Abitūros baigiamieji darbai – tarp norų ir galimybių
Šalies pedagogai, moksleiviai bei jų tėvai jau seniai kalbėjo apie tai, kad vien abitūros egzaminų rezultatai negali atspindėti per 12 metų žmogaus įgytų žinių bei įdėto įdirbio. Tad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) galiausiai atsižvelgė į tokius argumentus, ir šie metai yra pirmieji, kai abiturientai gali parengti bei vertinimo komisijai pateikti pasirinkto dalyko brandos darbą. Tačiau tam pasiryžo tik kiek daugiau nei 200, t.y. apie 1 proc. šalies abiturientų, nors devintuku ar dešimtuku įvertinti darbai stojant į aukštąsias mokyklas papildomai suteiktų 0,25 balo.
Ir tai nestebina, nes norint parašyti gero pažymio vertą tokių dalykų kaip fizika, chemija ar biologija darbą vien kompiuterio ar bibliotekos moksleiviui nepakanka – tam reikia šiuolaikiškos eksperimentinės bazės, kokias turi universitetai, kitos mokslo įstaigos ar privatus verslas, bet ne bendrojo lavinimo mokyklos. Todėl peršasi išvada, kad pasakiusi „A“ ministerija nepasakė „B“ – kaip mokiniui patekti į modernią laboratoriją, kaip gyvenančiajam atokiame regione į ją nuvykti, galiausiai, kur gauti lėšų eksperimentinei veiklai, jei viso labo esi „statistinės“ šeimos atžala? Tad kol kas, panašu, ŠMM naujovė remiasi tik pedagogų entuziazmu ir universitetų geranoriškumu padėti gabiems moksleiviams realizuoti savo idėjas.
Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos direktorius Adofas Girdžiūnas teigia, kad gimnazija jau kuris laikas pati aktyviai ieškojo partnerystės su kuria nors šalies aukštąja mokykla, kurioje gimnazistai galėtų tobulinti savo žinias ir galbūt rengti abitūros baigiamuosius darbus. „Buvome girdėję labai gerų atsiliepimų apie Aleksandro Stulginskio universiteto darbą su moksleiviais. Todėl išties džiaugiamės, kad jo vadovai ne tik geranoriškai sutiko mums atverti ASU laboratorijas, bet ir skyrė gimnazistams kuratorių, padėjo parengti ugdymo programą“, – pasakoja A. Girdžiūnas.
Į ASU klasę iš 120 – ties Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos I klasės gimnazistų buvo atrinkti 25, motyvaciniuose prašymuose argumentuotai išdėstę tokio papildomo lavinimosi tikslus. Direktoriaus žodžiais, šie jaunuoliai „nušauna du zuikius“ – turi galimybę pagilinti savo biologijos, chemijos žinias bei išsamiai susipažinti su ASU studijų programomis.
Gimnazistai į ASU periodiškai vyksta jau antri metai. Ir, kaip teigia šios gimnazijos biologijos mokytoja Elvyra Kriaučiūnienė, šių išvykų rezultatai yra džiuginantys. „Pirmą kartą per ilgą savo pedagoginio darbo praktiką bandysiu vadovauti abitūros baigiamąjį darbą rengiančioms keturioms merginoms. Šiemet trys jų mokosi antroje, viena – trečioje gimmanzijos klasėje. Tačiau galiu drąsiai teigti, kad jei ne sudaryta galimybė šioms gimnazistėms patekti į modernią ASU biotechnologijos laboratoriją, jų idėjos būtų likusios neįgyvendintos“, – neabejoja pedagogė.
Ji pasakoja, kad užsiėmimų metu ASU biotechnologijos laboratorijoje gimnazistai išmoko klonuoti augalus, sužinojo, kaip gaminamos tam reikalingos mitybinės terpės. Keturias moksleives tai paskatino ir gilesniems eksperimentams.
„Namuose pasiruošėme biologiškai turtingų augalų – dilgėlių, garšvų, serenčių – nuovirų. O ASU laboratorijoje šiais nuovirais praturtinusios mitybinę terpę merginos klonuos gėlę kalankę bei stebės, kaip sėkmingai iš kelių jos ląstelių mėgintuvėlyje formuojasi naujas augalas. Tai pačių mergaičių sugalvota originali, nuo interneto tikrai nenuplagijuota idėja. Tačiau tam, kad galėtų stebėti šio savo eksperimento rezultatus, jos į ASU turės atvykti kartą per mėnesį. Gerai, kad vienos jų tėtis miškininkas, beje, pats ASU absolventas, yra pasiryžęs pavėžėti. O ir Ukmergė nuo Kauno nėra itin toli. Tačiau sunkiai įsivaizduoju, ką tokioje situacijoje daryti atokiuose šalies regionuose gyvenantiems moksleiviams“, – kalba E. Kraučiūnienė, pastebinti, kad gana brangios yra ir pačios eksperimentinei veiklai reikalingos priemonės.
ASU Studijų skyriaus vadovė doc. dr. Rita Pupalienė pasakoja, kad Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos gimnazistai – toli gražu ne vieninteliai šioje aukštojoje mokykloje žinių besisemiantys moksleiviai. Analogiškos ASU klasės yra įsteigtos Kėdainių Šviesiojoje, Kėdainių r. Josvainių, Kauno r. Ugnės Karvelis gimnazijose.
Į universitetą taip pat periodiškai atvyksta tarpdisciplininės itin gabių mokinių ugdymo programos dalyviai. Ši programa įgyvendinama drauge su Kauno miesto savivaldybe. ASU Verslumo ugdymo centras periodiškai organizuoja užsiėmimus aukštesniųjų klasių moksleiviams, universitete taip pat vykdoma neformaliojo švietimo programa”Aplinkos tyrimai”, pagal kurią Kauno Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos moksleiviams vyksta užsiėmimai aplinkos pažinimo srityje.
„ASU turime išties daug mokyklinio amžiaus vaikams įdomių erdvių – laboratorijų, ekspozicijų. Turime ir grupę entuziastų lektorių, pasiryžusių dirbti su moksleiviais. Mūsų universiteto laboratorijose abiturientai galėtų sėkmingai rengti baigiamuosius darbus agrobiotechnologijos, dirvožemio tyrimų, chemijos, dirvožemio tyrimų, bioenergetikos, ekologijos, miškininkystės srityse“, – reziumuoja ASU Studijų skyriaus vadovė.
