Laumės, broliai Bingiai ir Laumės laivas Molėtų krašte
Molėtų viešoji biblioteka kviečia vaikus prisijungti prie literatūrinių lobių paieškų! Pristatome naują, vaikams skirtą, Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Vaikų atradimai Molėtų krašte“. Molėtų kraštas garsėja ir didžiuojasi turėdami iš šio krašto kilusių didžių rašytojų ir literatų. Vieni jų – vaikams skirtus kūrinius rašę Petras Tarasenka ir Antanas Pivoras. Projekto siela ir širdis, bibliotekos personažė Molinukė kvies vaikus per šių rašytojų kūrinius ir gyvenimą pažinti kiekvienam lietuviui svarbias temas – istoriją ir mitologiją. Pažintį su literatūriniais lobiais pradėjome Dubingiuose kartu su Molėtų pradinės ketvirtokais, jų mokytoja Indre ir bibliotekininke Rūta, kur susipažinome su Antano Pivoro aprašytomis laumėmis.
Asvejos regioninio parko direkcijos edukatorė Gema Kuorienė papasakojo vaikams, kuo ypatingas Asvejos regioninis parkas ir Dubingių piliavietė. Minėme mįsles apie gamtos reiškinius ir gyvūnus, kopėme į piliavietę, nuo kurios atsiveria nuostabus ilgiausio Lietuvos ežero vaizdas. Sužinojome, kaip atsirado Dubingių miestelio pavadinimas: Žmonės pasakoja, kad prie Asvejos ežero kadaise gyveno du broliai milžinai pavarde Bingiai – vienas jų šiapus, kitas – anapus ežero. Vietiniai žmonės eidami jų aplankyti sakydavo: „Einam pas brolius Bingius!“. Kiti atsakydavo: „Taigi, eiva pas du Bingius“. Dar buvo pasakojama, kad piliavietė iškilo būtent iš brolių milžinų pypkių pilamų pelenų į ežero vidurį. Taip ilgainiui atsirado sala, dabar žinoma kaip Dubingiai. Pasiskirstėme į dvi komandas ir žinias pasitikrinome Gemos paruoštame protmūšyje.
Gema vaikams pasakojo, kad anksčiau čia gyvenę žmonės labai tikėjo mitiniu pasauliu. O ypač aplink šias vietoves, ežerą, pelkynuose, miškų glūdumose gyveno laumės – tarpininkės tarp žemės ir dangaus, kurios spręsdavo žmonių likimus, požiūrius, santykius. Laumės – darbščios būtybės, kurios audžia laumės juostas, siuva, šluoja, tvarkosi ir nuolat darbuojasi, todėl ir iš žmonių to paties tikėdavosi. Laumės ypatingai globodavo moteris ir jų vaikus, apdovanodavo darbščias moteris, o nedarbščių moterų vaikus pagrobdavo. Pasirodo, į Dubingius atvykome laumėms ypatingą dieną. Ketvirtadienis – laumės ir perkūno diena, šią dieną laumės aktyviausios.
Klausėmės ir dairėmės, kur tos laumės aplink mus vaikšto. Tačiau, juk girdėjome, kad laumės daugiausiai gyvena pelkynuose ir miško glūdumose, tad patraukėme į laumės laivą „Laumarį“ dairytis tų laumių. Beplaukiant Asvejos ežeru Molinukė vaikams papasakojo Asvejos ežero atsiradimo istoriją, o laivo kapitonai Marius ir Laura papasakojo vaikams, kuo šis ežeras ypatingas: šiame ežere yra penkios salos, o kadaise buvo šešios – patys Dubingiai buvo šeštoji sala, kuri vėliau buvo sujungta su žeme ir taip šeštoji sala išnyko. Asvejos ežere gyvena seliavos, senosios, nuo ledynmečio laikų aptinkamos ežerinės stintelės. Parke taip pat labai daug žalčių. Turėjome progą ir iš arti pažinti vandens paukščius: matėme kormoraną, gulbes, kragą.
Mūsų atradimai apie Dubingių laumės pasibaigė lengvu lietumi – laumės išlydėjo mus atgal į Molėtus, pilnus įspūdžių ir atradimų.
