Su tokiu požiūriu į rūšiavimą liksime ES užribyje

Remiantis šių metų visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų apklausos, kurią VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, duomenimis, rūšiuojančių gyventojų skaičius Lietuvoje per metus paaugo 2 procentais.

Pirmi metai kaip rūšiuojančių skaičius didėja

Tokia apklausa, kuria siekiama išsiaiškinti esamą padėtį pakuočių sektoriuje ir jos kaitą vykdoma jau ketvirtus metus iš eilės.

„2013-2015 m. atliktų tyrimų rezultatai atskleidė, kad reguliariai pakuočių atliekas rūšiuojančių šalies gyventojų skaičius buvo ties 35 procentų riba. Šiai dienai nuolat rūšiuojančiųjų turime 37 procentus žmonių. Džiugina tai, kad šis rodiklis nors ir nežymiai, bet didėja. Tačiau to nepakanka, kad pasiektume užsibrėžtus tikslus“ – situaciją Lietuvoje komentuoja VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ vadovė Bena  Razbadauskienė.

Atlikta apklausa taip pat parodė, kad 18-25 m. amžiaus jaunimas išlieka pasyviausiai rūšiuojančia grupe (14 proc.) ir ši tendencija pastebima jau ketvirtus metus iš eilės. Tuo tarpu aktyviausi rūšiuotojai ir toliau išlieka vyresni nei 56 m. amžiaus žmonės (26 proc.), gyvenantys didžiuosiuose Lietuvos miestuose, turintys aukštesnįjį išslavinimą ir kurių pajamos siekia daugiau nei 300 eurų.

Europos šalių gyventojai rūšiuoja seniai, o lietuviams tai daryti vis dar neįprasta

Atliekų rūšiavimas Europos Sąjungos šalyse jau seniai tapo įprasta ir neatsiejama žmogaus gyvenimo dalimi. Pavyzdžiui, Belgijoje į sąvartynus patenkančių pakuočių atliekų kiekis sudaro vos 1 proc., Vokietijoje 0 proc. Tuo tarpu Lietuvoje vis dar nėra susiformavęs natūralus įprotis rūšiuoti atliekas, todėl į sąvartynus patenka apie 64 proc. pakuočių atliekų.

 „Lyginant su kitomis ES šalimis, lietuviai vis dar per mažai dėmesio skiria rūšiavimui ir tai daro nereguliariai. Norėdami pasiekti ES vidurkį ir mažinti išmetamų atliekų kiekį sąvartynuose, turime keisti žmonių požiūrį į atliekų tvarkymą ir ugdyti rūšiavimo įpročius, kaip tai daroma bet kurioje civilizuotoje ES valstybėje“ – mintimis dalinasi B. Razbadauskienė.

Gyventojams vis dar trūksta noro ir laiko rūšiuoti

Šių metų atliktos apklausos duomenimis net 37 procentams respondentų paprasčiausiai trūksta laiko ir noro rūšiuoti atliekas. 33 procentai apklausos dalyvių atsakė, kad namuose jie neturi vietos rūšiavimo konteineriams ar kitoms rūšiavimo talpoms laikyti, o 26 procentai gyventojų teigė nematantys prasmės rūšiuoti, nes jų nuomone, atliekos yra sumaišomos ir nėra perdirbamos.

„Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad  išrūšiuotos atliekos pilamos į vieną bendrą atliekų surinkimo mašiną, tačiau tai ne visiškai tiesa. Nors atliekos ir pilamos į  vieną mašiną, tačiau šiukšliavežis turi atskirus skyrius ir į kiekvieną jų keliauja tik tam tikros rūšies  atliekos, tokiu būdu jos nesusimaišo. Surinktos atliekos pristatomos į rūšiavimo stotis, kur išrūšiuojamos ir tuomet perduodamos perdirbėjams. Visgi labiausiai liūdina žmonių abejingumas, nenoras rūšiuoti bei ieškojimas įvairiausių nerūšiavimo priežasčių,  nors pastangų ir investicijų į gyventojų informavimą, rūšiavimo galimybių didinimą ir rūšiuotų atliekų tvarkymą įdedama labai daug“ – teigia B. Razbadauskienė.

