30 gruodžio, 2022

„LKB Kronikos“ leidėja – G. E. Šiuliauskaitė mini 90 metų jubiliejų

Šiemet gruodžio 30 d. savo garbingą 90 metų gyvenimo sukaktį mini ses. Gerarda Elena Šiuliauskaitė SJE – viena iš pagrindinių „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidėjų, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos sesuo. Elena gimė 1932 m. gruodžio 30 d. Marijampolės aps. Šilavoto vls. Stuomenų kaime. Mokėsi netoli tėviškės esančioje Mikališkio pradinėje mokykloje, po to – Kazlų Rūdos vidurinėje mokykloje. 1953–1956 m. Vilniaus pedagoginiame institute studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Po 1956 m. Vengrijos sukilimo prieš sovietų valdžią ji Vilniuje, per Vėlines dalyvavo mitinge Rasų kapinėse ir po to vykusioje antisovietinėje studentų demonstracijoje. Dėl to, 1956 m. lapkritį Vilniaus pedagoginio instituto direktoriaus, Lietuvos komunistų partijos nario nuo 1930 m., Juozo Mickevičiaus įsakymu buvo pašalinta iš trečiojo kurso kaip „nepateisinusi tarybinio studento vardo”.

1958 m. pogrindyje tapo vienuole, įstojo į Kristaus Karaliaus seserų kongregaciją. Neturėdama galimybių baigti aukštąjį mokslą dieniniame skyriuje, Elena 1961 m. pradėjo neakivaizdines lituanistikos studijas Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete. 1968 m. baigė šias studijas ir įgijo lietuvių kalbos bei literatūros specialybę. Po to penkerius metus dirbo šio universiteto Istorijos-filologijos fakulteto laborante. Tuo pat metu įsitraukė ir į religinę pogrindžio veiklą. Kartu su kunigais organizavo jaunimo katalikiškąjį ugdymą, katekizmo mokymą. 1972 m. E. Šiuliauskaitė perėjo į kitą seserų vienuolių kongregaciją, tapo Eucharistinio Jėzaus seserų vienuole Gerarda. 1973 m. gegužės mėnesį už nelegalią religinę veiklą tarp jaunimo buvo pašalinta iš Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakulteto vyr. laborantės pareigų. Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto prorektorius Bronius Sudavičius jai pranešė, kad pedagoginio darbo dirbti negalinti, nes yra vienuolė. Vėliau ji dirbo LSSR valstybinėje respublikinėje bibliotekoje vyr. redaktore. Dar dirbdama šioje bibliotekoje, 1975 m. sausio–vasario mėnesiais buvo du kartus KGB darbuotojų po 6 valandas tardoma, jai grasino kalėjimu dėl Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos (toliau – LKB kronika) platinimo. Tardomoji visus kaltinimus paneigė. 1975 m. vasarą savo kongregacijos vyresniosios prašymu išėjo iš darbo Respublikinėje bibliotekoje ir apsigyveno Simne (Alytaus r.), kur nuo tų metų rugpjūčio dirbo leidžiant LKB kroniką. Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius savo prisiminimuose rašė: „Darbas su Kronika labai palengvėjo, kai į talką atėjo ses. Elena Šiuliauskaitė. Per ilgus metus ant jos pečių gulė didžioji darbų našta. Žinojau, koks pavojus jai grėsė, suprato ir jinai, bet pasitikėjome Dievu ir dirbome.” Sesuo Gerarda savo prisiminimuose antrina: „Apsidžiaugiau galėdama prisidėti prie LKB kronikos leidimo, nes dar nuo partizanų laikų mano vaikystės svajonė buvo padėti Bažnyčiai ir Tėvynei.”

