1 liepos, 2022
Povilas Jegorovas

Vytautui Šilui – 85-eri

Birželio 29 d. žinomam Lietuvos esperantininkui, Mažosios Lietuvos žinovui ir tyrinėtojui, aktyviam visuomenės veikėjui Vyautui Povilui ŠILUI sukanka 85-eri. Gražus jubiliejus ir puiki proga apžvelgti jo gyvenimo kelią ir nuveiktus darbus.

Vytautas ŠILAS gimė 1937 metais birželio 29 d. Šiauliuose. Nuo 1948 m. gyvena Vilniuje. 1967 m. baigė Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą ir įgijo radiofiziko profesiją. Ilgus metus dirbo tuometinėje Radijo komponentų gamykloje, vėliau tapusioje AB „Vingis“.

Nors Vytautas ŠILAS buvo inžinierius ir neturėjo humanitarinio išsilavinimo, tačiau daugiausiai nuveikė būtent humanitarinėje srityje. Visą gyvenimą jį lydėjo ir tarpusavyje konkuravo dvi veiklos ir netgi dvi aistros – t.y. tarptautinė Esperanto kalba ir Mažoji Lietuva. Ir labai sunku pasakyti, kurioje srityje jis nuveikė daugiau. Abiejose – nuopelnai milžiniški.

Šiame straipsnyje apžvelgsiu tik vieną Vytauto ŠILO veiklos pusę – esperantiškąją. Nuopelnus Mažosios Lietuvos  srityje aptars kas nors kitas, labiau kompetetingas šioje sferoje žmogus.

Vytautas ŠILAS tarptautine Esperanto kalba susidomėjo 1956 metais radęs tarp savo dėdės Antano ŠILO knygų Adolfo KLIMO Esperanto kalbos vadovėlį. Nuo to laiko taptautinė Esperanto kalba ir esperantininkų veikla jį lydi nuolat.

Lietuvos esperantininkai turėtų džiaugtis ir didžiuotis savo gretose turėdami tokį žmogų. Jam ištisus dešimtmečius teko dirbti tais nelemtais tarybiniais laikais, kuomet užsiimti esperantininkų veikla buvo labai nedėkingas dalykas. Nes 1940 metais kartu su okupacija į Lietuvą  atėjo ir neigiamas šleifas apie Esperanto ir esperantininkus. Blogiausiu atveju tai buvo taip vadinami liaudies priešai, o geriausiu – minkšti disidentai ir įtartini asmenys. Esperantininkai buvo tik toleruojami, jokiu būdu jų veikla nebuvo skatinama, o visaip ribojama.

Tokiomis aplinkybėmis Vytautui ŠILUI ir jo kartos žmonėms teko dirbti, kartais panaudoti mažas ir dideles gudrybes, laviruoti, kad nebūtų pakenkta ir  taip oficialiai nemėgiamam esperantininkų sąjūdžiui. Buvome lojalūs valdžiai ne dėl to, kad tai mums patiko, o tam, kad galutinai nesužlugdytume ir taip dirbtinai slopinamo  esperantininkų sąjūdžio.

Ir štai tokiomis aplinkybėmis Vytautui ŠILUI pavyko nuveikti gana daug ir daugelį dalykų padaryti pirmą kartą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje  Tarybų Sąjungoje.

1964 metais jis suorganizavo  3-iają Pabaltijo esperantininkų stovyklą Veisiejuose ir jos metu pasiekė, kad miestelyje dvi gatvės buvo pavadintos Esperanto ir L.Zamenhofo vardais. Tiesa vėliau respublikinei valdžiai tai nepatiko ir Esperanto gatvės pavadinimas buvo panaikintas.

1967 metais Vytautas ŠILAS Kaltanėnuose, Ignalinos rajone suorganizavo alternatyvią vien tik jaunimui skirtą esperantininkų stovyklą , kuri tapo  visos tuometinės Tarybų Sąjungos jaunimo esperantininkų stovyklų pradžia.

