22 rugsėjo, 2015
Druskininkų savivaldybės informacija

Druskininkuose vyks konferencija-diskusijų forumas „Atliekų tvarkymas 2015“

Milijoninės investicijos į atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir visuomenės švietimą, didvyriškai uždaromi atliekų tvarkytojai, kompromituojama gamintojo atsakomybė, gerėjanti statistika Europai ir kylanti atliekų kaina gyventojui – kas bendra tarp jų?

Rugsėjo 24–25 d. Druskininkuose dvyliktą kartą vyks konferencija-diskusijų forumas „Atliekų tvarkymas 2015“, kuris jau tapo tradicine pokalbių erdve atliekų sektoriaus dalyviams ir valdžios atstovams. Sutapimas ar ne, tačiau šių metų taikinyje, po neseniai plykstelėjusio skandalo dėl elektros ir elektronikos atliekų tvarkymo bėdų, atsidūrė būtinybė „apsikuopti“ ne kur kitur, o aplink save.

Kova dėl išlikimo

Pasitvirtino šių ir ateinančių, rinkiminių, metų atliekų tvarkymo sektoriaus ir jo dalyvių  prognozuotas veikimo lauko kontekstas – IŠLIKIMAS! – tvirtina konferencijos-diskusijų forumo „Atliekų tvarkymas 2015“ organizatorė ir turinio vadovė Lina Šleinotaitė-Budrienė, UAB „Ekokonsultacijos“ vadovaujančioji partnerė.

„Daug kas jau krito, neatlaikę savo klaidų, agresyvios „konkurencijos“ ir nesibaigiančio įtakų pasidalijimo. Toliau ryškėja aplinkosauginių valstybinių institucijų didvyriškumas ir narsa, gamintojų, importuotojų bei  didžiųjų prekybos tinklų neįgalumas, savivaldybių ir regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) nesibaigianti dilema dėl vidaus sandorių, taip pat surinkėjų noras išlaikyti „šeimininkų“ pozicijas ir, deja, visų pasyvumas, net nebandant imituoti prevencijos ir pakartotinio panaudojimo bei rūpesčio visuotiniu rūšiavimu ir galutine vartotojo / gyventojo už atliekų tvarkymą mokama kaina“,– atvirai apie problemas kalba L. Šleinotaitė-Budrienė.

Kviečia dialogo

Konferencijoje-diskusijų forume „Atliekų tvarkymas 2015“ dalyvausiantis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, matydamas šiandien atliekų sektoriuje susidariusią situaciją, nesutarimus tarp verslininkų, asociacijų, valstybės institucijų, ragina pirmiausia išklausyti ir vienus, ir kitus, išgirsti Aplinkos ministerijos nuomonę ir tik tada daryti sprendimus.

„Manau, kad Lietuvos Respublikos Seimui artimiausiu metu reiks tobulinti teisės aktus taip, kad kuo daugiau teisių būtų suteikta regionams, konkrečiai – savivaldai. Savivaldybės, be kita ko, turėtų dalyvauti kontroliuojant tvarkomų atliekų srautus, nes šiuo metu visa tai palikta verslo savikontrolei, o tai nėra gerai“, – sako A. Salamakinas, atliekų tvarkytojų forume Druskininkuose dalyvausiantis antrą kartą.

Svarbu kokybė, ne kiekybė

Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ partnerė, advokatė Vilma Ramanauskaitė įsitikinusi, kad esant spragoms teisės aktuose, nevieningam teisės aiškinimui, teismuose daugėja bylų, nes nepakankamai įgyvendinamas gamintojo atsakomybės principas, gamintojai ir importuotojai neturi galimybės vykdyti realią kontrolę. Todėl atliekų tvarkymo sektoriuje vis aktualesnis tampa teisinių įrankių naudojimas.  Tiesa, čia kokybė yra svarbiau nei kiekybė.

„Vien tik per šiuos metus buvo svarstyta beveik 20 Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektų. Tikiuosi, jog įstatymo dažni keitimai ateityje nebus eksperimentinio pobūdžio, nes už tai brangiai mokame visi“, – sako V. Ramanauskaitė ir akcentuoja, jog teisės aktų pakeitimų neturėtų lemti vienų ar kitų rinkos dalyvių ekonominiai interesai.

Konkurencija be taisyklių

Konkurencijos taryba šių metų balandžio mėn. baigė ilgiau nei metus trukusį tyrimą komunalinių atliekų tvarkymo rinkoje, kurio išvados priverčia susimąstyti visus rinkos žaidėjus: maždaug trečdalyje iš 60 Lietuvos savivaldybių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas teikia be konkurencijos procedūros paskirtos pačių savivaldybių kontroliuojamos įmonės. Tai lemia paslaugos pabrangimą galutiniam vartotojui – atliekų turėtojui.

Tačiau Konkurencijos tarybos išvadų įgyvendinimas praktikoje vyksta lėtai, o rinkos dalyviai dažniau renkasi teisminį sprendimo kelią, kas lemia viešųjų pirkimų stabdymą, rinkos dalyvių susipriešinimą.

Baigsis ES parama

Pasak Simono Barsteigos, bendrovės CSD Inžinieriai vadovo, ne už kalnų diena, priversianti rinkos dalyvius galvoti ne tik apie finansinę naudą, – artėja laikas, kai Europos Sąjungos (ES) parama atliekų sektoriui nebus teikiama.

