Jautrumo slenkstis
Rugsėjo 20 dieną Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatytas Juozo Šikšnelio politinis trileris „Jautrumo slenkstis“, atidaryta Teresės Bužokaitės-Šikšnelienės nuotraukų paroda. Kūrėjus į Varėną atlydėjo ir renginį vedė ilgametis knygos bičiulis Petras Zurlys.
Juozas Šikšnelis – buvęs Klaipėdos Imanuelio Kanto bibliotekos direktorius, rašytojas, išleidęs daugiau nei dvidešimt knygų – romanų, detektyvų, novelių; dalis jo knygų pasirašytos Raido Dubrės slapyvardžiu. Kūryba įvertinta Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Ievos Simonaitytės, Žemaitės literatūrinėmis premijomis. Romanams būdingi istoriniai personažai, įvykiai, detalės, klasikinis istorinis detektyvas derinamas su moderniu politiniu trileriu. Istoriniuose kontekstuose apmąstomi doroviniai, socialiniai, religiniai, filosofiniai žmogaus dramos aspektai. Kalba sklandi, stilius aiškus, lengvas, neretai ironiškas. Kūryba išversta į anglų, lenkų, rusų kalbas. J. Šikšnelis taip pat drožia skulptūras iš medžio, kala iš akmens, yra surengęs per 50 parodų Lietuvoje ir užsienyje. Savo darbo dieną apibūdina taip: „rytą pradedu prie kompiuterio rašydamas, apie 10 valandą einu prie darbastalio.“ Romaną „Jautrumo slenkstis“ paskatino parašyti realus įvykis – kapinių Švendubrėje išniekinimas. „Tai ėmiausi darbo. Rašyti detektyvą man didelis malonumas. Rašau – tarsi skaityčiau. Kūrinyje – praeities dulkės, šešėliai, persipina epochos. Pasakojimas man atrodė gana gaivus, tačiau leidėjui tai nepatiko. Išleidau romaną savo lėšomis. Literatūrologas Vytautas Martinkus parašė gerą recenziją“, – pasakojo rašytojas. Prieš metus pasirodžiusio romano anotacijoje teigiama: „Jautrumo slenkstis“ – politinis trileris apie nūnai vykdomą hibridinį karą prieš Europos Sąjungą. Šiame kūrinyje kiršinamos lenkų ir lietuvių tautos, pradžioje niokojant kapines, vėliau į dienos šviesą ištraukus istorinį artefaktą – LDK valdovų karūną, kaip argumentą apkaltinti lietuvius, pasisavinant vogtus istorinius artefaktus. Veikia iš kitų kūrinių jau pažįstamas istorikas Andrius Večiorinas, kuris, išėjęs į dalinę pensiją, reziduoja tėviškėje ir painioja sudėtingą istoriją. Paraleliai ją tiria ir policijos tyrėjas Arnas Mašiotas. Suvienyti pastangas jiems iki pabaigos nesiseka, nes tarp jų nuolatos bėgioja juoda katė. Pabaigoje Večiorinas pastatomas prie ribinio Jautrumo slenksčio: arba viešai sumeluoja ir gelbsti sūnų, kurį teroristai pasirengę paaukoti, arba… Ir jis pasielgia teisingai… Kūrinys žaižaruoja autoriui būdinga ironija ir saviironija.“
Kartu su rašytoju atvyko jo žmona Teresė Bužokaitė-Šikšnelienė – matematikos mokytoja, pomėgį fotografijai, paveldėjusi iš tėčio – garsaus fotografo Konstantino Bužoko. Ji pristatė savo kūrybą, o bibliotekos lankytojus kviečia pasigrožėti nuotraukų ciklais „Migloje“ ir „Ąžuolas“.