Būtent Vytautas ŠILAS  1961 metais Vilniuje įkūrė pirmąjį jaunimo esperantininkų klubą „Juneco“ ( Jaunystė ), kuris sėkmingai gyvuoja iki šių dienų, ir ilgus metus pats jam vadovavo. Jis suprato skirtingus kartų poreikius, mokėjo dirbti su jaunimu.

Būtent Vytautui ŠILUI pavyko pasiekti, kad Lietuvoje 1962 ir 1972 metais būtų išleistos dvi vinilinės plokštelės su dainomis Esperanto kalba. Pažymėtina, kad tuometinėje Tarybų Sąjungoje iš viso buvo išleistos tik trys tokio pobūdžio plokštelės – trečiąją po  kelių dešimtmečių išleido ukrainiečiai. 1962 metais išleistoje plokštelėje lietuvių liaudies dainas įdainavo maestro Virgilijus NOREIKA.  1972 metais – žymiausi lietuvių estrados atlikėjai. Beje, visus tekstus į Esperanto kalbą išvertė Vytautas ŠILAS.

Vytautas ŠILAS buvo ir aktyvus radiomėgėjas ir pirmasis 1977 m. „samizdatu“ išleido Esperanto kalbos vadovėlį radiomėgėjams.

Vedė tarptautinės Esperanto kalbos kursus.

Jis redagavo nelegalius  esperantininkų periodinius leidinius  „Kio, Kie, Kiam“ ( Kas, Kur, Kada – 1973 – 1974 0) ir „Kurte“ ( Trumpai – 1976 – 1979 ).

Jis buvo pirmasis tradicinių esperantininkų renginių – literatūrinio „Muzo“ ir turistinio „Boatado“ – Valčių žygis Ignalinos ežerais iniciatorius ir organizatoriius. Jis buvo geras organizatorius, turintis sveiko avantiūrizmo gyslelę.

Aktyviai dalyvavo tuometinio neoficialaus ir nelegalaus visos tuometinės Tarybų Sąjungos  jaunimo esperantininkių sąjūdžio SEJM ( Sovetia  Esperantista Junulara Movado ) veikloje, buvo jo pirmininku ( 1969 – 1971 ), sekretoriumi, valdybos nariu.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę atsiskleidė  jo kaip esperantininkų  sąjūdžio Lietuvoje istorijos tyrinėtojo amplua.  Paskelbė  straipsnių šia tematika.

2017 metais išleido  monografinę knygą :“Zamenhofas istorinėje Lietuvoje“.

2005 metais išleistas jo sudarytas Esperanto kalbos vadovėlis „Lernu Esperanton“ ( Mokykis Esperanto ).

Penkerius metus ( 2006 – 2010 ) buvo Lietuvos esperantininkų sąjungos žurnalo „Litova stelo“ ( Lietuvos žvaigždė )   redaktorius.

Aktyviai reiškiasi žurnalistinėje veiklje. Nuo 2008 metų yra Tarptautinės esperantininkų žurnalistų organizacijos generalinis sekretorius.  Taip pat vadovauja Lietuvos žurnalistų sąjungos esperantininkų klubui.  

Į Esperanto kalbą išvertė keliasdešimt dainų tekstų, 2005 metais išleido dainynėlį „Litovaj popolkantoj „ ( Lietuvių liaudies dainos ) ir kitus. Taip pat parašė keliasdešimt originalių tekstų Esperanto kalba žinomoms melodijoms.

Dalyvavo keliuose pasauliniuose esperantininkų kongresuose ir daugelyje kitų tarptautinių esperantininkų renginių.

2021 metais išleista išsami  Vytauto ŠILO – Mažosios Lietuvos tyrėjo, esperantininkų judėjimo istoriko, visuomenės vėikėjo, žurnalisto, vertėjo, esperantininko, inžinieriaus  „Bibliografijos rodyklė“ ( 1961 – 2017 ).

Vytautas ŠILAS visada buvo tvirtas, su aiškia nepriklausoma ir savarankiška nuomone žmogus.

