Per Samuelio Bako muziejaus sukaktį – staigmena: dailininkas Lietuvai dovanoja dar 150 darbų
2017 metų lapkričio 16-ąją, Tarptautinę tolerancijos dieną, duris atvėrė nepaprastą likimą menanti meno erdvė – Holokaustą išgyvenusio litvakų dailininko, Vilniaus miesto garbės piliečio Samuelio Bako muziejus. Šiandien minint 6-ąją muziejaus sukaktį iš Bostono, kuriame įsikūręs dailininkas, skrieja džiugi žinia – Lietuvai jis dovanoja per 150 savo darbų.
Šiuo metu muziejuje veikia išsami dailininko 90-ojo jubiliejaus paroda „Samuelio Bako dailė Vilniuje: retrospektyva 1942–2023“. Ją atidarant birželį autorius žadėjo Lietuvai padovanoti 50 savo kūrinių, daugiausiai iš Romos ir Paryžiaus laikotarpio (1956–1965).
„Visgi kai Samuelį pasiekė parodos svečių atsiliepimai, o 90-ojo jubiliejaus proga – ukrainiečių vaikų jam sukurti piešiniai, įvertinęs muziejaus veiklas dailininkas man pranešė apsisprendęs padovanoti ne 50, o 150 darbų! Juos ilgus metus kaupė savo „Auksinei kolekcijai“, – džiugia naujiena dalijasi parodos kuratorė, Samuelio Bako muziejaus vedėja menotyrininkė Ieva Šadzevičienė.
Sulaukęs tokios dovanos Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus (VGŽIM) galės didžiuotis gausiausia dailininko kolekcija Europoje ir antra pagal dydį pasaulyje (po Samuelio Bako muziejaus Omahos universitete, Nebraskos valstijoje).
Samuelio Bako muziejaus 6-osios sukakties proga pats dailininkas pasidalijo žinute: „Viena nuostabiausių dovanų, kurią gavau sulaukęs 90-ies, – pamatyti parodos Vilniuje atidarymą ir koks nuostabus darbas buvo atliktas. Tai paskatino mane padovanoti triskart didesnę kolekciją“, – teigia 1933 metais Vilniuje gimęs Samuelis Bakas.
Sulaukti siuntos VGŽIM tikimasi gruodį. Tada papildytą Samuelio Bako rinkinį sudarys net 400 meno kūrinių – grafikos, tapybos darbų ir piešinių. Dailininkas planingai atrinko tų serijų kūrinius, kurių VGŽIM turėjo mažiau.
Vieni paveikslai pradėti tapyti prieš trejetą metų, kiti – minėtu Paryžiaus–Romos periodu, tačiau paskutinių potėpių dailininkas ėmėsi vos prieš kelias dienas, kai sužinojo, kad muziejus gavo finansinę paramą atsisiųsti jo dovaną.
Kolekcija siunčiama finansuojant Vyriausybės kanceliarijai. Lapkričio 6-ąją tam vienbalsiai pritarė LR Istorinės atminties ir su Lietuvos pristatymu užsienyje susijusių projektų atrankos komisija.
Samuelis Bakas pirmą kartą savo piešinius viešai eksponavo Vilniaus gete būdamas vos devynerių. Dalyvauti parodoje jį pakvietė garsūs rašytojai Abraomas Suckeveris ir Šmerkė Kačerginskis, atkreipę dėmesį į talentingą berniuką. Samueliui trūko popieriaus, todėl kartu su kvietimu berniukas gavo ir Vilniaus žydų bendruomenės metraštį – Pinką, kelių šimtų puslapių labdaros organizacijos knygą su aukotojų sąrašais ir veiklos taisyklėmis.
Slepiantis nuo sunaikinimo jaunajam dailininkui su mama kelis kartus teko glaustis benediktinių vienuolyno archyve. Samuelio tėvą naciai sušaudė 1944-aisiais, kai iki geto išlaisvinimo buvo likusios vos kelios dienos.
Po karo Samuelis su mama trumpai gyveno Lodzėje, vėliau – perkeltųjų asmenų stovykloje netoli Miuncheno. 1948 metais įkūrus Izraelio valstybę, S. Bakas iškeliavo į Jeruzalę, mokėsi Bezalelo meno ir dizaino akademijoje. Atlikęs karinę tarnybą, 1956-aisiais persikėlė į Paryžių, baigė Aukštąją dailės mokyklą.
Per trisdešimt metų dailininkas išmaišė visą Europą, dažnai keitė gyvenamąją vietą, kol 1993-iaisiais apsistojo Bostono priemiestyje Vestone. Čia gyvena ir kuria iki šiol.
Parodos „Samuelio Bako dailė Vilniuje: retrospektyva 1942–2023“ kuratorė Ieva Šadzevičienė; kūrybinė idėja ir dizainas: JUDVI&AŠ – Viktorija Sideraitė Alon (architektė dizainerė), Albinas Šimanauskas (kūrybininkas); įgyvendinimas: UAB „Ekspobalta“ (vadovas Saulius Valius).
