Žvakučių akcija 1521 organų donorui pagerbti – tarp jų ir Justinai

Spalio 20 dieną, penktadienį, jau ketvirtus metus iš eilės Lietuvoje surengta žvakučių akcija, skirta spalio mėnesį Pasaulinei ir Europos organų donorystės dienai paminėti bei pagerbti organų donorus. Akciją organizavo Lietuvos Asociacija „Gyvastis“. Jau bene tradicija tapusi akcija vyko net 11-oje Lietuvos miestų, kuriuose susirinkę žmonės uždegė žvakutes, išreikšdami pagarbą donorams už dovanotą gyvenimą ir tyliai pasimelsdami už tuos, kurių jau nebėra, bet kurių dėka gali gyventi pilnavertį gyvenimą.

Penktadienio pavakare 11-oje Lietuvos miestų aikštėse sužibo širdys, reiškiančios meilę, pagarbą ir dėkingumą kilniems žmonėms, kurie sunkią savo šeimai akimirką nesudvejojo ir padovanojo savo ar artimojo organus kitiems. Per 47 metus Lietuvoje buvo 1521 organų donoras.

Visuose miestuose žvakutes donorams uždegė žmonės, gyvenantys persodintos širdies, inkstų, kepenų ar plaučių dėka, jų šeimos nariai, pritariantieji organų donorystei savanoriai, moksleiviai, studentai, bendruomenių nariai.

Lietuvoje persodintų organų dėka gyvena apie 1000 žmonių. Žvakučių akcijos metu šie žmonės išreiškė savo dėkingumą donorų artimiesiems, kurie sunkią netekties akimirką sutiko padovanoti mirusiųjų organus donorystei.

Lietuvos Asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė sako, jog dėka kilnios aukos, – dovanoto organo, – šie žmonės gali matyti, mylėti, dirbti, auginti vaikus, būti naudingi visuomenei ir savo artimiesiems, todėl nors tokiu gražiu renginiu norisi padėkoti už tai, kad nesuabejojo, kad išdrįso ir sutiko.

Netikėta mirtis

Jauna, nė dvidešimties neturėjusi mergina gyveno kaip įprastai, be jokių sveikatos negalavimų ar nusiskundimų džiaugėsi kiekviena diena – mokėsi, sportavo, leido laiką su draugais. Kaip pasakoja Justinos mama Vida, lemtingąją naktį mergina taip pat leido pas draugę namie. Pažiūrėjusios filmą merginos nuėjo miegoti, tačiau pabusti Justina jau nebegalėjo.

Justinos mama Vida pasakoja, jog ligoninėje Justinai buvo atliktos dvi sunkios operacijos, tačiau net ir begalinis medikų darbas bei pastangos gelbstint jos dukros gyvybę nepadėjo. Tėvai iš medikų išgirdo negailestingą diagnozę – smegenų aneurizmos plyšimas ir kraujo išsiliejimas į smegenis, sukėlęs jau nebepataisomų pasekmių ir išsiuntęs dar nė dvidešimties neturinčią merginą anapilin.

„Sprendimas paaukoti organus atėjo spontaniškai. Daktarai nedrįso mums užsiminti apie organų donorystę, tačiau mes su vyru pagalvojome jog Justina būtų to norėjusi – ji buvo nepaprastai gera visiems, ji džiaugėsi gyvenimu, todėl manau, ji tikrai būtų norėjusi perduoti tą džiaugsmą ir kitiems – suteikti antrą šansą gyventi“, – sako Justinos mama Vida.

Moteris sako, jog visame pasaulyje spalio mėnesį minima organų donorystės diena ir jau tradicija tapusi žvakučių akcija sutapo ir su Justinos gimimo diena, – kuomet moteris visada prisimena savo dukrą ir giliai širdyje džiaugiasi žinodama, jog dalėlė Justinos vaikšto kažkur Lietuvoje ir džiaugiasi gyvenimu taip, kaip tai darė ir jos dukra.

Žvakučių akcija – už donorus

Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ organizuojama žvakučių akcija šiemet vyko 11-oje Lietuvos miestų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje, Mažeikiuose, Viekšniuose, Vilkaviškyje ir Valkininkuose.

Šios akcijos tikslas – ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į itin aktualią ir opią organų donorystės problemą, bet ir pagerbti kiekvieno mirusio donoro atminimą ir padėkoti gyviesiems donorams. Deja, didžiajai daugumai donorų tiesiogiai padėkoti negalime, tačiau tie, kurie gyvena donorų ir jų artimųjų dėka, jų niekada nepamirš.

Tikimąsi, jog tokios akcijos kaip ši, paskatins žmones daugiau kalbėtis tarpusavyje su artimaisiais tokiomis temomis kaip organų donorystė ir išreikšti savo sutikimą ar atvirkščiai, nesutikimą po mirties paaukoti savo organus.

Organų donorystę remia ir Bažnyčia. Šeštadienį, Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo katedroje ir Viekšniuose Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už gyvus ir mirusius organų donorus, taip pat už žmones, gyvenančius persodintų organų dėka bei už tuos, kurie transplantacijos dar laukia.

Pranciškonų vienuolis Br. Paulius OFM (kun. Saulius Bytautas) priminė, jog donorystė yra didžiausia meilės išraiška žmogui „nėra didesnės meilės kaip gyvybę už kitus atiduoti. Gyvenimas yra Dievo dovana ir jeigu žmogus pats išeidamas iš šio pasaulio padeda kažkam kitam išgyventi būdamas donoru, tai yra Dievo palaima.“