Palinkėkime jam  geros sveikatos ir įveikti dar daug viršukalnių.


20 vasario, 2024

2024 m. Lietuvos valstybės atkūrimo diena Pagėgiuose pasitikta minint dar vieną svarbų įvykį – 2023 m. plačiai nuvilnijusias istorinio tautiškumo […]

20 vasario, 2024

Lietuvos jūrų muziejuje, bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu, atidaryta ekspozicija ,,Niekada nepasiduok!“ apie kovinių narų atsiradimą Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Naujoji ekspozicija […]

18 vasario, 2024

Pasitinkant Vasario 16-ąją – Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus svetingai pakvietė į renginius, skirtus […]

16 vasario, 2024

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos renginiai penktadienį užbaigti sostinės centre sužibusiais laužais. Kaip ir kasmet, minint valstybės atkūrimo metines, šešiolika simbolinių […]

16 vasario, 2024

Penktadienį Lietuva mini 106-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Didžiuosiuose miestuose ir miesteliuose vyks Vasario 16-ajai skirti renginiai. Vilniuje šventinis minėjimas […]

16 vasario, 2024

Kad vaikai suprastų valstybinių švenčių svarbą, būtų pilietiški, augtų dori, vertinantys laisvę, svarbu atsakomybę prisiimti tėvams ir pedagogams, kurių rodomas […]

15 vasario, 2024

Minint Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Deklaracijos 75-ąsias metines, Seimas mano, kad  Lietuvoje vis dar yra išlikę totalitarinius režimus propaguojantys ženklai, […]

15 vasario, 2024

Druskininkuose nuverstas paminklas žydų geto kaliniams yra dar vienas antisemitinis išpuolis, sako Lietuvos žydų bendruomenė. Pasak pirmininkės Fainos Kukliansky, tokie […]

Birutė Nenėnienės nuotr.
13 vasario, 2024

Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus antrojo aukšto renginių salėje pasklido šviesa… Liejosi ji į širdis per Vilkaviškio vaikų muzikos mokyklos moksleivių […]

13 vasario, 2024

Kauno rotušė išgyvena vienus didžiausių pokyčių per visą savo istoriją. Pastato restauravimo ir pritaikymo muziejinei funkcijai darbai jau eina į […]

12 vasario, 2024

2024 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendiją nutarta skirti filosofui Laurynui Peluričiui. Tokį sprendimą priėmė pirmadienį posėdžiavusi Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija. […]

6 vasario, 2024

Vilniaus dailės akademijos Įvietinto meno ir scenografijos katedros vedėjui doc. Žydrūnui Mirinavičiui su alumnės Patricijos Vytytės pagalba pavyko atrasti 1974-ųjų […]

6 vasario, 2024

Vilniaus Antakalnio kapinėse baigiami sovietinius karius vaizdavusio paminklo demontavimo darbai – nukeliamas postamentas ir aukuras. 2022 m. gruodį Antakalnio kapinėse […]

4 vasario, 2024

Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį dalyvavo Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos organizuojamame Birutės vardo dienos minėjime […]

Augustės Labenskytės nuotr.
31 sausio, 2024

Sausio 25 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) vykusi aktuali mokslinė ir praktinė konferencija „Istorinių […]

31 sausio, 2024

2024 m. sausio 26 d. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paroda […]

31 sausio, 2024

Pastaraisiais metais drastiškai pasikeitus geopolitinei situacijai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parke įsikūręs memorialas įgauna naują […]

28 sausio, 2024

Šių metų kovo 15 d. Lietuvoje jau antrą kartą ruošiantis pagerbti Lietuvos žydų gelbėtojus, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties […]

25 sausio, 2024

Ko gero dažnas lietuvis pasakytų, jog tarpukario Lietuvos pasididžiavimas – krepšinis, juk šiuo laikotarpiu net du kartus (1937 m. ir […]

21 sausio, 2024

Sekmadienį prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Vilniuje viešinčiu Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, Baltarusijos demokratinės visuomenės lydere Sviatlana Cichanouskaja ir Ukrainos […]