miltai ir medus! – toks „Džiaugsmo dirbtuvių“ šūkis“.

Saugomų teritorijų prekės ženklas vienija daugiau nei 200 verslų

Šiandien asociacija „Džiaugsmo dirbtuvės“ yra Saugomų teritorijų prekės ženklo turėtoja – svarbi saugomų teritorijų partnerė, kasdieniais sprendimais ir nuolatine pagalba prisidedanti prie saugomų teritorijų tikslų įgyvendinimo.

Saugomų teritorijų produkto ženklas – „paukštė” –  buvo sukurtas 2013 m. Daugiau nei dešimtmetį kiekviena Lietuvos saugoma teritorija šį ženklą, specialios komisijos sprendimu, gali suteikti išskirtiniams tos vietovės produktams ir paslaugoms. Tai – darnūs produktai ir paslaugos, kurie ne tik saugo vietos gamtą ir puoselėja kultūrą, bet ir prisideda prie tos teritorijos gerovės bei klestėjimo. Dažnai šie gaminiai reprezentuoja etnografinį regioną, kuriame yra gaminami. Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama virš 200 saugomų teritorijų ženklo turėtojų.