E. Šiuliauskaitė pati rašydavo LKB kronikai reportažus, redaguodavo kitą gautą medžiagą (patikslindavo vietoves, patikrindavo faktus ir pan.), baigdavo ruošti naują numerį, paruošdavo galutinį variantą ir rašomąja mašinėle atspausdindavo pirminį 20 egzempliorių kiekį. Prieš numerio išleidimą ji kartu su LKB kronikos vyriausiuoju redaktoriumi kun. S. Tamkevičiumi atrinkdavo medžiagą, aptardavo, koks bus naujas Kronikos numeris. Po kelis egzempliorius nuveždavo į Vilnių ir Kauną. Kadangi buvo pavojinga vežioti Kronikos egzempliorius iš Simno į Kybartus, nuo 1977 m. birželio visas pogrindžio leidinio redagavimas ir spausdinimas persikėlė į Kybartus (Vilkaviškio r.), kur klebonu nuo 1975 m. gruodžio dirbo kun. S. Tamkevičius. Be to, sesuo Gerarda du kartus vežė LKB kronikos mikrofilmus į Maskvą ir juos perduodavo Rusijos disidentams. Sesuo Gerarda dalyvavo protesto akcijose, rinkdavo parašus prie bažnyčių, organizuodavo nelegalius jaunimo susitikimus, rengdavo žygius į Šiluvą ir Kryžių kalną. Ji sakė, jog tam, kad „persekiojamas tikintis jaunimas įgautų drąsos ir mylėtų Tėvynę“.

1983 m. gegužę, suėmus ir po to įkalinus kun. S. Tamkevičių, sesuo Gerarda Elena Šiuliauskaitė su bendradarbėmis seserimis Bernadeta Mališkaite, Birute Briliūte ir iš kalinimo dėl Kronikos platinimo grįžusia ses. Genovaite Navickaite parengė 53-ąjį šio pogrindžio leidinio numerį. 1983 m. pabaigoje LKB kronikos vyriausiuoju redaktoriumi tapus kun. Jonui Borutai, sesuo Gerarda ir toliau dirbo šio pogrindžio leidinio redaktore, su kun. J. Boruta kartu aptardavo numerio rengimą, rinko medžiagą apie tikinčiųjų persekiojimus. Be ses. Gerarda rinkdavo protesto parašus prieš sovietų valdžios veiksmus, pati pasirašė, protestuodama dėl Mečislovo Jurevičiaus ir Vytauto Vaičiūno teismų, šiurkščių milicijos ir KGB veiksmų per ses. Gemos Jadvygos Stanelytės teismą, taip pat dėl Danutės Keršiūtės ir Petro Cidziko suėmimo.

Kagėbistams, dar 1975 m. pradžioje įtarusiems E. Šiuliauskaitę prisidedant prie LKB kronikos platinimo ir ją tardžiusiems, nepavyko susekti jos veiklos, nors ji buvo tardoma 6 kartus. LSSR KGB 5-ajame skyriuje dvi operatyvinio patikrinimo bylos E. Šiuliauskaitei buvo užvestos tik 1987 m. ir 1988 m. Jose nurodyta, kad ji įtariama prisidedanti prie LKB kronikos leidimo. Prasidėjus Lietuvos Atgimimui, 1989 m. buvo nutarta sustabdyti LKB kronikos leidimą – tais metais išėjo paskutinis numeris.

1989–1991 m. sesuo Gerarda dirbo Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ pirmininke, taip pat keletą metų buvo žurnalo „Caritas” skyriaus redaktore. 1995–2000 m. darbavosi Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos centro kurijoje. Šuo metu gyvena seserų eucharistiečių namuose Vilniuje.

Už nuopelnus leidžiant LKB kroniką ir už kitą pogrindinę veiklą ses. Gerarda Elena Šiuliauskaitė SJE Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. sausio 31 d. dekretu apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi. 2006 m. apdovanota Vengrijos 1956 m. sukilimo ordinu. 2021 m. Laisvės premija skirta pogrindžio spaudos leidinio – LKB kronikos 1983–1989 m. vyriausiajam redaktoriui vysk. Jonui Borutai, leidinio bendradarbėms Bernadetai Mališkaitei ir Elenai Šiuliauskaitei.


