17 lapkričio, 2023

Per Samuelio Bako muziejaus sukaktį – staigmena: dailininkas Lietuvai dovanoja dar 150 darbų

Samuelio Bako muziejus / A. Morozovo, VGŽIM archyvo nuotr.

2017 metų lapkričio 16-ąją, Tarptautinę tolerancijos dieną, duris atvėrė nepaprastą likimą menanti meno erdvė – Holokaustą išgyvenusio litvakų dailininko, Vilniaus miesto garbės piliečio Samuelio Bako muziejus. Šiandien minint 6-ąją muziejaus sukaktį iš Bostono, kuriame įsikūręs dailininkas, skrieja džiugi žinia – Lietuvai jis dovanoja per 150 savo darbų. 

Šiuo metu muziejuje veikia išsami dailininko 90-ojo jubiliejaus paroda „Samuelio Bako dailė Vilniuje: retrospektyva 1942–2023“. Ją atidarant birželį autorius žadėjo Lietuvai padovanoti 50 savo kūrinių, daugiausiai iš Romos ir Paryžiaus laikotarpio (1956–1965).

„Visgi kai Samuelį pasiekė parodos svečių atsiliepimai, o 90-ojo jubiliejaus proga – ukrainiečių vaikų jam sukurti piešiniai, įvertinęs muziejaus veiklas dailininkas man pranešė apsisprendęs padovanoti ne 50, o 150 darbų! Juos ilgus metus kaupė savo „Auksinei kolekcijai“, – džiugia naujiena dalijasi parodos kuratorė, Samuelio Bako muziejaus vedėja menotyrininkė Ieva Šadzevičienė. 

Sulaukęs tokios dovanos Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus (VGŽIM) galės didžiuotis gausiausia dailininko kolekcija Europoje ir antra pagal dydį pasaulyje (po Samuelio Bako muziejaus Omahos universitete, Nebraskos valstijoje).

Samuelio Bako muziejaus 6-osios sukakties proga pats dailininkas pasidalijo žinute: „Viena nuostabiausių dovanų, kurią gavau sulaukęs 90-ies, – pamatyti parodos Vilniuje atidarymą ir koks nuostabus darbas buvo atliktas. Tai paskatino mane padovanoti triskart didesnę kolekciją“, – teigia 1933 metais Vilniuje gimęs Samuelis Bakas. 

Sulaukti siuntos VGŽIM tikimasi gruodį. Tada papildytą Samuelio Bako rinkinį sudarys net 400 meno kūrinių – grafikos, tapybos darbų ir piešinių. Dailininkas planingai atrinko tų serijų kūrinius, kurių VGŽIM turėjo mažiau. 

Vieni paveikslai pradėti tapyti prieš trejetą metų, kiti – minėtu Paryžiaus–Romos periodu, tačiau paskutinių potėpių dailininkas ėmėsi vos prieš kelias dienas, kai sužinojo, kad muziejus gavo finansinę paramą atsisiųsti jo dovaną. 

Kolekcija siunčiama finansuojant Vyriausybės kanceliarijai. Lapkričio 6-ąją tam vienbalsiai pritarė LR Istorinės atminties ir su Lietuvos pristatymu užsienyje susijusių projektų atrankos komisija.

Samuelis Bakas pirmą kartą savo piešinius viešai eksponavo Vilniaus gete būdamas vos devynerių. Dalyvauti parodoje jį pakvietė garsūs rašytojai Abraomas Suckeveris ir Šmerkė Kačerginskis, atkreipę dėmesį į talentingą berniuką. Samueliui trūko popieriaus, todėl kartu su kvietimu berniukas gavo ir Vilniaus žydų bendruomenės metraštį – Pinką, kelių šimtų puslapių labdaros organizacijos knygą su aukotojų sąrašais ir veiklos taisyklėmis.

Slepiantis nuo sunaikinimo jaunajam dailininkui su mama kelis kartus teko glaustis benediktinių vienuolyno archyve. Samuelio tėvą naciai sušaudė 1944-aisiais, kai iki geto išlaisvinimo buvo likusios vos kelios dienos.

Po karo Samuelis su mama trumpai gyveno Lodzėje, vėliau – perkeltųjų asmenų stovykloje netoli Miuncheno. 1948 metais įkūrus Izraelio valstybę, S. Bakas iškeliavo į Jeruzalę, mokėsi Bezalelo meno ir dizaino akademijoje. Atlikęs karinę tarnybą, 1956-aisiais persikėlė į Paryžių, baigė Aukštąją dailės mokyklą.

Per trisdešimt metų dailininkas išmaišė visą Europą, dažnai keitė gyvenamąją vietą, kol 1993-iaisiais apsistojo Bostono priemiestyje Vestone. Čia gyvena ir kuria iki šiol.

