Šalia Baisogalos – oficiali „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos statybų pradžia

Radviliškio rajone antradienį oficialiai pradėtos kelių šimtų milijonų eurų vertės Vokietijos gynybos pramonės koncerno „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos statybos.

Nacionaliniam saugumui reikšmingas strateginis objektas kitąmet iškils už kelių kilometrų nuo Baisogalos miestelio, 340 hektarų ploto sklype, kuris iki praėjusių metų birželio priklausė Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU). 

Gamyklą valdys bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė „Rheinmetall Defence Lietuva“. 

Tiesioginės investicijos į projektą sieks apie 300 mln. eurų, gamykloje dirbs apie 150 asmenų, kurie per metus pagamins dešimtis tūkstančių 155 mm kalibro artilerijos sviedinių.

Veiklą gamykla turėtų pradėti jau 2026 m., produkcijos linijų paleidimas numatytas iki kitų metų pabaigos.

Priklausomai nuo užsakymų kiekio, gamybos apimtys nuo 2027 m. bus palaipsniui didinamos.

Sieks Lietuvoje sukurti visą gamyklos veiklai reikalingą tiekimo grandinę

Naujosios gamyklos statybų pradžios ceremonijoje kalbėjęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo šio projekto reikšmę strateginei Lietuvos ir Vokietijos partnerystei.

„Lietuvai ši pažangi artilerijos šaudmenų gamykla, kuri taps didžiausia investicija į gynybą šalies istorijoje, yra daugiau nei tik pramoninis projektas. Tai yra strateginis žingsnis stiprinant atgrasymo pajėgumus, kurie sudaro taikos pagrindą“, – antradienį Baisogaloje kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.

„Šiandien matome, kaip Berlyne pasakyta „Zeitenwende“ kalba materializuojasi Lietuvoje plieno, technologijų ir, svarbiausia, pasitikėjimo forma“,  – akcentavo jis.

Pasak G. Nausėdos, naujoji gamykla turės ekonominių naudų ir vietos Baisogalos bendruomenei.

Tuo metu šalyje viešintis „Rheinmetall“ koncerno generalinis direktorius Arminas Papergeris pažymėjo, kad naujosios gamyklos įkūrimas suartins Lietuvos ir Vokietijos karinius bei gynybos pramonės pajėgumus.

„Po 12 mėnesių vėl susitiksime čia ir jau pamatysime ne tik pačių statybų pradžią, bet ir visą produkcijos liniją“, – ceremonijoje antradienį sakė Vokietijos gynybos pramonės milžinės vadovas.

Jis pažymėjo, kad „Rheinmetall“ siekis – Lietuvoje sukurti visą gamyklos šalyje veiklai reikalingą tiekimo grandinę.

„Kalbėjomės su Lietuvos prezidentu apie tai, kad mūsų bendras tikslas – šalyje sukurti visą gamyklai reikalingą tiekimo grandinę“, – akcentavo „Rheinmetall“ generalinis direktorius.

„Šis projektas – ilgamečio „Rheinmetall“ bendradarbiavimo su Lietuva pradžia. (…) Šio projekto veikla Lietuvoje tęsiame savo bendrovės istoriją čia, Baltijos šalyse“, – teigė A. Papergeris.

Ceremonijoje kalbėjęs Vokietijos gynybos ministerijos parlamentinis valstybės sekretorius Nilsas Schmidas pažymėjo – amunicijos gamyklos statybos įtvirtina Vokietijos įsipareigojimus regiono saugumui.

„Leiskite dar kartą patvirtinti – mūsų įsipareigojimas Rytų regionui, visam Baltijos regiono ir Lietuvos saugumui yra Europos saugumo dalis. Jūsų saugumas yra mūsų saugumas, jūsų laisvė yra mūsų laisvė“, – tikino N. Schmidas.