25 liepos, 2024

Ketvirtadienio popietę keliolika sostinės žydų bendruomenės narių ir juos palaikantys piliečiai greta Vilniaus koncertų ir sporto rūmų susirinko į mitingą, […]

25 liepos, 2024

Kaune liepą atidengtas dar vienas monumentas – bronzinis skulptoriaus Juozo Zikaro paminklas greta jo vardo namų-muziejaus. Kaip skelbia savivaldybė, tai […]

24 liepos, 2024

Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo (pradžia 1941 m. birželio 22 d.) išvakarėse Šiaulių mieste gyveno maždaug apie 8000 žydų, kurių […]

22 liepos, 2024

Kelmės rajone, Virtukų miške, sudaužyta atminimo lenta „Žuvusiems Virtukų kautynių didvyriams“. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą  dėl kapo ar kitos viešosios […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
19 liepos, 2024

Liepos 17–18 d. Kauno IX forto muziejus organizavo tarptautinę mokslinę konferenciją „80-čiai metų nuo Kauno geto sunaikinimo praėjus – ką […]

Instaliacija pasakoja totorių Lietuvoje istoriją
18 liepos, 2024

Alytaus rajono totorių bendruomenė, minėdama Žalgirio mūšio metines, Raižiuose atidarė instaliaciją „Totorių vartai“, kuri kviečia pažinti drąsios ir draugiškos tautos […]

Protestas prie Seimo dėl ketinamos patvirtinti LGGRTC reformos. ELTA Julius Kalinskas
18 liepos, 2024

Seimui ketinant apsisręsti dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) reformos, ketvirtadienį prie parlamento susirinko mažiausiai keturios dešimtys […]

18 liepos, 2024

Vasarai įpusėjus, atsiradus daugiau galimybių keliauti, Kultūros paveldo departamentas (KPD) vėl primena ir kviečia prisidėti prie nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo. […]

Apdovanojama LGGRTC darbuotoja I.E.Lewandowska / Mikołaj Bujak nuotr.
18 liepos, 2024

Lenkijos Tautos atminties instituto (IPN) prezidentas dr. Karolis Nawrocki apdovanojo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotoją Iloną Ewą […]

16 liepos, 2024

Liepos 13-ąją minima Durbės mūšio pergalės sukaktis ir Žemaičių tautos vienybės diena. Šia proga Telšių kultūros centras paruošė pilną šios […]

15 liepos, 2024

Minint Žalgirio mūšio dieną, Kauno Ramybės parke buvo atidengtas monumentas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Aleksandrui Jogailaičiui. Šventės metu […]

Prie Kauno geto vartų grįžusios iš darbų kalinių brigados / Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo
12 liepos, 2024

Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių […]

Algimanto apygardos partizanai / Iš kairės: Algimanto apygardos Ryšių skyriaus viršininkas Albinas Kubilius-Rūgštymas, Žaliosios rinktinės vadas J. V. Česnakavičius-Daujotas, apygardos vadas A. Starkus-Montė, kiti neatpažinti. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
11 liepos, 2024

Jonas Vitautas (taip dokumente) Česnakavičius gimė 1924 m. liepos 12 d. Panevėžio aps. Smilgių vls. Dambavos parapijos Valdeikių k. ūkininkų […]

9 liepos, 2024

Ir vėl Dubingiai. Ir vėl atradimai. Šiuokart miestelio šv. Jurgio bažnyčioje „susituokė“ du neįtikėtinai tolimi žanrai ir kalbėjimo būdai. Tokie […]

7 liepos, 2024

2024 m. liepos 5 d. Kaune, Lietuvos karininkų ramovėje vyko iškilminga ceremonija, kurios metu buvo pagerbti ir įvertinti laisvės gynėjai. […]

3 liepos, 2024

Vieną birželio šeštadienį Plokščiuose vyko didelė šventė – Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Plokščių skyriuje surengta konferencija „Suomijos kultūrinio gyvenimo atspindžiai Plokščiuose“, […]

Bibliotekos nuotr.
1 liepos, 2024

Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka šiuo metu įgyvendina projektą „Generolas P. Plechavičius Čiutelių palivarke“, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros […]

30 birželio, 2024

Daukanto aikštėje vykusioje Dainų šventės vėliavos pakėlimo ceremonijoje dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad lietuviai yra dainų ir poezijos tauta. […]

L. Prascevičiūtės nuotr.
28 birželio, 2024

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) nuo birželio 11 dienos eksponuojama paroda „Diena XIX amžiaus dvare: […]

25 birželio, 2024

Rainių žudynės – vienas iš Raudonosios armijos ir SSRS represinių nusikaltimų Lietuvos teritorijoje. Rainių miškelyje netoli Telšių 1941 m. naktį […]