Parodos „Samuelio Bako dailė Vilniuje: retrospektyva 1942–2023“ kuratorė Ieva Šadzevičienė; kūrybinė idėja ir dizainas: JUDVI&AŠ – Viktorija Sideraitė Alon (architektė dizainerė), Albinas Šimanauskas (kūrybininkas); įgyvendinimas: UAB „Ekspobalta“ (vadovas Saulius Valius).


18 birželio, 2024

Taškeliai, trikampėliai, rombai ir apskritimai, linijos ir zigzagai – paslaptingi archajiniai dirbinių ornamentai šiandien mums mena sunkiai įmenamas priešistorės paslaptis. […]

Parodas pristato LRS narė P.Kuzmickienė / LRS nuotr.
17 birželio, 2024

Lietuvos Respublikos Seime atvertos dvi parodos, kuriomis minimos ir prisimenamos Gedulo ir vilties, Okupacijų ir genocido dienos. Taip pat pažymimas […]

15 birželio, 2024

Vilniuje įamžinta drąsi kovotoja už Lietuvos Nepriklausomybę, legendinė žvalgė ir viena ryškiausių tarpukario moterų – Marcelė Kubiliūtė. Vilniaus miesto savivaldybė […]

15 birželio, 2024

Birželio 15 dieną minime svarbų įvykį – Kauno IX forto memorialinio komplekso 40-metį. Šis kompleksas, atidarytas 1984 metais, yra ne […]

14 birželio, 2024

Lietuvai prisimenant tragiškas istorijos datas, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen perspėja apie iš Rytų pusės kylančius grasinimus. „Pasikeitus epochai, geopolitinei situacijai […]

14 birželio, 2024

1940 m. birželio 15 d. į Lietuvos valstybės teritoriją Sovietų Sąjunga įvedė savo kariuomenę ir taip pradėjo šalies okupaciją. Nuo […]

14 birželio, 2024

Antikinės Graikijos meno ir mokslo pasiekimai savo kūrybiškumu ir sumanumu mus stebina iki šiol: pirmasis kompiuteris, garo mašinos prototipas, pirmasis […]

11 birželio, 2024

Antradienį Vilniaus Saulės kapinėse Antakalnyje sarkofago formos kenotafu įamžinta pirmosios Lietuvoje egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės palaidojimo vieta, pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus. […]

11 birželio, 2024

2024 m. gegužės 30-31 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento Okupacinių režimų veiklos […]

11 birželio, 2024

Virtuali paroda skirta Dainų šventės 100-mečiui paminėti. Parodoje eksponuojami dokumentai atskleidžia, kaip buvo ruošiamasi Šiaulių miesto ir rajono Dainų šventei […]

7 birželio, 2024

Ketvirtadienį Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkei Fainai Kukliansky įteiktas Vokietijos Federacinės Respublikos ordino „Už nuopelnus“ kryžius. Kaip pranešė Vokietijos ambasada Lietuvoje, […]

6 birželio, 2024

Ukmergėje, Kauno ir Deltuvos gatvių sankirtoje, nebeliko 35 metus šioje vietoje stovėjusios bei prieštaringai vertintos Vaclovo Krutinio sukurtos bronzinės „Vėliavnešių“ […]

5 birželio, 2024

Kauno miesto savivaldybės konservatoriai piktinasi laikinosios sostinės mero Visvaldo Matijošaičio sumanymu istorinės Prezidentūros kiemelyje pastatyti paminklą daugiau nei prieš dešimtmetį […]

5 birželio, 2024

Kaunas inicijuoja paminklo pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui pastatymą. „Kitąmet sueis 15 metų nuo Prezidento mirties, bet […]

4 birželio, 2024

Gegužės 31-ąją visoje Kazachstano Respublikoje paminėta Politinių represijų aukų atminimo diena. Tą dieną Žezkazgane buvo paminėtos 70-osios Kengyro sukilimo metinės. […]

31 gegužės, 2024

Varniuose šiandien po keletą metų trukusių rekonstrukcijos darbų duris lankytojams atvėrė Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys – Žemaičių vyskupystės muziejus. Jis […]

30 gegužės, 2024

Dalyvaujant Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir kitų Lietuvos muziejų muziejininkams ir vadovams, garbiems svečiams iš Lenkijos ir Ukrainos, Lietuvos politikams, […]

25 gegužės, 2024

Šią savaitę posėdžiavusi vadinamoji desovietizacijos komisija rekomenduoja keisti poetų Salomėjos Nėries, Liudo Giros ir rašytojo Petro Cvirkos vardo gatvių pavadinimus […]

24 gegužės, 2024

Senosios areštinės kieme, Lietuvos nacionalinio muziejaus teritorijoje, šį pavasarį atrastas Vilniaus Kreivosios pilies papilys. Pasak tyrimo vadovo, archeologo Ato Žvirblio, […]

23 gegužės, 2024

Gegužės 22-ąją, trečiadienį, Radviliškio viešosios bibliotekos Konferencijų salėje vyko Valdo Babliausko dokumentinio filmo „Juozas Jakavonis-Tigras“ ir J. Jakavonio knygos „Šalia […]