Seime pristatyta paroda, skirta Laisvės kovotojui Antanui Lukšai atminti
2023 m. lapkričio 21 d. Seimo Laisvės gynėjų galerijoje buvo atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų parengta paroda „Laikom frontą!“.
Ji skirta partizanui, politiniam kaliniui, dimisijos kapitonui, legendiniam partizano Juozo Lukšos-Daumanto broliui Antanui Lukšai-Arūnui atminti. Šiemet minime 100-ąsias šio laisvės kovotojo metines.
Parodą atvėrė Seimo Pirmininkės pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Įspūdinga Antano Lukšos-Arūno, legendinės laisvės kovų šeimos sūnaus ir brolio šimtosioms gimimo metinėms skirta paroda. Kaip jo sūnus Kęstutis yra sakęs – tėvas buvo kietas! Taip, jis buvo šaunus, tvirtas, ryžtingas. O taip pat – labai draugiškas, turėjo stiprų balsą, dainomis žavėjo žmones įvairiuose susibūrimuose, skirtuose Lietuvos šventėms. Taip ir šiandien skambėjo „Vilnelės“ dainuojamos partizanų dainos. Antanui visam laikui liksime dėkingi ne vien už kovą okupacijos metais, bet ir už daugybę renginių, skirtų laisvės kovoms, iniciatyvų jas įamžinant, LPKTS organizacijos kūrimą ir tvirtą raginimą – laikom frontą!“, – prisiminimais dalijosi Seimo vicepirmininkė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Parodoje eksponuojamose nuotraukose ir dokumentuose įamžinti svarbiausi Antano Lukšos, jo šeimos ir bendražygių gyvenimo momentai, kurie yra labai iškalbinga ir svarbi Lietuvos pokario istorijos dalis.
Parodą pristatė LGGRTC Okupacijų ir laisvės muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė.
„Antano Lukšos gyvenimas mums yra patriotiškumo, drąsos, stiprybės liudijimas, pasiaukojimo savo Tėvynei simbolis, įkvepiantis mylėti Lietuvą bei saugoti jos laisvę. Didžiausia pagarba ir amžinas atminimas Lietuvos didvyriui. Manau, kad ši paroda stiprina visuomenės suvokimą, kam turime dėkoti, kad esame laisvi“, – pristatydama parodą kalbėjo LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė. Ji sakė, kad ši edukacinė-kilnojamoji paroda „Laikom frontą!“ šiemet jau apkeliavo daugelį Lietuvos miestų. Kauno ir Prienų rajonų mokyklose vyko istorijos pamokos, skirtos mokiniams susipažinti su legendiniu Lietuvos partizanu ir jo šeima. Iš garsios laisvės kovų dalyvių šeimos kilęs Antanas Lukša vienintelis iš keturių brolių Tauro apygardos partizanų pokario kovose liko gyvas. Trys jo broliai – Jurgis, Juozas ir Stasys – žuvo partizaniniame kare, o jam buvo lemta nugyventi sunkų, dramatišką gyvenimą. Išduotas ir sučiuptas, Antanas Lukša-Arūnas dvylika metų kalėjo sovietų lageriuose.
Renginyje dalyvavusi LRS narė Angelė Jakavonytė sakė, kad su gerbiamu Antanu ją jungia ypatingi prisiminimai. „Su mano tėčiu, Juozu Jakavoniu-Tigru jie buvo likimo broliai, kartu kalėję Magadano lageriuose. Savo knygoje „Šalia mirties“ tėtis rašė: „Lageryje tarp kalinių lietuvių labai gerbiamas ir net, sakyčiau, mylimas buvo Antanas Lukša. Prie jo narų kaliniai poilsiaudavo, susirinkdavo pasišnekėti, pasipasakoti apie praeities laikus…“ – parodos pristatymo metu kalbėjo parlamentarė A.Jakavonytė. Ir ji dėkinga likimui, kad gerbiamą Antaną pažinojo.
Prasidėjus atgimimui, jis aktyviai dalyvavo politinių kalinių ir tremtinių visuomeniniame gyvenime. A. Lukšos siūlymu 1990 m. „Tremtinio“ klubas buvo pervardintas į LPKTS, tapo visuomenine-politine organizacija, kurioje buvo apie 76 tūkstančių narių. Jis buvo ilgametis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas ir valdybos pirmininkas, LPKTS Garbės pirmininkas. Aktyviai rūpinosi partizanų, politinių kalinių, tremtinių įamžinimo reikalais – paminklų statyba, knygų leidyba. Antano ir jo bendraminčių sumanymu buvo įkurtas laikraštis „Tremtinys“, pradėtas leisti istorinių žurnalų ciklas „Laisvės kovų archyvas“.
Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblio „Vilnelė“ vadovės Laimos Purlienės prisiminimai apie Antaną Lukšą:
„pirmasis mūsų susitikimas buvo dar 1998 metais Žasliuose, kur Antanas Lukša buvo atvykęs į ,,Didžiosios kovos“ partizanų pagerbimo renginį. „Vilnelės“ ansamblis tada dainavo daug partizanų dainų, o Antanas Lukša labai dėkojo ansambliui. Ir ragino kaupti ir dainuoti kuo daugiau partizanų dainų, populiarinti jas, kad žmonės pakeltų galvas ir vėl jas prisimintų, kad jaunimas perimtų ir išsaugotų ateities kartoms. Tada dar buvo tokių, kurie priekaištavo mums, kad dainuojam partizanų dainas, sakė, kad folkloro ansamblis turi dainuoti tik senąsias folklorines dainas. Buvo skaudus tas laikas, nes jau buvom nepriklausomi, tai Antano Lukšos pagyrimas ir paraginimas buvo itin brangus. Po jo pažado mus apginti, jeigu kas nors dar mėgintų priekaištauti ar grasinti, buvo labai gera, nors jau ne vaikai buvom, jau turėjome drąsos. Juk čia Daumanto brolis! Itin gražių bruožų žmogus buvo kupinas labai stiprios dvasinės jėgos. Aš ir dabar prisimenu jo ryškias akis. Džiaugiuosi, kad ši paroda dar ir dar ilgai bus keliaujanti, ją tikrai verta pamatyti. O jeigu kam nors dar neteko giliau pasidomėti visa ypatingos drąsos ir pasiaukojimo Lukšų gimine, tai visada tai galima padaryti, nes yra daug žmonių, kurie dirba, kad mes jų neužmirštume“.
Parodos atidaryme jautriai skambėjo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblio „Vilnelė“ atliekamos partizanų dainos. Ansambliui vadovauja Laima Purlienė.
Paroda Lietuvos Respublikos Seime bus eksponuojama 2023 m. lapkričio 20–27 dienomis Seimo Pirmininkės pavaduotojos Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės iniciatyva.
