Šyvio šuolis per kliūtį – tarsi naujo metų rato pradžia

Skirtingos kartos, skirtingos tradicijos

Retai kur matomas vaizdas ir šurmulys šeštadienio popietę prieš pusiaužiemį užpildė Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro (muziejaus) – Paežerių dvaro kiemą. Strypčiojo gandras, slampinėjo ir galynėjosi meška, tarp žmonių nardė velniai, įkyrėjo čigonės, šokinėjo žirgai, sargyboje stovėjo ir marširavo kareiviai, giesmę traukė Trys karaliai… Skambėjo juokas ir dainos. Tas persirengėlių karnavalas – ne paankstintos  Užgavėnės, dar ne žiemos varymo atrakcija.  

Tai Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus etninės kultūros specialistas Andrius Milinkevičius užsimojo sukviesti Šyvio šokdinimo tradicijos puoselėtojus, kelių kartų žmones ir dar kartą prisiminti bei paskleisti žinią apie šio unikalaus reiškinio, plačiau žinomo Suvalkijos krašte, kilmę ir reikšmę krašto kultūrinei tapatybei. Laikas paliudija, kad palaikyti tradiciją galima tik tokiu būdu: perduodant ir prisijungiant prie jos gyvavimo.

Žiūrovai turėjo galimybę išvysti ne tik plačiau žinomą Gražiškių miestelio bendruomenės Šyvio šokdinimą. Gražiškių gimnazijos mokytoja Vilma Brazauskienė su savo auklėtiniais penktokais parengė ir parodė savąją versiją. Gudelių kaimo bendruomenė atvyko su dar kitokia Šyvio šokdinimo tradicija. Taigi ši popietė suartino skirtingas Šyvio šokdintojų kartas iš skirtingų vietovių. 

Renginį stebėjęs rajono meras Algirdas Neiberka pasidžiaugė, kad iniciatyvių žmonių dėka ši unikali tradicija yra puoselėjama, perduodama jaunajai kartai ir garsina Vilkaviškio kraštą visoje Lietuvoje. Jis įteikė padėkas Gražiškių ir Gudelių kaimų bendruomenėms ir jų pirmininkėms Ritai Vasiliauskienei ir Daivai Bliūdžiuvienei, mokytojai Vilmai Brazauskienei. 

Unikalumas ir sklaida

Gražiškių bendruomenės Šyvio šokdinimo tradicija yra sena ir daugelį metų palaikoma vietos gyventojų. Šyvio atvaizdas įspaustas net Gražiškių herbe. Apie gražiškiečių Šyvio šokdinimą paskelbta daug straipsnių, gausu filmuotos medžiagos, sukurtas trumpametražis filmas. 2023 metais Šyvio šokdinimo tradicija buvo įtraukta į UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Taip pabrėžtas jos išskirtinumas ir reikšmė ne tik Lietuvai, bet ir tarptautiniu mastu. 

Šyvio šokdinimas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas XVIII amžiuje. Anksčiau šį paprotį, manoma atėjusį iš Prūsijos, praktikavo daug pietvakarių Lietuvos kaimų. 

Šyvio šokdinimas priskiriamas Užgavėnių švenčių ciklui ir yra šimtametė Gražiškių gyvoji tradicija.

2024 metų liepą Klaipėdoje keturias dienas vykusiame tarptautiniame nematerialaus kultūros paveldo festivalyje „Lauksnos“ buvo pristatyta daugiau nei trys dešimtys UNESCO saugomų ir į Lietuvos bei Latvijos nacionalinius sąvadus įtrauktų nematerialaus kultūros paveldo vertybių. Tarp jų – ir Gražiškių seniūnijoje gyvuojanti Šyvio šokdinimo tradicija. Gražiškiečių pasirodymas sulaukė gausybės pagyrų. 

Etninės kultūros specialistas Andrius Milinkevičius giliau domisi šia tema. Jis parengė bei 2025 metais išleido knygą „Šyvio šokdinimo tradicija“. Joje apie Šyvio šokdinimo apeigas Užnemunėje pasakoja specialistai, Gražiškių krašte žinomais ir išlaikytais vaidybiniais elementais dalijasi tų vietovių žmonės. Knyga gausiai iliustruota personažų nuotraukomis. Atlikti tyrimai įrodė, kad buvo įvairiausių šokdinimo variantų, kiekvienas kaimas stengėsi padaryti savaip, bet pagrindinius elementus išlaikė.  

Gražiškiečiai – su garbės palyda

Pagal gražiškiečių tradiciją, Šyvio šokdinimas organizuojamas tarp Kalėdų ir Trijų Karalių. Šyvį šokdindavo jaunimas, persirengęs įvairiais personažais – persirengėliai eidavo per kaimus, dainuodavo, sveikindavo gyventojus, o šie juos vaišindavo. Po paskutinio pasirodymo persirengėliai surengdavo ritualines Šyvio laidotuves.

Šyvis, kareiviai, čigonės, meška ir meškavedys, gervė, gandras, daktarė, velnias ir kiti atlieka jiems būdingus vaidmenis. Persirengėliai lanko sodybas, linki gero derliaus, gerų metų, sveikatos. Šyvis šokinėja išdykauja, – kuo Šyvis eiklesnis, tuo metai būsią geresni. Jis turi peršokti per suolelį ar net stalą… Čigonės daug kalba, bendrauja, buria ateitį, juokauja, įneša chaoso ir gyvumo… Daktarė gydo nuo visų ligų bei tingumo ir t. t.  Gražiškiečių variante ypatingai išsiskiria unikali Šluočiaus kaukė. Vadui iš šeimininkų gavus sutikimą jų namuose šokdinti Šyvį, pirmiausia į namus įeina Šluočius ir su šluota iššluoja gyvenamosios patalpos grindis. Taip pat išsiskiria keturių kareivių grupė su vadu. Tai Šyvio garbės palyda, kuri ir kardus sukryžiuoja, ir dainą užtraukia.