„Tikiuosi, kad tada projektų įgyvendinimo prioritetas bus ne kuo didesnis biudžetas ir paraiškos pateikimo greitis, bet apgalvoti, išdiskutuoti ir racionalūs sprendimai, kuriems kartais nereikia jokios paramos. Ateityje mums reikės vis daugiau kurti, o ne tik įsisavinti lėšas“, – laukiančius pokyčius vardija S. Barsteiga ir viliasi, kad kartu viešajame sektoriuje daugės vizionierių, kurie bus linkę dirbti valstybės labui.

Šiame fone ir kontekste konferencija-diskusijų forumas „Atliekų tvarkymas 2015“ ieško kompetencijos, pozityvumo, skaidrumo, lyderystės ir bendrų sistemos rezultatų, siekiant suderinti ir „pasotinti“ visų interesus. Tai – tarsi lakmuso popierėlis, kuris parodo, kiek bendrų vertybių ir sutarimo esama atliekų tvarkymo sistemoje.  

Daugiau informacijos apie renginį www.atliekutvarkymas.com


30 balandžio, 2024

Šią vasarą Mėlynąsias vėliavas – švarios ir saugios aplinkos simbolius – iškels septyni Lietuvos paplūdimiai.  Apie tokį sprendimą Lietuvą informavo […]

26 balandžio, 2024

Naujamiesčio kultūros centre – dailės galerijoje balandžio 23 d. rinkosi Panevėžio rajono vietos veiklos grupės kviesti rajono bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, […]

24 balandžio, 2024

Alytuje praūžė ilgai lauktas pirmasis tokio formato kultūrinių patirčių festivalis jaunimui „Nuo ART‘isto iki Me(n)talisto“! Tai taip pat pirmas tokio […]

24 balandžio, 2024

Regis, kuo galėtum nustebinti lietuvį, pasiūlęs pasivaikščioti miške. Miškai, medžio artumas, sakoma, mums tiesiog į kraują įaugę. Vis dėlto savaitgalį […]

23 balandžio, 2024

 Ignalinos atominė elektrinė (IAE) antradienį pasirašė daugiau nei 156 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį su bendrove „Panevėžio statybos trestas“ […]

Marius Čepulis / Asmeninio archyvo nuotr.
22 balandžio, 2024

„Natūraliai pati gamta turėtų tvarkytis ir mums nereikėtų niekada kištis. Bet mes esame sugadinę gamtos pusiausvyrą: esame nusausinę 90 proc. […]

22 balandžio, 2024

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 saugotinus medžius. Nurodoma, kad balandžio 9 dieną […]

22 balandžio, 2024

Prezidentinė Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginė premija šiemet skirta buvusiam Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriui Algirdui […]

22 balandžio, 2024

Pirmadienį Pasaulinės Žemės dienos proga 35 organizacijos kreipėsi į politikus, kviesdamos mintimis ir darbais grįžti prie miškų ekosistemų apsaugos. Nevyriausybininkai […]

21 balandžio, 2024

Keli šimtai moterų sekmadienį apjuosė Švedijos parlamentą milžinišku megztu raudonu šaliu, protestuodamos prieš politinį neveiklumą dėl pasaulinio atšilimo, pranešė vienas […]

20 balandžio, 2024

Šeštadienį Lietuvoje vyko Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“, kurio metu visoje šalyje pasodinta daugiau kaip 100 girių. „Lietingas lietuviškas oras […]

Mindaugas Survila
17 balandžio, 2024

Šalies gyventojų rūpestį senosiomis giriomis papildo augantis verslo dėmesys. Lietuviškas specializuotas bankas AB „Mano bankas“, pernai tapęs senuosius miškus globojančio […]

16 balandžio, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio jubiliejui skirtų renginių ciklas tęsiasi. Dalyvių širdyse neabejotinai visam gyvenimui išliks […]

Punios šilas. Kirtimai / Renato Jakaičio nuotr.
14 balandžio, 2024

2023 m. iškirsta Šveicarijos plotui prilygstanti atogrąžų miškų teritorija, praneša Pasaulio išteklių institutas. Mokslininkų teigimu, tokiu mastu kertant žemės plaučiais […]

11 balandžio, 2024

Jonavos rajone per gaisrą išdegė apie 10 ha pievų, krūmynų bei maždaug 5 ha miško paklotės, ugnį malšino ugniagesiai ir […]

10 balandžio, 2024

Balandžio 5 d. vyko LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ organizuota talka Dzūkijos nacionaliniame parke. Ja buvo […]

9 balandžio, 2024

Kai pasaulį sujaukė koronaviruso pandemija, paaiškėjo, kad galime gyventi švariau. Žinoma, tai nulėmė pandemijos iššaukti ribojimai – kasdienis gyvenimas buvo […]

9 balandžio, 2024

Lietuvoje pradedama įgyvendinti darbotvarkė „Tvari mokykla 2023“. Planuojama, kad iki 2030 m. visos mūsų šalies mokyklos taps tvarios arba žengs […]

9 balandžio, 2024

Aplinkos ministras patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodiką, kuri leis sukurti aiškesnę ir skaidresnę architektūros kokybės vertinimo sistemą, iš anksto žinomą visiems, […]

5 balandžio, 2024

Gyvavimo ciklo mąstysena (angl. life cycle thinking) – vis dažniau aplinkosauga ir tvarumu besidominčių žmonių vartojama sąvoka visame pasaulyje. Nors terminas […]