Informacijos pakanka, tačiau klausimų vis dar kyla

Dažnai nuo rūšiavimo mus atbaido paprasčiausias nežinojimas, kokią atlieką į kurį konteinerį reikia mesti. Nors 53 procentai šalies gyventojų nurodė, kad informacijos apie pakuočių atliekų rūšiavimą pakanka, tačiau apklausos rezultatai parodė, kad rūšiuojantiesiems vis dar kyla klausimų dėl metalinių flakonėlių nuo oro gaiviklių (26 proc.), aliejaus butelių ir kitos riebalais suteptos pakuotės (21 proc.), langų stiklo paketų, veidrodžių (21 proc.), vaistų pakuotės (20 proc.) bei traškios pakuotės nuo ledų ir traškučių (19 proc.) metimo į jiems skirtus spalvotuosius konteinerius.

„Siekiant išaiškinti kylančius klausimus dėl pakuočių atliekų rūšiavimo, informacija nuolat pateikiama internete, televizijoje, radijuje ir spaudoje. Nepaisant kylančių klausimų dėl vienos ar kitos pakuotės metimo į jai skirtą konteinerį, apklausa parodė, kad didžioji dalis rūšiuojančiųjų suvokia spalvotųjų rūšiavimo konteinerių paskirtį. 2015 m. konteinerių paskirties suvokimo rodiklis siekė 45 proc. ribą, o šiandien šis rodiklis viršija 50 proc.“ – komentuoja B. Razbadauskienė.

Įžvelgiama ir teigiamų pokyčių atliekų tvarkymo sistemoje

Nepaisant nedidelio rūšiuojančiųjų skaičiaus augimo pastaraisiais metais, apklausos dalyviai įžvelgia ir teigiamų pokyčių atliekų tvarkymo srityje. Remiantis tyrimu, 35 proc. šalies gyventojų džiaugiasi pradėjusia veikti vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema, 27 proc. didmiesčių gyventojų įvardijo, kad daugėja rūšiavimui skirtų konteinerių, 25 proc. respondentų teigė, kad daugėja vietų, kuriose galima rūšiuoti.

„Džiaugiamės, kad gyventojus rūšiuoti skatina didėjantis rūšiavimui skirtų konteinerių skaičius, kuris kasmet sparčiai auga. 2013 m. pabaigoje galimybė patogiai rūšiuoti atliekas, naudojant individualius rūšiavimo konteinerius, buvo suteikta 15 proc. individualių valdų gyventojų.  Šiuo metu šis skaičius išaugo iki 67 proc., o iki metų pabaigos rūšiavimo konteinerių komplektų turėtų būti išdalinta dar mažiausiai 7 proc. Tokiu būdu žmonėms suteikiamos dar geresnės sąlygos paprastai ir patogiai rūšiuoti“ – kalbėjo B. Razbadauskienė.

Jeigu ir toliau taip vangiai rūšiuosime, ES sankcijų neišvengsime

ES keliami reikalavimai Lietuvai yra pakankamai aukšti, o su dabartiniu gyventojų požiūriu, juos įgyvendinti  labai sunku. Privalome sutelkti visų pakuočių atliekų sektoriaus dalyvių, t. y.  verslo,  Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų, savivaldybių, regioninių atliekų tvarkymo centrų, atliekų tvarkytojų jėgas, ir judėti į priekį, siekiant geresnių rezultatų atliekų tvarkymo sistemoje.

„Lietuvos laukia griežtos sankcijos, jei nesugebėsime įgyvendinti ES teisės aktų reikalavimų ir Europos Komisijos iškeltų tikslų. Iki 2020 metų mažiausiai 50 procentų komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų turi būti paruošiama naudoti pakartotinai ir perdirbti. Šiandien šis rodiklis nesiekia nei 30 procentų. Todėl turime sutelkti visus atliekų sektoriaus dalyvius dirbti išvien bei keisti visuomenės požiūrį į atliekų rūšiavimą. Juk be aktyvaus gyventojų rūšiavimo ir įsitraukimo gerų rezultatų pasiekti nepavyks. Viso to pasekmes pajusime stipriai padidėjusiais atliekų tvarkymo kaštais, kurie atsilieps kiekvienam iš mūsų“ – teigė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ vadovė.