Svarbus akcentas – Trijų karalių linkėjimai

Šiltą, jaukų Šyvio šokdinimo variantą į popietę atvežė Gudelių kaimo bendruomenės žmonės. Gudeliai yra visai kitame rajono krašte nei Gražiškiai, o tai leidžia daryti prielaidą, jog Šyvio šokdinimas – unikali Vilkaviškio rajono tradicija. Šios tradicijos tęsėjai – paprasti, skirtingų kartų žmonės. 

Prasidėjus Atgimimui ir Lietuvos Nepriklausomybės pradžioje žmonių prisiminimuose atgimė vyresniosios kartos palaikytos ir puoselėtos tautinės, religinės tradicijos. Gudelių gyvenvietėje Matuliškių kaimo gyventoja Janina Bradaitienė 1991metais subūrė kaimynus apsirengti Trimis karaliais ir su persirengėlių palyda lankyti žmones, pasveikinant su Šv. Kalėdomis, palinkint laimingų metų. Vaikščiodavo nuo sausio antros dienos iki Trijų karalių šventės. Šią tradiciją – karalių vaikščiojimą ir Šyvio šokdinimą – Janina prisiminė iš savo jaunystės.

Dėl įvairių priežasčių vaikštynės buvo nutrūkusios, o 2002 metais vėl atnaujintos. Ši bendruomenė savo komandoje turėjo beveik tuos pačius personažus, kaip ir gražiškiečiai. Tik jų programoje pirmiausia pasisveikindavo Trys karaliai giesme „Sveikas, Jėzau, gimusis…“, o išeidami ant durų palikdavo įrašytas Trijų karalių vardų pirmąsias raides. Trijų karalių su Šyviu svita žiemos vakarais aplankydavo savo kaimo ir aplinkinių, net tolimesnių vietovių gyventojus, ypač pralinksmindavo ligotus, senus ir vienišus žmones.

Gražus tęstinumas

Gudelių bendruomenė paskutinį persirengėlių vaikščiojimą pakiemiais surengė 2013 metais per Tris karalius tuo pagerbdami iniciatorės ir pradininkės Janinos Bradaitienės (mirė 2012 m.) atminimą. Kaip prisiminė nuo pat pirmųjų vaikščiojimų kaip personažas dalyvavusi Vilija Rastauskienė (buvo Giltinė, Čigonė), tai buvęs darnus, kolektyvinis, bendras darbas, visus jungęs entuziazmas kurti kaukes, vaidinti, pabendrauti, pasidžiaugti gyvenimu ir vieni kitais, pasidalinti tuo gyvenimo džiaugsmu su aplankytais žmonėmis. Personažus noriai suvaidindavo įvairaus amžiaus kaimynai, ir tam laiko rasdavo, nors kaime savo ūkio darbų visada užtektinai. 

Bendruomenės narė Birutė Bradaitienė praeitą vasarą etnologui Andriui Milinkevičiui prasitarė, kad praeityje ir jie šokdindavo Šyvį. Etnologas padrąsino atgaivinti šią tradiciją. Tačiau šiemet Gudelių žmonės susibūrė tik pasirodyti minėtoje popietėje. Birutė yra siuvėja, tad kartu su pagalbininke Vilma Katolikiene kūrė, tobulino ir siuvo personažų aprėdus. Ypač svarbu buvo papuošti karalius. Vienas jų – nepamainomas nuo pirmųjų pasirodymų – Birutės vyras (Janinos sūnus) Gintaras, kitas – jų anūkas Ugnius, trečias – Arvydas Jurkša. O ir Šyvį kūrė – rėmą pjaustė, rengė – visa Bradaičių šeima. Rolandas Jakštys šokdino  Šyvį, o jį vaikė Birutės žentas Ramūnas… Net septyni Bradaičių šeimos nariai atliko tam tikrus vaidmenis. Tai tarsi paliudijimas, kad tradicija ir po ilgesnės pertraukos neužmiršta, gyva jaunosios kartos gyvenimuose kaip tikrai ne materialusis, o dvasinis paveldas.  

Tikisi išsaugoti

„Mes savo Šyvio šokdinimą sujungėme su Trijų karalių švente. Visada buvome laukiami. Kaukės – personažai, būdavo, pasikeičia, bet pagrindas liko Šyvis ir Trys karaliai. Mūsų pasirodyme yra svarbus žvakės atnešimo momentas: su į kiekvienus namus atnešama uždegta žvake paliekama šiluma, palinkima sveikatos, gero derliaus, laimės tiems namams, pasveikinant su Kristaus gimimu… Mes tokie gėrio nešėjai.

Kodėl kitoks mūsų pasirodymas nei Gražiškių kaimo, galime tik spėlioti. Mes tiesiog iš vaikystės atgaminame tai, ką matėme, žinojome. Norėtume tradiciją tęsti, palikti ateities kartoms, kad jaunimas susidomėtų, suprastų, kas tai. Nežinau, kaip pavyks“, – sakė Gudelių bendruomenės pirmininkė Daiva Bliūdžiuvienė.