„Mūsų partnerystė su Lietuva yra svarbi ne tik saugumo prasme – tai taip pat yra investicija į ateitį. Tikimės, kad abi šalys mokysis viena iš kitos ir dalinsis patirtimi, (…) kas ypač reikalinga dabartiniais krizės laikais“, – kalbėjo Vokietijos diplomatas.

Savo ruožtu premjerė Inga Ruginienė teigė, jog „Rheinmetall“ investicijos smarkiai prisidės prie Lietuvos gynybos pramonės vystymosi, tam ateityje taip pat ketinama labiau įtraukti vietos investuotojus.

„Saugumą mes suprantame plačiąja prasme – koncentruojamės ne tik į kariuomenės stiprinimą ir kitus su tuos susijusius aspektus, bet Lietuva ypač suinteresuota gynybos pramonę turėti ir čia, Lietuvoje. (…) Ukrainos patirtis rodo – tai yra ypatingai svarbu, kai reikia apsirūpinti čia ir dabar tam tikrais elementais, todėl turėti savo (gynybos – ELTA) pramonę yra didžiulis Lietuvos interesas“, – žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

Ceremonijoje dalyvavęs finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas Eltai teigė, jog stiprinant Lietuvos gynybos pramonę toliau vystoma valstybės gynybos holdingo koncepcija.

„Kartu su investicijomis į Lietuvą ateina naujos kompetencijos ir inovacijos, kurios didina visos pramonės konkurencingumą. Tai žingsnis į naują etapą – nuo gynybos produktų pirkėjo prie gamintojo. Lietuva, jau esanti viena didžiausių JAV ginkluotės pirkėjų Baltijos šalyse, siekia tapti ir technologijų kūrėja bei tiekėja“, – Eltai sakė K. Vaitiekūnas.

„Toks požiūris iš esmės keičia gynybos finansavimo logiką, kai gynyba tampa investicija, o ne išlaidomis. Kiekvienas euras, skirtas šiai sričiai, dirba dvigubai – stiprina valstybės saugumą ir kuria ekonominę vertę“, – tikino jis.

Tuo metu energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sakė, kad gamykla taps vienu didžiausių elektros vartotojų Lietuvoje – jos galia sieks 25 megavatus (MW).

„Kiekvienas toks pakankamai didelis objektas svarbus mums vartojimo prasme ir atsinaujinančios energetikos plėtrai – nes kuo daugiau yra vartojimo, tuo daugiau galimybių jos plėtrai“, – Eltai kalbėjo ministras.

Ž. Vaičiūno teigimu, „Rheinmetall“ taip pat įsipareigojo šalia naujosios gamyklos pastatyti 2 MW saulės elektrinę, kuri gamins dalį gamyklai reikalingos elektros, ateityje taip pat planuojama įkurti kaupimo įrenginių.

Jau skelbta, kad gamyklą už 141 mln. eurų (su PVM) statys viena didžiausių šalies statybos įmonių „PST Group“, statybose ir eksploatacinėje veikloje taip pat dalyvaus vietos pramonė ir tiekėjai.

Dar pernai gruodį „Rheinmetall“ ir Lietuvos valstybinė energetikos grupė „EPSO-G“ patvirtino sutartį dėl bendros įmonės „Rheinmetall Defence Lithuania“ steigimo.

Lietuvai joje priklauso 49 proc. akcijų – „EPSO-G“ bendrovei „EPSO-G Invest“ tenka 48 proc., o Finansų ministerijos valdomai „Giraitės ginkluotės gamyklai“ – 1 proc. akcijų, likusi 51 proc. dalis priklauso „Rheinmetall“.

Kaip skelbiama, statydama gamyklą Lietuvoje „Rheinmetall“ tęsia savo įsipareigojimą Baltijos šalims. 

Bendra šalių įmonė „Lithuania Defense Services“ Jonavoje teikia karinių transporto priemonių priežiūros paslaugas Vokietijos 45-ajai tankų brigadai, kitoms NATO šalių kariuomenėms ir Ukrainai. Dar vieną artilerijos šaudmenų gamyklą netolimoje ateityje numatoma statyti Latvijoje.